„Dar tiek dovanų per dieną mūsų sirgalių grupė nebuvo gavusi. Dovanos pasipylė jau nuo paties ryto – dar neprasidėjus varžyboms susipažinome su San Marino teniso federacijos prezidentu.
Įsišnekėjus ir palinkėjus jų komandai visokeriopos sėkmės su pliktelėjusiu ir truputį į Italijos mafijos bosą panašiu San Marino teniso federacijos vadovu išsiaiškinome, kad San Marine teko pabuvoti tose pačiose vietose ir restoranuose: kažkada man teko švęsti Lietuvos futbolo rinktinės pergalę toje valstybėje. Matomai tikrai apsidžiaugęs vyriškis ta proga visiems mums padovanojo po didelį ir gražų San Marino federacijos vimpelą. Na, o asmeniškai man, todėl, kad esu buvęs šioje nykštukinėje valstybėje, įteikė dar ir komandos kaklaraištį ir itališku stiliumi pabučiavo mane į abu žandus. Taigi diena prasidėjo puikiai.
Antrą dovaną mums padovanojo Dovydas Šakinis. Teisybę pasakius, prasidėjus teniso dvikovai Dovydo varžovo Diego Zonzini buvo nuoširdžiai gaila. Pirmas setas atrodė taip, jog (jei naudotume lenktynių pavyzdį) lenktyniauti stojo „Ferrari“ su boružės spalvos „zaporožiečiu“. Klausimas galėjo būti tik vienas – ar „zaporožietis“ sugebės pajudėti iš vietos „Ferrariui“ jau kirtus finišo liniją?
Pirmam setu pasibaigus - 6:0. Antrame sete Diego su nervais susitvarkė ir vienu metu esant rezultatui 2:2, 0:30 bei paduodant Dovydui sekundės dalį pasirodė, kad varovas galėtų nors truputį pasipriešinti. Tačiau kad ir kaip greitai atsirado ši viltis, Dovydas ją užgesino. Manau, kad visi tokia baigtimi buvo patenkinti. Mes gavome pergalę ir dovanų, D. Zonzini negavo dviejų riestainių, o Dovydui pergalės skonis žaidžiant už savo šalį, manome, buvo tikrai saldus. Nesvarbu, kokio lygio varžovas - pasiekti pergalę atstovaujant savo šaliai patiktų bet kuriam tikram lietuviui.
Nors Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Bulgarijoje Dariaus Gaidžio apsilankymo trečia dovana laikyti negaliu, tačiau turiu prisipažinti, kad tokį malonų, inteligentišką bei tenisą mylintį aukšto rango pareigūną sutikome pirmą kartą. O kai jis mūsų kompaniją pakvietė į priėmimą ambasadoje šeštadienį, visi netekome žado. Pasikalbėjus su ponu Dariumi, paaiškėjo, jog jis yra didelis teniso ir mūsų rinktinės fanas: jau būdamas studentu važinėjo po Balkanų valstybes, prisiminė Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo rungtynes Belgrade su „Crvena zvezda“, kurias stebėjo gyvai. Panašu, jog kaip tikri lietuviai atradome ir keletą bendrų pažįstamų.
Dėl Lauryno dovanos abejonių neturėjome. Juo labiau, kad jo varžovui buvo vos 14 metų. Nors mačas baigėsi rezultatu 6:2, 6:1, jis buvo labiau įtemptas nei rodo rezultatas. Jaunasis Marco de Rossi demonstravo tikrai gražų tenisą, o po mačo laimingas davė man pirmą savo gyvenime interviu. Nors viduryje pokalbio žaidėjas labai susijaudino ir pamiršo anglų kalbą, jam padėjo jo treneris ir padirbėjo vertėju. Jis man sakė, kad buvo susijaudinęs, bet žinojo, kad neturi, ko prarasti. Su tokio lygio žaidėju jis dar niekada nebuvo žaidęs ir žinojo, kad daugiausiai problemų jam sukels Lauryno padavimas bei smūgis iš kairės. Jis ir treneris be galo džiaugėsi savo pasirodymu ir minėjo, kad tai buvo geriausias mačas jo karjeroje.
Kaip turbūt dauguma jaunų tenisininkų, M. de Rossi svajoja apie profesionalo karjerą ir vietą ATP reitingo 100-tuke, o jo treneris pridūrė, jog norint, kad tai atsitiktų, reikia išlieti ne vieną ir ne du kibirus prakaito.
Na, o paskutine dienos dovana tapo Luko ir Dovydo dvejetų mačas. Rezultatas 6:0, 6:2 atrodo labai lengvas, tačiau San Marino atstovai taip stengėsi laimėti kiekvieną tašką lyg tai būtų lemiamas dienos mačas. Pralaimėję dvikovą varžovai vis tiek buvo patenkinti. Žinoma, mūsiškiai, sužaidę, mano manymu, tikrai labai gerai, nosių nukabinę nebuvo. Dovydas užsiminė, kad yra tikrai laimingas turėdamas galimybę studijuoti viename prestižiškiausių JAV universitetų, kurį jis pasirinko dėl studijų kokybės, džiaugėsi, jog pagaliau galės turėti rimtų sparingo partnerių, nes Lietuvoje jų labai trūko, nors ir planuoja dar sudalyvauti keliuose „Futures“ serijos turnyruose.
Tuo metu Lukas sakė, kad po šio turnyro važiuos į Austriją dalyvauti keliuose jaunių turnyruose, kurie jau greitai pasibaigs. Kartu su Dovydu minėjo, jog žada sudalyvauti „Futures“ serijos turnyre Lenkijoje. Jis labai džiaugėsi, kad turi galimybę treniruotis su tokiais žaidėjais, kaip L. Grigelis ir Ričardas Berankis. Po tokių treniruočių Lukas visada jaučia savo žaidimo pagerėjimą.
Optimistiškai nusiteikę, kuklūs, daug ir sunkiai dirbantys bei malonūs vaikinai tikisi Lietuvai atvežti dar ne vieną pergalę. To mūsų kompanija jiems nuoširdžiai ir linki. Išlepinti tokio kiekio dovanų, penktadienį iš Andoros tikimės jų sulaukti ne mažiau“.
DELFI už šio komentaro turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi nuomonė!
