„Paskelbus karantiną nepuolėme panikuoti, o ramiai nusileidome ant žemės, atsipūtėme. Kam reikėjo, turėjo laiko išsigydyti traumas. Pirmos dvi ar trys karantino savaitės šiuo atžvilgiu net buvo naudingos. Tai pripažino ir profesionalai. Nes įprastai turnyrai vyksta kiekvieną savaitę ir paprasčiausiai nėra laiko gydytis – tu nežaisi, bet žais kiti ir kaups reitingo taškus.

Dabar visų situacija buvo vienoda. Tad į karantiną pažvelgėme kaip į dar vieną pasirengimo sezonui laikotarpį ir dėmesį skyrėme fiziniam pasirengimui, o kai tik buvo uždegta žalia šviesa, grįžome į teniso kortus“, – teigė Vilniaus teniso akademijos (VTA) vyriausioji trenerė, Lietuvos moterų rinktinės kapitonė Edita Liachovičiūtė.

Nepuolė dirbti iš visų jėgų

Tenisininkams Lietuvoje vieniems pirmųjų – dar balandžio pabaigoje – buvo leista žaisti atvirose erdvėse.

„Be teniso buvome beveik šešias savaites. Tikrai nemažas laikotarpis. Vaikai pasiilgo teniso, geriausia to iliustracija yra tai, kad į treniruotes grįžo beveik 100 procentų mūsų auklėtinių, nors paprastai artėjant atostogų periodui jų sumažėja. Žinoma, įtakos turėjo ir tai, kad kelionės kol kas apribotos“, – pastebėjo E. Liachovičiūtė.

Ji su kolegomis neskubino įvykių ir nepuolė rengti treniruočių nuo ryto iki vakaro. Nes priverstinė pauzė neleido sportininkams normaliai palaikyti fizinės formos. Nors, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose tenisininkai galėjo rasti specialiai jiems nufilmuotų pratimų, kuriuos jie atlikinėjo namuose, ne vienas žaidėjas net prašė trenerių papildomo krūvio.

„Dirbome nuotoliniu būdu, tiems, kas norėjo, sudarėme papildomas programas. Tačiau akivaizdu, kad vaikai sportavo mažiau, nei paprastai. Kai jie vėl atėjo į treniruotes, pasimatė ne tik prastesnė fizinė forma. Ypač jautėsi koncentracijos stoka. Nes karantinas išmušė iš įprastos rutinos – mokykla, teniso treniruotė, fizinio pasirengimo treniruotė. Sugrįžę į pratybas jie buvo pasiilgę bendravimo, labiau išsiblaškę, buvo sunkiau paaiškinti, ką, kaip ir kodėl darom. Šioks toks širšių lizdas buvo, stigo drausmės. Bet dabar jau grįžo į įprastas vėžes“, – paaiškino Vilniaus teniso akademijos fizinio rengimo treneris Jonas Simoneit.

Tad grįžus į įprastą ritmą teko mažinti krūvius, kad per karantiną sportinę formą praradę tenisininkai nepersitemptų.

„Labai svarbu rasti balansą. Per treniruotes visą laiką stebime pulsą. Po karantino jis padažnėdavo labiau, nei anksčiau. Mažinome krūvius, su teniso treneriais derinome grafiką. Taip ir įsivažiavome. Vaikai, ypač jaunesni, fizinę formą atgauna greičiau. O vyresnieji daug daugiau dirbo per karantiną, tad jų forma nelabai buvo ir suprastėjusi“, – teigė J. Simoneit.

VTA vyriausioji trenerė Edita Liachovičiūtė atkreipė dėmesį ir pridūrė, kad karantino metu atsiskleidė, kurie jaunieji sportininkai labiau mėgsta tenisą ir nori dirbti, o kuriems tai mažiau patinka.

„Tie, kurie labiausiai dega tenisu, ne tik atlikinėjo pratimus, kurių vaizdo įrašus kėlėme, bet ir prašė papildomų, viską kruopščiai darė. O, kai tik atsirado galimybė, pirmi atskubėjo į kortus. Matėsi, kad jie labai pasiilgę sporto“, – sakė ji.

Laikotarpis be varžybų kirto per motyvaciją

Ainius Sabaliauskas / Foto: Tenisopasaulis.lt


Visą sporto pasaulį ilgai kausčiusi pauzė sukėlė dar vieną problemą. Vien treniruojantis, tačiau negalint dalyvauti varžybose, sportininkams krinta ūpas dirbti.

„Puiku, kad jau liepos 8 dieną startuos Lietuvos čempionatai, įsivažiuos varžybinis ciklas. Nes ilgai treniruojantis be varžybų ima dingti motyvacija. Varžybos sportininkams – lyg atskaitos taškas. Jei sužaidi blogai, tai ženklas, kad turi kažkur labiau padirbėti. Jei gerai, tai tarsi atpildas už sunkų darbą. O kai nėra varžybų, nėra ir tikslo“, – tvirtino E. Liachovičiūtė.

Trenerė pastebėjo, kad VTA nariams išvengti motyvacijos kritimo padeda ir tai, kad yra galimybė neįsisukti į rutiną: „Mums gerai, nes akademija didelė ir nebūtina visada žaisti su tuo pačiu partneriu. Čia galima padirbėti su keliais treneriais, pakeisti partnerius, sužaisti draugiškus mačus. Taip lengviau išgyventi bevaržybinį metą.“

Dar vienas ginklas prieš nuobodulį ir motyvacijos stoką – treniruočių stovyklos. Vaikai jose užimti nuo ryto iki vakaro, būdami tarp bendraamžių ir bendraminčių noriai dirba.

Į vieną stovyklą teniso kortus turinčioje kaimo turizmo sodyboje E. Liachovičiūtė su 11-12 metų auklėtiniais buvo išvykusi birželio viduryje: „Norinčiųjų važiuoti buvo labai daug.

Puikiai padirbėjome. Darbas stovykloje ir įprastose treniruotėse skiriasi. Pirmiausia dėl to, kad vaikai yra šalia. Tu reguliuoji jų dienotvarkę, o ne atveža tėvai valandai ir po treniruotės pasiima. Čia tėvų nėra, bet yra draugai ir mėgstama aplinka. Ir tai jauniesiems tenisininkams patinka, jie noriai dirba. Tenisą žaidžiame beveik visą dieną“.

Pirmiausia – varžybose namuose

Šiuo metu planuojama, kad liepos 8 d. Šiauliuose startuos Lietuvos U-14 amžiaus grupės čempionatas. Liepos 13-16 d. numatomas šalies suaugusiųjų čempionatas Vilniuje. Liepos 20 d. Klaipėdoje Lietuvos pirmenybes pradės U-12 grupė, o tą pačią dieną Šiauliuose į kovą stos U-16 amžiaus tenisininkai. Vėliausiai, nuo liepos 27 d. Šiauliuose rungsis U-18 amžiaus žaidėjai.

„Rugpjūtį jau numatytas visų tarptautinių varžybų atsinaujinimas. Mes savo čempionatus turėjome vykdyti birželį, bet nuspręsta juos nukelti į liepą, kad sportininkai turėtų laiko pasitreniruoti, pažaisti mažesniuose turnyruose. Taip galėsime geriau pasiruošti tarptautinėms varžyboms. Laiko yra, nes reitingas užšaldytas, nieko neprarandame“, – paaiškino Lietuvos moterų rinktinės kapitonė.