Vos spėti pastatyti: kokie jie – milijardus kainavę stadionai Rusijoje?

Kai teikė savo paraišką FIFA, Rusija žadėjo, kad pasaulio futbolo čempionatas vyks 16-oje stadionų. Tačiau realybė kiek kitokia: šeimininkai, iš viso išleidę net 11,8 milijardų JAV dolerių, versis 12 stadionų – 9 naujais ir 3 renovuotais.

Planetos pirmenybės dar niekada nevyko taip arti Lietuvos: Klaipėdą ir Kaliningradą skiria vos 144 kilometrai automobiliu.

Tiesa, šis atstumas išaugtų net iki 2963 km, jei sugalvotumėte pasirinkti ne šį Baltijos jūros uostą, o jau Azijos teritorijoje esantį Jekaterinburgą.

Toks spalvingas bus šis pasaulio čempionatas. Kaip ir jo stadionai.

Didžioji dauguma jų vėlavo ir buvo oficialiai atidaryti tik pavasarį – likus mėnesiui ar porai iki 2018-ųjų pasaulio taurės. Bet Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Sočyje aplankęs FIFA vadovas Gianni Infantino – ramus: viskam spėta pasiruošta.

„Manau, galime sakyti, kad Rusija yra 100 procentų pasirengusi ir visas pasaulis išvys, kokia svetinga šalis tai yra ir kaip puikiai ji suorganizavo turnyrą. Tai bus puiki patirtis visiems.

Pasaulio čempionatas turi unikalų sugebėjimą keisti žmonių suvokimą apie vietą ir šalį. Žmonės pamatys visai kitokią Rusiją – kaip šalį, kuri sveikina pasaulį, kuri švenčia, kuri nori būti atvira“, – tikino jis.

Maskvos „Lužnikų“ stadionas. Atidarytas 1956 metais. Talpina 81 tūkstantį žiūrovų. Iki 1992 metų vadintas Centriniu Lenino stadionu.

1980 m. čia vyko Maskvos olimpinės žaidynės, kurias dėl sovietų invazijos į Afganistaną, boikotavo net 66 valstybės, pasekusios JAV pavyzdžiu.

1982 m. šiame stadione įvyko tragedija, nusinešusi 66 žmonių gyvybes, kai per UEFA taurės rungtynes tarp „Spartak“ ir olandų „Haarlem“ klubų tribūnose kilo masinė žiūrovų spūstis.

2008 m. „Lužnikai“ priėmė UEFA Čempionų lygos finalą tarp dviejų Anglijos grandų – „Manchester United“ ir Londono „Chelsea“. Jį po 11 metrų baudinių serijos, kurioje nelaimės ištiko Johną Terry bei Nicolą Anelką, laimėjo raudonieji.

Šiame Maskvos stadione, kuris yra dešimtas didžiausias Europoje ir laikomas Rusijos futbolo karūnos brangakmeniu, birželio 14 dieną bus atidarytas pasaulio čempionatas, o liepos 15 d. bus žaidžiamas ir finalas. Įsigyti bilietą į jį galima nuo nuo 85 iki 892 eurų. Tiesa, vietiniams kaina prasideda vos nuo 19 eurų.

Maskvos „Spartak“ stadionas. Atidarytas 2014 metais. Talpina 45 360 žiūrovų. Oficialiai vadinamas „Otkritie“ arena, tačiau dėl FIFA reikalavimų čempionato metu jis negali turėti komercinio vardo.

Stadionas pastatytas grynai futbolui, todėl žiūrovų tribūnos yra arti aikštės. Be to, jis turi ir savo metro stotelę, tad yra lengvai pasiekiamas. Šalia stadiono stovi garsaus vergo-gladiatoriaus Spartako statula.

„Otkritie“ arenoje vyks penki pirmenybių mačai. Čia namų rungtynes žaidžia „Spartak“ klubas, kuris šį sezoną Rusijos „Premjer“ lygoje užėmė trečią vietą ir dalyvaus atrankoje į UEFA Čempionų lygą.

Žemutinio Naugardo stadionas. Atidarytas 2018 metų pavasarį. Talpina 45 tūkstančius žiūrovų. Stadiono statybos prie Volgos ir Okos upių santakos kainavo daugiau nei 17 milijardų Rusijos rublių (apie 231 mln. eurų).

Žemutiniame Naugarde numatyti šeši planetos pirmenybių mačai – keturi grupių etapo, vienas aštuntfinalio ir vienas ketvirtfinalio.

Po čempionato stadione savo rungtynes žais vietos klubas „Olimpietis“, kovojantis antroje Rusijos lygoje, taip pat vyks kitų sporto šakų varžybos.

Saransko „Mordovijos“ arena. Atidaryta 2018 metų pavasarį. Talpina 44 tūkstančius žiūrovų. Planuota pastatyti iki 2017-ųjų Spartakiados, bet užbaigta vėliau ji Rusijai atsiėjo apie 223 mln. eurų.

Viename mažiausių pasaulio čempionatą priimsiančių miestų vyks ketverios ne pirmo ryškumo rungtynės. Vienintelė paguoda, kad čia su Portugalijos rinktine atvyks pats Cristiano Ronaldo – jis birželio 25 d. šturmuos Irano vartus.

Pasibaigus pirmenybėms stadioną užims vietos ekipa „Mordovija“, kuri grumiasi tik trečiame pagal pajėgumą Rusijos futbolo divizione.

„Kazanės arena“. Atidaryta 2013 metais, kai jame vyko Vasaros universiada. Talpina 45 tūkstančius žiūrovų. Stadiono, kurio išorėje yra didžiausias ekranas visoje Europoje, statybos kainavo daugiau nei 380 mln. eurų.

Ši arena priėmė ne tik FIFA Konfederacijos taurės turnyrą, bet ir 2015 m. FINA pasaulio vandens sporto šakų čempionatą, kuriame dalyvavo ir lietuvė Rūta Meilutytė. Ji iškovojo sidabrą moterų 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje, bet liko be medalio perpus trumpesnėje distancijoje.

Kazanėje savo grupių etapo rungtynes žais Ispanija, Vokietija, Prancūzija ir Lenkija su Kolumbija. Čia taip pat vyks vienas aštuntfinalio ir vienas ketvirtfinalio susitikimas. Vėliau veją užims „Rubin“ klubas.

„Samaros arena“ arba „Kosmoso arena“. Ne sykį atidėliotas stadiono atidarymas įvyko tik 2018 metų pavasarį. Statybos kainavo 257 mln. eurų. Talpina 45 tūkstančius žiūrovų.

Kadangi Samaros miestas buvo Rusijos kosminės programos namai, kupolo formos stadionas savo išore primena kosminį laivą. Didžiulis stogas dengia visų žiūrovų vietas, kurios yra šildomos.

Čia numatyti šeši pasaulio čempionato mačai, tarp jų – ir Rusijos bei Urugvajaus dvikova birželio 25 d. Po pirmenybių į šį stadioną persikels „Krylja Sovetov“ komanda, kuri kitą sezoną grįžta į „Premjer“ lygą.

Jekaterinburgo arena. Stadionas pastatytas dar 1957 metais, bet paskui du kartus renovuotas – 2006-2011 ir 2014-2017 m. Talpina 35 tūkstančius žiūrovų.

Išskirtinė šio stadiono savybė – ta, kad už abejų vartų yra sumontuotos laikinos tribūnos, talpinančios 12 tūkstančių žiūrovų, nes FIFA įpareigojo, kad stadione būtų bent 35 tūkst. vietų.

Jekaterinburge, kuris yra vienintelis Rusijos miestas, esantis Azijos teritorijoje ir priimsiantis pirmenybes, vyks tik ketverios pasaulio čempionato rungtynės, o vėliau čia šeimininkaus „Premjer“ lygos vidutiniokas „Ural“.

Sankt Peterburgo „Krestovskio“ stadionas. Atidarytas 2017 metais jis kainavo net 650 mln. eurų. Talpina 68 172 žiūrovus.

Į japonų architektą Kisho Kurosawą kreipęsi rusai paprašė sukurti niekur nematytą areną. Ji atrodo kaip erdvėlaivis, nusileidęs tiesiai į Krestovskio salą, esančią Nevos upėje.

Vieno įspūdingiausių Rusijos stadionų statybos, trukusios kone dešimtmetį, buvo apgaubtos kontroversiškomis istorijomis. Pavyzdžiui, skelbta, kad čia nepakeliamomis sąlygomis dirbo ir 110 šiaurės korėjiečių.

„Zenit“ namų stadione vyks septyni pasaulio čempionato mačai, įskaitant aštuntfinalį, pusfinalį ir finalą dėl trečios vietos. Čia savo grupių etapo mačus žais ir Rusija, Brazilija bei Argentina.

Kaliningrado stadionas arba Baltijos arena. Atidarytas tik šių metų kovą. Talpina 35 tūkstančius žiūrovų.

Iš pradžių projektuotas kaip Miuncheno „Allianz“ arena Kaliningrado stadionas nuo pat pradžių susidūrė su finansinėmis problemomis. 2014 m. bankrutavus statybų kompanijai „Mostovik“ nuspręsta sumažinti vietų skaičių ir supaprastinti dizainą.

Už mažiau nei 150 kilometrų nuo Lietuvos esančiame stadione, atsiėjusiame apie 240 mln. eurų, vyks ketverios rungtynės. Laukiamiausios – susidūrimas tarp Anglijos ir Belgijos rinktinių birželio 28 d.

Vėliau čia žais ekipa „Baltika“, kuri tikisi iki 2020-ųjų sugrįžti į elitinę šalies lygą.

Volgogrado arena. Atidaryta 2018 metų balandį vietoje nugriauto čia nuo 1958-ųjų stovėjusio Centrinio stadiono. Talpina 45 tūkstančius žiūrovų.

Iš pradžių vietinė valdžia buvo numačiusi, kad stadionas bus pastatytas už 10 milijardų Rusijos rublių, bet vėliau kaina išaugo iki 17 mlrd. Įspūdingai atrodo virš arenos stūksanti Stalingrado mūšio herojams skirta statula „Motina-tėvynė šaukia“.

Volgograde vyks keturi pasaulio čempionato susitikimai, o iš grandų į Volgos žemupyje esantį miestą užsuks tik Anglijos futbolininkai. Tuomet šias valdas užims antros šalies lygos „Rotor“ klubas.

Rostovo arena. Kaip ir dauguma, atidaryta 2018 metų pavasarį ir talpina 45 tūkstančius žiūrovų.

Dono pakrantėje stovinčio stadiono, kainavusio 27 mln. eurų, išskirtinumas – modernus baltas jo stogas, imituojantis upės vagas.

Rostove prie Dono, į kurį užsuks brazilai ir urugvajiečiai, iš viso vyks penki planetos pirmenybių mačai, įskaitant vieną aštuntfinalį. Vėliau čia šeimininkaus „Rostov“ komanda, dar užpernai žaidusi UEFA Čempionų lygos grupių etape ir namuose 3:2 net patiesusi Miuncheno „Bayern“.

Sočio olimpinis „Fišt“ stadionas. Pastatytas 2014 metų žiemos olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms, rekonstruotas 2017-aisiais. Talpina 48 tūkstančius žiūrovus.

Bendra stadiono statybų ir rekonstrukcijos vertė – net 660 mln. eurų. 40 milijonų teko pakloti vien stogo pašalinimui, kurio pareikalavo FIFA.

Sočis priims šešerias rungtynes, tarp kurių – akistatas tarp Ispanijos-Portugalijos bei Vokietijos-Švedijos, taip pat aštuntfinalį ir ketvirtfinalį.