Po pergalės 2:1 Maskvoje 32-ejų saugas neslėpė malonumo galėdamas nusijuokti paskutinis.

Ne iš įveiktų varžovų – Anglijos rinktinės atstovai, o ypač jos treneris Garethas Southgate'as, užsitarnavo pagarbą, nes patys niekada neleido sau nepagarbiai atsiliepti apie kitas komandas.

Bet Anglijoje kultinė daina „Futbolas grįžta namo“ ėmė be perstojo skambėti vos pasaulio čempionato atkrintamosioms varžyboms įsibėgėjus.

1996-aisiais Ūkanotajame Albione vykusių Europos pirmenybių himnas simbolizuoja desperatišką anglų titulų troškimą, kurio niekas nenumalšina nuo pat 1966 metų, kai futbolo pradininkai vienintelį kartą tapo planetos čempionais.

Tikėjimas, kad nusivylimai pagaliau baigsis, Anglijoje pūtėsi lyg pudingo tešla ir veikiai pralenkė realybę. Viltis beatodairiškai kurstė futbolo bendruomenė ir žiniasklaida, kėlusi Rusijoje kovojančią komandą į padanges. Nors išties pavojingų griovių žygiuodami link finalo G. Southgate'o auklėtiniai išvengdavo – smarkiai įsibėgėti teko tik prieš Kolumbijos barjerą aštuntfinalyje.

Regis, daugelis didelio pavojaus nebelaukė ir iš iki tol atkrintamosiose varžybose strigusios Kroatijos. Be reikalo.

„Anglų žurnalistai, televizijos ekspertai nuvertino Kroatiją ir tai buvo didžiulė klaida. Skaitėme ir klausėmės jų žodžių, o patys sau galvojome: gerai, dar pasižiūrėsime, kas čia bus pavargęs. Jie turėtų būti kuklesni ir labiau gerbti savo priešininkus. Parodėme, kad nesame išsekę, dominavome rungtynėse fiziškai ir psichologiškai. Buvome geresni nei Anglija ir nusipelnėme finalo. Tiesą sakant, turėjome laimėti per pagrindinį laiką“, – po pusfinalio sąskaitas suvedė L. Modričius.

Madrido „Real“ žvaigždės pozicijai iš esmės pritarė Didžiosios Britanijos televizijai rungtynių įvykius komentavęs Roy Keane'as.

„Kelias dienas klausiausi kalbų apie finalą, apie namo grįžtantį futbolą. Tiesa ta, kad reikia galvoti tik apie kitas rungtynes, o ne planuoti paradus“, – pareiškė buvęs ilgametis „Manchester United“ žaidėjas iš Airijos.

Prieš pusfinalį Anglijos futbolo apžvalgininkai prognozavo, kad jų tautiečių koziriu taps didesnis fizinių jėgų rezervas. Mat kroatams atkrintamosiose varžybose teko žaisti jau trečią pratęsimą – taigi, iš viso susidaro ištisos papildomos rungtynės, kurias reikėjo atlaikyti jų kojoms.

Bet nutiko atvirkščiai – būtent Kroatija žaidė gerokai aktyviau antroje mačo dalyje.

Treneris Zlatko Daličius vėliau prisipažino negalėjęs atlikti keitimų pagrindinio laiko metu, nes tiesiog nerado, ką pasodinti ant suolo.

„Norėjau atlikti keitimų, tačiau niekas nesutiko palikti aikštės – visi sakė, kad jaučiasi gerai ir prašė leisti žaisti toliau. Nors du futbolininkai iš esmės rungtyniavo viena koja. Bet net ir pratęsimo metu nė vienas neprašė keitimo“, – sakė Kroatijos rinktinės vairininkas.

Idemoooooooooo goriiiiiii sveeeee HRVATSKAAAAAAAAA !!!!!!!!! 🇭🇷🇭🇷🇭🇷🇭🇷❤️❤️❤️❤️

A post shared by 🤔 Super]Kralj[tata]BroZ 🤔 (@marcelo_brozovic) on Jul 11, 2018 at 2:38pm PDT

Iškentė kroatai ir psichologinį spaudimą – publiką Lužnikų stadione pirmame kėlinyje kiekvieną kartą nušvilpdavo gynėją Domagojų Vidą, vos tik šis prisiliesdavo prie kamuolio.

Taip vietos žiūrovai reiškė savo nepasitenkinimą dėl buvusio Kijevo „Dinamo“ klubo atstovo po pergalės ketvirtfinalyje prieš šeimininkus suriktą šūkį „šlovė Ukrainai!“. Pats D. Vida Maskvoje pamėgino kuo greičiau užbaigti plačiai nuskambėjusią istoriją.

„Žinau, kad padariau klaidą. Noriu atsiprašyti Rusijos žmonių“, – po pusfinalio atsitraukė gynėjas.

Tuo metu neutralizuoti pagrindinio anglų ginklo Kroatijos rinktinė nesugebėjo – Kieranas Trippieras baudos smūgiu rezultatyviai užbaigė dar vieną standartinę situaciją. Tokiu būdu Anglijos ekipa pelnė 9 iš 12 savo įvarčių turnyre (75 proc.). Bet šįkart to buvo maža.

„Skaudu. Norėjome daugiau. Esame tarsi nusiaubti. Bet turime nusipurtyti dulkes, didžiuotis tuo, ką pasiekėme, ir bandyti dar kartą po kelerių metų. Esu tikras, kad mes dar būsime finale“, – kalbėjo puikius šansus tapti rezultatyviausiu varžybų žaidėju (6 įvarčiai) vis dar turintis rinktinės kapitonas Harry Kane'as.

„Galimybė patekti į finalą mus slėgė. Kroatija turi nuostabių žaidėjų, kovojome su jais kaip lygus su lygiu, bet nepajėgėme atsakyti į antrąjį įvartį. Žaisti dėl trečios vietos – ne tai, apie ką svajojama. Bet vis tiek nukeliavome toliau nei kas nors galėjo pamanyti“, – pridūrė G. Southgate'as.

Ir išlepusi publika namuose tautiečių pasirodymu, atrodo, išties liks patenkinta.

„Labai liūdna, bet šie vaikinai gali laikyti galvas iškėlę aukštai, nes šalis jais vis tiek didžiuojasi. Tai – didelis žingsnis į priekį, ir ateityje jie bus tik stipresni“, – neabejojo buvęs ilgametis rinktinės puolėjas Gary Linekeris.

„Žinau, kokie jie nusiminę, bet negaliu labiau didžiuotis šia Anglijos komanda“, – socialiniame tinkle savo palaikymą pareiškė ir princas Williamas.

Likusi be trofėjaus, Anglija bent jau laimėjo šį tą mažiau apčiuopiamo.

„Šiame turnyre vėl susivienijome su savo sirgaliais. Ir tai labai svarbu“, – pastebėjo saugas Ericas Dieris.

Šeštadienį jis su komandos draugais užbaigs pirmenybes maču dėl trečios vietos su Belgija. Tuo metu Kroatijos laukia kur kas svarbesnis įvykis – didysis sekmadienis ir finalas su Prancūzija viso pasaulio akivaizdoje.

„Prieš kelias dienas kalbėjausi su mama. Ji pasakė, kad apie tai svajoja. Taigi, išpildžiau savo mamos svajonę“, – džiaugėsi išlyginamojo kroatų įvarčio ir rezultatyvaus perdavimo Mario Mandžukičiui pratęsime autorius Ivanas Perišičius, paauglystėje futbolą žaidęs būtent Prancūzijoje.

„Dar netarėme savo paskutinio žodžio. Jeigu Dievas panorės, būsime pasaulio čempionais“, – apibendrino Z. Daličius.

Jedna s Rebom ? @hns_cff

A post shared by Ante Rebić (@anterebic) on Jul 11, 2018 at 2:40pm PDT