Lietuvos sporto universiteto profesorius, sporto psichologas Romualdas Malinauskas atidžiai stebės futbolo varžybas. Profesoriaus teigimu, tokie renginiai sporto mokslininkams įdomūs įvairiais aspektais, o jam vienas svarbiausių – psichologinis.
„Domiuosi rinktinių pasirengimu ir psichologijos vaidmeniu futbole. Prieš šį čempionatą rinktinės tam skyrė skirtingą dėmesį. Kai kuriose šalyse psichologo pagalba pripažįstama, jie kviečiami padėti, nors gal ir ne visada įvardijama, kad trenerių štabe dirba toks specialistas. Kitoms rinktinėms psichologų pagalbos nereikia, o jų svarba dar nėra įvertinta.
Pateiksiu kelis pavyzdžius. Rusijos futbolo rinktinė netgi viešai pareiškė, kad jai nereikia psichologo, o pagrindinis motyvatorius, padedantis žaidėjams spręsti ir psichologines problemas, yra treneris. Tačiau dabar verda diskusijos, ar Rusija tinkamai pasirengusi čempionatui, galbūt vertėtų pasitelkti daugiau specialistų“, – pasakoja profesorius.
Jis įvardija dar vieną, priešingą pavyzdį. „Anglijos rinktinė ypač kruopščiai rengiasi čempionatui. Žinau, kad ji pasamdė vieną garsią sporto psichologę. Žinome apie anglų nesėkmes čempionatuose, dažnai jos glaudžiai susijusios su psichologija. Be to, rinktinę sudaro įvairių rasių žaidėjai, o Rusijoje, deja, dažni rasistiniai futbolo sirgalių išpuoliai, kurių baiminamasi ir dabar. Tad ir tam jie rengiami“, – psichologų svarbą atskleidžia LSU profesorius.
Pasak R. Malinausko, stebėtis šiais skirtumais nereikėtų. Pasidomėjus įvairiomis publikacijomis sporto mokslo žurnaluose, žiniasklaidoje akivaizdu, kad sporto psichologo svarba Europoje dar nėra deramai vertinama, ypač futbole. Deja, dažnai treneriai psichologus laiko oponentais, kurie gali kritikuoti jų sprendimus.
Žinoma, dalis modernias komandos valdymo technologijas diegiančių trenerių psichologus vertina ir kviečia prisijungti prie komandos. Beje, dažnai jiems kelią užkerta lėšų trūkumas ir komandos vadovų priešprieša. Anot LSU profesoriaus, iš sporto psichologo tikimasi greitų rezultatų, tačiau dažnai jie matomi tik prabėgus nemažai laiko, todėl svarbioms varžyboms reikia pradėti rengtis kuo anksčiau.
„Mano, kaip psichologo, požiūriu, svarbiausia yra komandos sutelktumas. Futbolas – komandinė sporto šaka, todėl tikslo aikštėje siekia vienuolika žaidėjų, kurie turi vienas kitą papildyti ir derinti veiksmus. Todėl ir vadinamieji išsišokėliai, nepritapę žaidėjai dažnai šalinami iš komandos. Kartais sunkiai suprantame, kodėl į rinktinę nepakviečiamas talentingas žaidėjas, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad jis paprasčiausiai griautų komandos vienybę“, – teigia sporto psichologas.
R. Malinauskas sako, kad tai nereiškia, jog komandoje neturi būti išskirtinių žaidėjų, lyderių.
„Dažnai aplink lyderį telkiasi visa komanda. Argentina turi Leonelį Messį, Brazilija – Neymarą, Portugalija – Cristiano Ronaldo. Dažnai lyderio netektis sugriauna visą komandą. Ko gero, geriausias pavyzdys – praėjęs čempionatas Brazilijoje, kai po Neymaro traumos komanda tapo neatpažįstama. Tačiau ne visada komandoms reikia vieno lyderio. Paanalizuočiau Belgijos ir Prancūzijos rinktines.
Jose yra keli svarbūs žaidėjai, tačiau nėra aiškaus lyderio. Prancūzijos komandoje tai gali būti Paulis Pogba ir Antuanas Griezmanas, Belgijoje – Edenas Hazardas ir Kevinas De Bruynas, kitose komandose yra net ir daugiau lyderių. Žinoma, treneriai čempionate spręs ir kitas problemas. Tarkime, Ispanijos rinktinėje reikės rasti sąlyčio taškų tarp žaidėjų kartų, o dar ir prieš pat čempionatą pakeistas treneris. Tad jų laukia ypač sudėtingi uždaviniai“, – sako LSU profesorius.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniame futbole daugėja netiesioginės kovos. Psichologinis spaudimas gali būti viešai matomas žiniasklaidos priemonėse ir labiau paslėptas užkulisiuose.
„Dažnai kova prasideda prieš žengiant į aikštę, stadiono koridoriuose, kai žaidėjai vartoja aštrius, varžovus įžeidžiančius žodžius, tai vėliau tęsiama ir aikštėje. Naujausiuose tyrimuose teigiama, kad taikoma net hipnozė, bandoma paveikti varžovus žvilgsniu ir kitomis psichologinio spaudimo priemonės. Tad psichologiškai turi būti labai tvirtas, kad atsilaikytum prieš negarbingus žaidimus“, – įžvalgomis dalijasi R. Malinauskas.
Pasak profesoriaus, pasaulio futbolo čempionate žaidėjai renkasi ne tik dėl noro atstovauti savo šaliai ar finansinių paskatų. Vieniems tai galimybė įtvirtinti statusą, kitiems svarbu pasirodyti ir jo siekti. LSU profesorius tiki, kad ateityje sporto psichologo vaidmuo sporte bus vis didesnis, o jo žinių reikės ir Lietuvos futbolui.
