Penktadienio popietę Madrido „Atocha“ geležinkelio stotyje išsilaipinę Lietuvos krepšininkai po kelių valandų jau mankštino raumenis ir miklino rankas pratybose „Palacio de los Deportes“ arenoje.

„Važiuoti traukiniu tikrai buvo geresnis pasirinkimas nei skristi lėktuvu. Neturime jokių pretenzijų“, – sprendimu atsisakyti organizatorių siūlyto užsakomojo reiso, sutrumpinusio kelionę iš Barselonos iki trijų valandų, džiaugėsi J. Kazlauskas.

Pusfinalyje amerikiečiams neprilygę Lietuvos krepšininkai šeštadienį Ispanijos sostinėje stos į kovą dėl bronzinių pasaulio čempionato apdovanojimų.

„Po vakar dienos tikrai neverkėme. Gal norėjome daugiau pasipriešinti, sužaisti gražesnes rungtynes. Bet realiai vertiname savo jėgas. Neužsikabinome – patys dėl to kalti. Dabar reikia gerai pasiruošti ir sužaisti paskutinį mačą taip, kaip pridera“, – po treniruotės sakė J. Kazlauskas.

Anot jo, trenerių štabas yra paruošęs tiek Serbijos, tiek Prancūzijos ekipų, kurios penktadienį susitinka antrajame pusfinalyje, analizę. Abi komandos, J. Kazlausko žodžiais, turi pliusų ir minusų, todėl specialistas teigė negalintis įvardinti, kuri iš jų būtų parankesnė varžovė.

– Sutiktumėte, kad tiek prancūzų, tiek serbų patekimas į pusfinalį yra šiokia tokia staigmena? – DELFI paklausė J. Kazlausko

– Kažkuria prasme, taip. Galvoju, kad favoritas toje pusėje buvo aiškus – Ispanija. Ir Brazilija labai galingai atrodė, galbūt jie kiek per anksti įgavo gerą formą. Kroatai taip pat atrodė galingai, maniau, eis toliau. Graikai – taip pat.

Bet pažiūrėkime, kas žaidžia Prancūzijos komandoje. Borisas Diaw, kuris buvo labai svarbi figūra San Antonijaus „Spurs“ klube, laimėjusiame NBA čempionų žiedus. Nicolas Batumas„Golden State Warriors“ lygeris. Tai – neeiliniai klubai, o jie dar turi keletą neblogų tiek NBA, tiek Europoje žaidžiančių krepšininkų. Tai nėra kažkokia komandėlė, kaip ir serbai. Todėl netikėtumas – tik sąlyginis.

– Ką apie šį pusfinalį tarpusavyje kalbasi krepšininkai: gal nori revanšo už praėjusį Europos čempionato finalą ar turi kažkokių sąskaitų su serbais?

Ne, tik matau, kad visi nusiteikę labai rimtai, puikiai supranta rungtynių svarbą. Motyvuoti jų tikrai nebereikia. Atiduosime viską, kad toje dvikovoje pasirodytume kaip įmanoma geriau.

– Čempionatas artėja į pabaigą. Ar komanda pradeda jausti nuovargį?

– Jei būtų daugiau pralaimėjimų, nuovargis irgi labiau išlįstų. Bet mes suprantame paskutinių rungtynių reikšmę – nuovargis palauks. Neturime teisės kalbėti apie kokį nors nuovargį.

– Iki šiol turnyre duobių dėl fizinio išsekimo lietuviams nepasitaikė?

– Galbūt kažkiek nuo kojų buvo nuvarytas R. Seibutis. Tai pasijautė pusfinalio rungtynėse su amerikiečiais. Duok Dieve, kad kitame mače būtų kitaip. Jis tiek ištraukė, kad juo esu tikrai patenkintas. Žmogų kišti į neįprastą poziciją, versti joje žaisti daug laiko nėra taip paprasta. Tuo labiau, kad kai kuriose rungtynėse jis gindavosi prieš varžovų lyderius. O kitų krepšininkų minutės daugiau ar mažiau buvo paskirstomos, tad ir pavargti nelabai buvo kam.