Nepaisant to, Lietuvos rinktinės treneris asistentas Kęstutis Kemzūra, dirbantis ir Trevizo “Benetton” (Italija) komandoje, teigė, kad jis pasaulio čempionate tikėjosi aukštesnės mūsų šalies komandos vietos.

- Kaip manote, ar tokių Lietuvos komandos rezultatų nebuvo galima numatyti prieš pasaulio čempionatą? - “Kauno diena” pasiteiravo K.Kemzūros.

- (Po ilgokos pauzės.) Čempionato analizės su treneriais dar nespėjome padaryti, todėl aš asmeniškai taip pat nenorėčiau to daryti. Manau, pirmiausia turėtume komandos viduje viską išanalizuoti.

- Japonijoje laimi rinktinės, turinčios labai stiprius gynėjus. Būtent ši grandis ir buvo silpniausia Lietuvos ekipoje?

- Gynėjų reikšmė visais laikais buvo didelė, o ypač šiuolaikiniame krepšinyje, kai atakai skiriamos 24 sekundės, kai daug žaidžiama dviese prieš du, kai vyrauja dideli greičiai. Į pasaulio čempionato finalą pateko tos rinktinės, kurios turi “ball handler” vadinamus žaidėjus - labai gerai valdančius kamuolį krepšininkus, mokančius žaisti dviese prieš du, galinčius laiku ir tiksliai perduoti kamuolį. Be abejo, tai buvo mūsų silpnoji vieta ir mes tai žinojome, niekam tai nebuvo paslaptis.

Galima pasidžiaugti Giedriumi Gustu, nors Lietuvoje buvo daug skeptikų dėl jo. Giedrius Japonijoje žaidė gana gerai ir pagal savo galimybes, jis padarė tai, ko iš jo tikėjomės.

Man labai patinka ir Mantas Kalnietis, pasaulio čempionate jis įgavo labai geros patirties. Bet nereikia lyginti nelyginamų dalykų. Pavyzdžiui, Korėjoje mes su JAV žaidėme pagal tokį patį planą, kaip ir Graikija pasaulio čempionato pusfinalyje. Bet Panagiotis Yannakis turėjo daugiau žaidėjų, kurie galėjo įvykdyti jo sumanymus aikštėje. Trys aukščiausio lygio gynėjai aikštėje, dar trys - ant atsarginių suolo. Tokio kalibro gynėjų mūsų komandoje nebuvo.

- O Arvydas Macijauskas? Ar ne jis turėjo tapti žaidimo varikliu?

- Arvydas - labai geras žaidėjas. Bet, tai yra mano asmeninė nuomonė, jis aikštėje yra daugiau vykdytojas, baigiantis atakas, o ne kūrėjas. Vadovavimas žaidimui, kamuolio varymas nėra jo stiprioji pusė. Dėl to jis ir dažnai klydo.

Galiu pasakyti tik tai, kas ir taip visiems žinoma - labai trūko Šarūno Jasikevičiaus arba Ramūno Šiškausko, kuris būtų galėjęs užpildyti ir įžaidėjo spragą. Tokio universalaus žaidėjo, kaip Ramūnas, turbūt neturi nė viena komanda.

- Ar galite atvirai pasakyti - kokios vietos tikėjotės išvykdamas į pasaulio čempionatą?

- Tikrai aukštesnės nei septinta.