„Gal atėjo toks laikas... Mes visi esame 25-erių metų, taigi kartų kaita turi būti“, – pokalbį su DELFI pradėjo J. Mačiulis.
Vargina ilgas laukimas
Lietuvos krepšininkus šiuo metu vargina tas ilgas ketvirtfinalio laukimas.
„Mane iš tikrųjų tai vargina. Man būtų daug geriau – atvažiuoji, sužaidi ir viskas aišku. Tada vėl gali porą dienų pasilsėti. Kitoms komandoms gal truputėlį daugiau pasisekė, kurios žaidžia pailsėjusios tik vieną ar dvi dienas. Neprarandi to pojūčio varžybų. Dabar bus sunku įvažiuoti į tą varžybinį ritmą. Nors aš asmeniškai jaučiuosi tikrai gerai“, – sakė J. Mačiulis.
Svarbiuose turnyruose sportininkams nusibosta ir nuolat lydinti rutina: viešbučio kambarys–salė–viešbučio kambarys.
„Aišku nusibosta. Jei čempionatas būtų Lietuvoje, galėtum su draugais susitikti ar galų gale su šeima pabūti. Vis tiek čia nėra nei artimųjų, nei draugų. Yra tarp fanų atvažiavusių draugų, bet jie eina krepšinį žiūrėti. Daug laisvo laiko turi procedūroms skirti ir savo sveikata pasirūpinti. Tai yra į naudą, o kambaryje sėdėti yra daugiau varginantis dalykas negu poilsis“, – prisipažino J. Mačiulis.
Lietuvos krepšininkų gyvenimas – rinktinės dienoraštyje „Krepšinio širdis“.
Savo gyvenimo socialiniuose tinklapiuose neviešina
Svarbių varžybų metu dauguma Lietuvos krepšininkų norėtų atsiriboji nuo neigiamos informacijos apie save ir rinktinę. Vieniems tai pavyksta lengviau, kiti – stipriai išgyvena.
„Aš asmeniškai tai tikrai neseku tos informacijos apie Lietuvos rinktinę, ten, kur mūsų tie „didieji ekspertai“ komentuoja. Vieną dieną komentuoja įžaidėjų problemą, kitą – „centrų“ problemą. Jie išranda tas problemas ir čia jų reikalas. Mes žinome tikrą atmosferą komandoje, kas iš tikro yra viduje. Aš kažkaip nesistengiu ten skaityti ar suprasti tuos žmones, nes mes, esantys šioje komandoje, žinome tikrąją situaciją. Ką ten kiti komentuoja, tai aš nežinau.
Man asmeniškai tai įtakos labai nedaro. Bet kitas gal, perskaitęs apie savo blogą žaidimą, praranda koncentraciją varžyboms, jį išmuša iš vėžių. Aš visų pirma stengiuosi neskaityti, o jeigu tenka... Pas mus daktarai daugiau domisi, po to mums pašneka“, – kalbėjo J. Mačiulis.
Atskirti nuo artimųjų ir draugų krepšininkai ryšį su jais dažniausiai palaiko mobiliaisiais telefonais ar internetu, bet ir čia yra tam tikra savikontrolė.
„Draugams dažniausiai SMS trumposios žinutės yra rašomos po varžybų. Seni draugai žino, kad prieš rungtynes man geriau nerašyti. Čia dabar laisvos dienos, tai daugiausiai bendrauju su žmona ir šeima. Draugams neprirašinėsiu kiekvieną dieną: atsikėliau, pamiegojau, pavalgiau ar dar kažką. Martynas Pocius mėgsta rašyti „Twitter“? M. Pocius yra labiau paveiktas amerikietiškos įtakos. Mes, lietuviai, savo gyvenimo į tuos visus socialinius tinklapius nededame“.
Turkijoje J. Mačiulio telefonas labiausiai kaito nuo didžiulio SMS žinučių srauto po įsimintinos pergalės prieš Ispaniją D grupės varžybose Izmyre.
„Didžiausias žinučių srautas buvo po visiems, tiksliau, daugeliui Lietuvoje netikėtos pergalės prieš ispanus. Buvo daug tų žinučių ir sveikinimų, o dabar žiūrėsime. Čia toks dalykas – vieną dieną laimi, labai daug ir nepažįstamų žmonių parašo. Kai pralaimi, užjaučia tik šeima ir artimiausi draugai, nes kitiems tu jau neįdomus būni“, – prisiminė krepšininkas.
Namai – pragarai, be namų negerai...
Lietuvos rinktinės žaidėjų artimųjų – tėvų, žmonų, vaikų, draugių ar sužadėtinių – buvimas šalia per pasaulio čempionatą padeda ar blaško?
„Čia kiekvieno žaidėjo finansinis reikalas. Jei nori savo žmoną ir vaikus, sužadėtinę ar draugę gali nors ir dabar atsiskraidinti į Turkiją ir niekas tau pusės žodžio nepasakys. Čia yra tavo reikalas, ar tu nori ir, kaip tau tas yra svarbu. Man asmeniškai, kai yra labai maža dukrytė, tai būtų bemiegės naktys. Man susikaupti krepšiniui, atsiduoti darbui yra geriau be šeimos, kaip ten bebūtų sunku be jos. Bet su ja būtų dar sunkiau“, – atviravo J. Mačiulis.
„Lenkiško“ ir „turkiško“ modelio Lietuvos rinktinės skiriasi
Kas pasikeitė Lietuvos rinktinėje nuo nesėkmingo Europos čempionato Lenkijoje iki varžybų Turkijoje?
„Gal pasikeitė atmosfera ir pačioje komandoje, jaunatviškas noras nugalėti, pergalių troškimas. Visi žaidėjai dabar suprantame, kad esame lygūs. Pernai tie vyresni žaidėjai norėjo imtis iniciatyvos, jie įsivaizdavo save lyderiais. Matėme, kad kiekvienas iš mūsų gali tą patį. Treneris (Ramūnas Butautas – DELFI) daugiau jais pasitikėjo, aš su Mantu (Kalniečiu) praktiškai nežaidėme iš viso.
O dabar visi esame pasiruošę žaisti, nes nežinome, kuris gali gauti savo šansą. Visi esame tame „budėjimo režime“ ir pasiruošę bet kada išeiti į aikštelę, kovoti ir atiduoti visas savo jėgas. Aš nesakau, kad pernai to nebuvo, bet šiemet šios savybės dar ryškesnės, nes mes esame tikrai jauna rinktinė. Daug kam tai yra pirmas šansas parodyti, kad gali „užsikabinti“. Kai kurie žaidėjai dar net kontraktų neturi. Čia tikrai yra puiki proga save parodyti. Tai didžiausias mūsų pranašumas po pernai metų.
Bet to, dabr dar ir gerokai mobilesnė rinktinė. Visi vienodo ūgio, galime dengti bet kas bet ką. Aš „centrus“ galiu dengti, Paulius Jankūnas gali išeiti dengti įžaidėją prie tritaškio linijos. Todėl esame judri mobili rinktinė“, – svarstė J. Mačiulis.
Sezonas užsienyje suteikė daugiau pasitikėjimo savimi
J. Mačiulis po ketverių metų (2005-2009) Kauno „Žalgiryje“ praėjusį sezoną persikėlė į Italiją, Milano „Armani Jeans“ klubą, kur dar padidėjo kauniečio pasitikėjimas savimi.
„Aš čempionate Ispanijoje (2007), olimpiadoje (2008) ir pernai sėdėdavau ant suolo. Šiemet ėjau jau į starto penketą. Čia sutapimas, po legionieriaus sezono tiesiai į „startą“ ir gaunu daug laiko žaisti. Legionieriaus sezonas davė pasitikėjimo savo jėgomis ir tokio ramumo žaidime. Tai – pagrindinis dalykas“, – teigė puolėjas.
Kitais metais gresia „dinozaurų“ sugrįžimas?
Jau dabar kyla klausimas, kokia šios sudėties rinktinės ateitis? Ar ji bus išlaikyta?
„Aš nežinau, kas gali atsitikti, kad šios sudėties rinktinė neišsilaikytų kartu. Viską spręs treneriai. Nežinau, gal kitais metais norės tie... dinozaurai grįžti (juokiasi) senieji. Priklausys nuo to, kokią treneriai norės matyti rinktinę. Aš nemanau, kad čia konfliktas būtų. Viską mes suprantame, kad taip gali atsitikti, bet gal tai bus truputėli nesąžininga. Juk reikia žiūrėti į ateitį. Jei jie grįš vieneriems metams, o po to vėl pasakys „ne“, tai čia būtų nesuprantamas pačios federacijos ir trenerių požiūris į ateitį. Nes vis tiek ateitis esame mes“, – pranašavo J. Mačiulis.
Rinktinės medicininis aprūpinimas – aukštame lygyje
Seniai baigėsi tie laikai, kai Lietuvos rinktinės atstovai į turnyrus važinėdavo autobusais, gyvendavo pigiausiuose viešbučiuose, o maitindavosi už savo pinigus. Didžiausias kokybinis šuolis dabartinės rinktinės aprūpinime jaučiamas medicinos srityje.
„Dabar su mumis praktiškai važiuoja tiek pat žmonių, kiek yra ir žaidėjų. Dėl medicininės pusės tikrai yra labai gerai. Jei treneriui reikia tiek pagalbininkų, man tas irgi netrukdo. Medicininė pusė – tikrai labai aukštam lygyje, pagalbą gauname greičiau, nes yra daugiau daktarų. Pernai Milano klube viskas buvo aukštame lygyje, techniniai dalykai: rūbai, viešbučiai, šeimos reikalai, butų nuoma buvo aukščiausiame lygyje ir daugiau. Aš visą gyvenime žaidęs tik „Žalgiryje“, bet „Žalgiryje“ tie dalykai – kaip iki mėnulio. Juk valdžia nebuvusi niekada sporte ir nežino, kaip tie dalykai yra svarbūs“, – lygino krepšininkas.
„Žalgirį“ itin sustiprino P. Jankūno sugrįžimas
J. Mačiulis – ilgametis žalgirietis. Kaip jis vertina „Žalgirio“ komplektaciją naujam sezonui?
„Tiesą pasakius, nelabai aš ten domiuosi. Žinau, kad grįžo Paulius – didelis pastiprinimas. Mes jį matėme, žinome, koks jis yra žaidėjas. DeJuanas Collinsas buvo geras žaidėjas, bet paskui jį iš visur išmetė. Dažniausiai neišmeta be priežasties. Gal jis buvo „probleminis“ arba blogai žaidė. Iš anksto negali žinoti, žiūrėsime, koks jis bus. Su amerikiečiais žaidėjais negali žinoti, kada kas bus.
Marcusas Brownas gal gynyboje labai nepadės, bet puolime jo patirtis tikrai pravers. M. Kalnietis? Įžaidėjas, kaip įžaidėjas (juokiasi). Dabar jis rinktinėje rodo gerą formą. Žiūrėsime, kokia bus trenerio filosofija: reikia Collinsui duoti laiko, o tu Kalnieti, lauk savo šanso... Viską pamatysime sezone. Pagal žaidėjus, „Žalgiris“ atrodo neblogai. Dabar turi turbūt 30 žaidėjų...(juokiasi)“.
Didžiausia nesąmonė apie J. Mačiulį – tuoktuvės bažnyčioje?
Rimtą pokalbį su J. Mačiuliu norėjosi baigti linksmesne gaida, todėl pasiteiravome, kokią jis girdėjo didžiausią nesąmonę apie save.
„Didžiausią nesąmonę? Kad tų nesąmonių gali prisiklausyti kiekvieną dieną, jų pilna. Paskutinė nesąmonė buvo apie vestuves. Kad vedžiau, kad kažkas matė bažnyčioje, o tų pačių vestuvių net nebuvo. Buvo tik paprasčiausiai parašų sudėjimas, o jokių vestuvių nebuvo.
Manęs tokie dalykai neskaudina ir neįžeidžia, nes aš žinau, kad esu viešas žmogus. Žmonės, kurie manęs nepažįsta, kuriems esu tolimas ir neprieinamas, jie prisigalvoja visokių nesąmonių. Čia taip buvo ir bus visą laiką“, – pokalbį su DELFI baigė J. Mačiulis.
