Anot P. Jankūno, iš vėžių išmuštas L. Scolą mačo pabaigoje savo komandai labiau kenkė nei padėjo.
„Sustabdėme L. Scolą visos komandos pastangomis, visi stengėmės, visi gynėmės su dideliu užsidegimu, atidavėme visas jėgas. Tai pavyko ir yra smagu. Rungtynių pabaigoje L. Scola daugiau žaidė ne savo komandai, o už mus. Pradėjo stumdytis, daužytis, kas jam nebūdinga. Tikrai pakriko“, – prisiminė Lietuvos rinktinės puolėjas
„Susitarimas buvo toks: uždengti L. Scolą ir kuo greičiau nubėgti į puolimą. Mes tai puikiai padarėme, pataikėme porą tritaškių, susidarė tas skirtumas ir tapo lengviau žaisti.
Mums labai padėjo greitas žaidimas. Užsidegimas be abejo buvo kitoks, nes rungtynių svarba buvo milžiniška, dabar esame ketvertuke. Nuostabus jausmas. Mūsų stiprybė – vieningumas. Pas mus nėra garsių pavardžių, vienintelis Linas Kleiza, kuris yra didis žaidėjas. Visi kiti – panašaus meistriškumo, paprasti vaikinai ir tas duoda vaisių. Manau amerikiečiai taip pat įveikiami“, – pasakojo P. Jankūnas.
„Geriau sužaisti neįmanoma. Mes nuo pirmos minutės nebuvome užmigę, o buvome susikoncentravę, mažai klydome. Viduje buvo jausmas, kad mes atėjome išlošti. Mes tikime savimi, išmušė mums tikroji valanda ir mūsų visa šalis džiaugiasi“, – džiūgavo R. Javtokas.
„Ką reiškia Lietuvai ši pergalė? Reikia būti Lietuvoje, kad tai suprastum. Visa Lietuva švenčia. Lietuvoje nėra populiaresnės sporto šakos už krepšinį. Visi vaikai nori užaugti krepšininkais.
Jungtinės Valstijos veikiausiai geriausia pasaulio komanda, bet mes tikime, kad galime kovoti ir su amerikiečiais. Norime kilti aukščiau, tobulėti. Tas suteikia mums jėgų ir teigiamų emocijų. Mūsų fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius labai geras. Jo dabar nėra su mumis, bet jis mus parengė ketvirtfinaliui. Šįkart rinktinė sudaryta iš jaunų krepšininkų. Mums fizinių jėgų užteks, nes esame jauni. Ne apie save kalbu (juokiasi)“, – tikino rinktinės kapitonas.
Lietuvos krepšininkų gyvenimas – rinktinės dienoraštyje „Krepšinio širdis“.
