Toks nenoras iš esmės aiškinamas dvejopai. Buvęs krepšininkas Sergėjus Jovaiša jį įvardijo kaip patriotizmo stoką.

„Labai gaila, kad žmonės, kurie čia užaugo ir išmoko žaisti krepšinį, dabar daug užsidirba ir menkai težiūri į rinktinės pusę. Aš dabar nežinočiau, kaip su jais kalbėtis, jiems dabar pasakyti griežtesnio žodžio turbūt niekas nebegali. Jie nuo nieko nepriklausomi, jiems neįdomu važiuoti, jie turi ilgalaikius ir didžiulius kontraktus. Kam jiems dar save rodyti, eikvoti savo jėgas, kautis už tėvynės garbę. Nors anksčiau tokių pavyzdžių nebūdavo”, – įsitikinęs S. Jovaiša.

Praeityje garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis spėjo, kad galbūt besikeičiančios kartos lemia kintantį požiūrį į atstovavimą savo šaliai Europos ir pasaulio čempionatuose.

Kita galima krepšininkų nenoro žaisti rinktinėje priežastis – žaidėjų nesutarimai su vyriausiuoju rinktinės treneriu Antanu Sireika. Pasak žurnalistės Ritos Stankevičiūtės, daugybė krepšininkų, pavyzdžiui, Donatas Slanina, Rimantas Kaukėnas, ėmė atsisakyti atstovauti Lietuvai po to, kai rinktinę paliko vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas.

Žurnalistės Laimos Janušonytės teigimu, tokia padėtis, kai krepšininkų apsisprendimą lemia asmeniniai santykiai, rodo esant netvarką krepšinio visuomenės viršūnėlėje. Šią problemą, anot žurnalistės, turėtų spręsti Lietuvos krepšinio federacija (LKF).

Tačiau LKF viceprezidentas Ramūnas Šalūga teigė, kad federacija visas galias yra atidavusi Rinktinės rėmimo fondui, kuriam vadovauja Algimantas Pavilonis. Būtent A. Pavilonis, R. Šalūgos tvirtinimu, yra atsakingas už rinktinės komplektavimą.

Svarstydami išeitis iš susidariusios padėties diskusijos dalyviai nurodė, kad treneris A. Sireika turėtų atsistatydinti, nors jis pats tokio žingsnio žengti kol kas nežada. S. Jovaišos manymu, treneriu netgi kažkas manipuliuoja. „Kažkas nori, kad jis būtų tenai.

Jei jis dabar lieka ir jį užsipuls, tai kažkas taip ir plaukios šešėlyje už nieką neatsakingas“, – svarsto S. Jovaiša. Buvusio rinktinės žaidėjo įsitikinimu, A. Sireika pats nesugebėjo sureguliuoti žaidimo, tačiau priešinosi patarimams, priimdamas juos kaip nesveiką kritiką.

Š. Marčiulionio nuomone, norint ateityje pasiekti gerų rezultatų, „reikia, kad būtų dvi rinktinės, būtų bazės, aiškus finansavimas, visų žaidėjų pasirengimas, kuriuos turime savo akiratyje, visos skautų programos“.

Tuo metu L. Kvedaravičius siūlo pradėti ugdyti dabartinių vaikų tautiškumą. Antraip, jo manymu, po dešimties metų iš viso niekas nenorės atstovauti Lietuvai, jei pasirašys šimtatūkstantinės vertės kontraktus.