Parolimpiečiai apie tai sau neleidžia nė pagalvoti. Kai kuriems jų jau vien ryte pakilti iš lovos ir patiems apsirengti prireikia didvyriškų pastangų. Šie superžmonės pasiteisinimų neieško, net jei jiems sporto arenose kas nors ir nepasiseka.
„Neįgalumas nėra rankose ar kojose. Neįgalumas – tai nesiekti to, ką tu nori daryti“, – pareiškė egiptietis Ibrahimas Hamadtou, kuris per traukinio incidentą neteko rankų ir pirmus trejus metus neišlindo iš namų, o dabar yra vienas garsiausių parolimpiečių visame pasaulyje.
Šiuo metu Rio de Žaneire vykstančioje parolimpiadoje, kuri yra tikrai daugiau nei vien sportas, apstu neįtikėtinų vaizdų ir neišmatuojamos žmogaus valios pavyzdžių – parolimpiečiai iki starto vietų atrieda neįgaliųjų vežimėliuose ar pasiramsčiuodami lazdomis, o dalis net kovoja sėdėdami vežimėliuose ir pačiame varžybų įkarštyje būna, kad iškrenta iš jų – kaip kad, pavyzdžiui, krepšinio rungtynėse po susidūrimo su varžovu ar varžove. Ir dar gauna pražangą puolime.
Vaizdo įraše – nuo 22:25 min. ir 54:50 min.:
Kiti Rio arenose pasirodo su prarastų galūnių protezais. Tačiau yra ir tokių, kurie dėl olimpinių medalių kaunasi vien su tuo, ką gyvenimas jiems paliko – nesvarbu, tai tik viena ranka, koja ar silpnaregystė, kuomet baseine plaukiančiam sportininkui treneris specialia lazdele turi paliesti kūną, kad šis suprastų, jog jau tuoj bus sienelė.
Superžmonės: tenisininkas su rakete burnoje, parolimpinis M. Phelpsas ir vienakojis lenkas
Parolimpinių žaidynių debiutantas 43-ejų metų stalo tenisininkas I. Hamadtou pralaimėjo abu pirmus savo žaistus mačus – per 17 minučių 0:3 (5:11, 7:11, 5:11) ketvirtai pasaulio raketei britui Davidui Wetherillui ir per 14 min. 0:3 (4:11, 6:11, 4:11) vokiečiui Thomui Rau, bet tapo tikra interneto sensacija.
I. Hamadtou – vienintelis tenisininkas planetoje, kuris kamuoliuką išsimeta kojos pirštais, raketę, sukąstą dantimis, laiko burnoje, o ja smūgiuoja naudodamas kaklo judesius.
„Negaliu išreikšti, kaip jaučiasi mano širdis – aš per daug laimingas“, – debiutu parolimpiadoje džiaugėsi egiptietis.
Po to, kai vaikystėje neteko abiejų rankų, tačiau išsaugojo abi sveikas kojas, atrodė tarsi savaime suprantama, kad I. Hamadtou pasirinks futbolą, tačiau jis nutarė kitaip.
Kaip sportininkas pasakojo CNN, jis nusprendė mesti iššūkį sau.
„Iš pradžių bandžiau žaisti prispaudęs raketę po likusia viršutine rankos dalimi, taip pat pamėginau kelis kitus variantus, bet niekas gerai neveikė, taigi galiausiai panaudojau burną“, – prisiminė jis.
Kadangi stalo tenisininkams, atliekant padavimus, reikia išmesti kamuoliuką į orą, I. Hamadtou žaidžia basa dešine koja. Tam, kad išmoktų tinkamai išsimesti kamuoliuką kojos pirštais, jam prireikė trejų metų.
Po to jo gyvenimas pasikeitė. Berniukas pagaliau išdrįso išeiti iš namų ir grįžo į mokyklą.
Į 2016-ųjų Rio parolimpiadą egiptietis pateko užėmęs antrą vietą Afrikos čempionate.
„Aš noriu visiems pasakyti, kad nieko nėra neįmanomo, ir visi turėtų sunkiai stengtis dėl to, ką myli, ir dėl to, kas jiems patinka“, – teigė jis.
Dabar I. Hamadtou Egipte treniruoja du 10 ir 12 metų berankius berniukus. Jis nori juos išmokyti tų įgūdžių, kurių jam, būnant tokio amžiaus, niekas negalėjo parodyti ar paaiškinti.
Vaizdo įrašą su I. Hamadtou žaidimo epizodais, pavadintą „Nieko nėra neįmanomo“, peržiūrėjo jau beveik 3 milijonai žmonių.
Ne mažesnį atgarsį ir susižavėjimo laviną visame pasaulyje kelia ir 28-erių metų brazilų plaukikas Danielis Diasas. Nepaisant to, kad net trys iš keturių jo galūnių yra blogai išsivysčiusios, D. Diasas – jau 11-akart parolimpinis čempionas, o iš viso yra laimėjęs 18-a parolimpinių medalių. Ir tai dar ne pabaiga.
Rio žaidynėse Danieliui dar liko šešios rungtys: keturios individualios ir dvi komandinės.
Ne veltui devynių medalių Pekine ir šešių Londone savininkas jau pramintas parolimpiniu Michaelu Phelpsu, kurio sąskaitoje – 23 aukso apdovanojimai ir 28-i apskritai.
„Jei žmonės ir toliau mane lygins su M. Phelpsu, aš būsiu tik dar labiau pagerbtas. Tai parodys, kad aš šį tą nuveikiau parolimpiados labui“, – pastebėjo D. Diasas.
Rio tribūnų numylėtinis jau spėjo pradžiuginti brazilus ir priversti juos kone kilnoti Rio vandens sporto stadiono stogą: jis užtikrintai (daugiau nei 10 sek. skirtumu) laimėjo vyrų 200 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi finalą (S5) – 2:27,88 min., taip pat savo medalių kraitį dar papildė vienu sidabru ir viena bronza – atitinkamai estafetėje 4 po 50 m laisvu stiliumi ir 50 m peteliške.
Įkvėptas savo tautiečio Clodoaldo Silvos pasirodymo Atėnuose, kur šis pagerino net penkis parolimpinių žaidinių rekordus, laimėjo šešis aukso medalius ir vieną sidabro, 16-metis D. Diasas per greičiau nei du mėnesius išmoko visus keturis plaukimo stilius ir 2008-aisiais jau pats dalyvavo Pekino parolimpiadoje. Ir ne tik dalyvavo – susižėrė keturis aukso, keturis sidabro ir vieną bronzos apdovanojimą bei tapo daugiausiai medalių Kinijoje iškovojusiu parolimpiečiu.
Vis dėlto dar sėkmingesnis D. Diasui buvo Londonas ir 2012-ieji. Brazilas pasiekė šešis pasaulio rekordus ir jam buvo užkabinti šeši aukso medaliai.
Jis – tituluočiausias visų laikų Brazilijos parolimpietis ir sparčiai artėja prie to, kad tokiu taptų ir visoje planetoje. Kol kas rekordas priklauso nuo 1980-ųjų parolimpinėse žaidynėse dalyvaujančiam 51-rių metų švedų šauliui Jonui Jakobssonui, sukaupusiam jau 17-a aukso medalių ir 27-is bendrai.
Apskritai daugiausiai – 55-is medalius, iš kurių 41-as aukso – parolimpiadų istorijoje yra laimėjusi JAV plaukikė Trischa Zorn, tad D. Diasui dar yra, ko siekti ir dėl ko stengtis.
„Medaliai yra gero darbo rezultatas. Niekada jų nežadu. Tikiu, kad jie – pasekmė visų mano pastangų vandenyje“, – paaiškino jis.
„Aš pradėjau plaukti tik dėl to, kad per TV pamačiau Clodoaldo. Iki tol net nežinojau, jog tokie žmonės kaip aš apskritai gali sportuoti“, – prisipažino D. Diasas, kuris turi reklamos ir rėmimo sutartis su 10 firmų bei yra vienas iš nedaugelio parolimpiečių, pragyvenančių iš savo sportinės karjeros.
Rio jau startavo ir mūsų kaimynas – 28-erių metų lenkas Lukaszas Mamczarzas, kuris 2009-aisiais pateko į motociklo avariją ir neteko kairės kojos, o į sportą pasuko po to, kai jam tai rekomendavo jo gydytojas.
Tiesa, L. Mamczarzas, atsižvelgiant į visas aplinkybes, pasirinko ne pačią lengviausią šaką – šuolius į aukštį, tačiau tai pasiteisino: lenkas įveikė ne tik save ir 2012 m. Londone pasidabino parolimpiniu bronzos medaliu (1,74 m).
Nors dukart Europos čempionui Brazilijoje nepavyko papildyti savo pergalių taupyklės – liko per plauką nuo prizininkų pakylos, ketvirtas (1,77 m), jis užkariavo tiek vietinių, tiek likusių žiūrovų simpatijas.
Lietuvis – paskutinis, bet jam plojo visa arena
Rio parolimpiadoje – daugybė už širdies griebiančių akimirkų: tai ir protu sunkiai suvokiamos atletų valios pastangos, ir jų džiaugsmas laimėjus pirmiausia prieš save, ir tie momentai, kai jie, ištikti euforijos, lipa ant prizininkų pakylos klausyti savo šalių himnų, nors medalį tenka laikyti protezu, o žaidynių talismaną – prispaudus petimi ir kaklu.
Bet svarbiausia, kad nepanašu, jog jie norėtų ar jiems reikėtų užuojautos.
Štai kaip po ne itin sėkmingo savo pasirodymo ir užimtos dešimtos vietos prabilo ieties metikas Jonas Spudis:
„Pykstu ant savęs, kad nesugebėjau, o galėjau. Buvo didžiulis noras kovoti, gerai sudalyvauti. Veržiausi mesti, jutau, kad galiu. Bet kaip tik su ta fizine būkle ir nesusivaldžiau. Su kojom kažką primaliau. Aplinka manęs visai neveikė, nemačiau nė vieno žiūrovo.
Labai gerai apšilau, net nejaučiau, kad nugarą skauda. Jaudulio nebuvo, kaip tik labai gerai jaučiausi. Bet ir nesusitvarkiau su tuo per dideliu jausmu, kad galiu gerai mesti. Sportuoti dar nemesiu. Aišku, truputį nusivyliau savimi, bet pamatysite dar geresnių rezultatų“.
Rio startavęs jauniausias Lietuvos rinktinės narys – 17-metis neregys plaukikas Edgaras Matakas iš Kauno sulaukė netikėtos, bet itin malonios staigmenos. Nors vyrų 400 metrų laisvu stiliumi (S11) finale jis buvo paskutinis (5:30,66 min.), jo finišo baseine kantriai laukė parolimpiniu čempionu tapęs amerikietis Bradley Snyderis (4:28,78 min.) ir kiti plaukimo lyderiai. Be to, lietuviui, artėjant prie sienelės, pasipylė audringa padrąsinančių ir palaikančių plojimų banga iš tribūnų.
Beje, E. Matakas, kuris per žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą, pagerino savo asmeninį sezono rezultatą, o Rio dar dalyvaus 50 m ir 100 m plaukimo (S11) laisvu stiliumi rungtyse.
„Esu patenkintas savo rezultatu. Svarbu – pagerinau sezono rezultatą 24 sekundėmis. Nuostabus jausmas plaukti parolimpiadoje – įeini į tribūnas, tas žiūrovų palaikymas, ypatinga atmosfera. Minkštas vanduo, plaukti – gera. Viską, atrodo, ir išpildžiau, ką planavome 400 metrų distancijai. Tiesiog, sako: prasiplauk, pajausk tą atmosferą, tą vandenį. Džiaugiuosi debiutu ir laukiu rugsėjo 12 dienos, kai plauksiu 50 metrų“, – iškart po 400 m finalo įspūdžiais dalinosi E. Matakas.
Todėl labai rekomenduojame bent trumpam įsijungti Rio parolimpines žaidynes, kurias tiesiogiai transliuoja tiek svetainė paralympic.org/, tiek „Youtube“ kanalas: youtube.com/user/ParalympicSportTV.
Beje, rugsėjo 18 dieną „YouTube“ gyvai transliuos ir iškilmingą Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją, kuri paprastai pranoksta net baigiamąjį olimpiados renginį. Štai 2012-aisiais Londone visus pakerėjo ne tik įspūdinga meninė programa, bet ir tokių pasaulio muzikos superžvaigždžių kaip „Coldplay“, Rihanna bei Jay Z koncertas.
Rio de Žaneiro parolimpinės žaidynės tęsis iki rugsėjo 18 dienos.
Lietuvai jose atstovauja 13 sportininkų. Po pirmų trijų Rio parolimpinių žaidynių dienų Lietuva su disko metiko M. Biliaus iškovotu sidabru – 49-oje medalių lentelės vietoje.
