Olimpinio „Joao Havelange“ stadiono tribūnos šeštadienio vakarą buvo pustuštės – prieš pat šuolių į aukštį rungties pradžią gretimoje „Maracana“ arenoje ir visoje Brazilijoje prasidėjo šventė, kuriai startą davė Neymaro realizuotas lemiamas 11 m baudinys ir šeimininkų pergalė prieš Vokietiją olimpinio futbolo turnyro finale.

O lietuvių kieme švente nekvepėjo. Po pirmo šuolio rimtį išsaugojęs A. Palšytės veidas kuo toliau, tuo labiau niaukėsi.

Pirmu bandymu įveikusi pradinį 188 cm aukštį, šių metų Europos vicečempionė įstrigo ties 193 cm riba.

Iš 17 finalo dalyvių lietuvės pavardę švieslentėje pirmąją pažymėjo trigubas „x“, reiškiantis varžybų pabaigą.

„Nemaniau, kad 193 cm mane sustabdys. Kai nepasisekė pirmas bandymas, galvojau, kad nieko tokio – šį tą pakeisime, ir viskas bus gerai. Antras šuolis vėl nepavyko, vėl su trenere šį tą pakeitėme. Visgi to neužteko. Nemačiau savo bandymų pakartojimų, net nežinau, ar trūko daug. Tiesiog gaila. Mano priešininkių rezultatai – vos ne tas pats kaip Europos čempionate. Bet man pačiai sekėsi žymiai prasčiau nei tąsyk“, – sakė Tatjanos Krasauskienės auklėtinė.

Kartu su dar dviem konkurentėmis ji galutinėje rikiuotėje pasidalino 13-ą vietą.

Ne tokios pozicijos ir ne tokio rezultato laukta iš Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės lyderės.

Geriausias 24-erių metų 187 cm ūgio sportininkės šio sezono rezultatas – 197 cm, o asmeninis ir Lietuvos rekordas – 198 cm.

Kodėl visą sezoną kaip pasirengimą žaidynėms suplanavusiai šuolininkei nepavyko net priartėti prie sau įprastų aukščių?

„Minčių yra įvairiausių, labai sunku pasakyti, dėl ko viskas taip baigėsi. Gaila, bet šiandien nebuvo ta diena, kai galėčiau parodyti viską, ką galiu. Kodėl? Reikia laiko, reikia pakalbėti su trenere, su kineziterapeutais“, – pečiais traukė A. Palšytė.

DELFI paklausta, ar prieš finalą jautė nerimo signalų, atletė atsakė mįslingai.

„Buvo šis tas, bet nemanau, kad tai – lemiamas faktorius rezultatui“, – nedetalizavo olimpietė.

Pasak jos, dėl dieną krapnojusio lietaus danga stadione buvo šlapia, tad visoms šuolininkėms buvo sunku pademonstruoti aukščiausius rezultatus.

Iš tiesų, nė vienai jų nepakluso į 2 m aukštį pakelta kartelė. Keturios sportininkės įveikė 197 cm, o dėl mažesnio bandymų skaičiaus auksas atiteko 37-erių Europos čempionei Ruth Beitia iš Ispanijos. Kiek netikėtai antrą vietą užėmė 26-erių bulgarė Mirela Demireva, bronza tenkinosi 32-ejų dukart pasaulio čempionė iš Kroatijos Blanka Vlašič, o ketvirta liko jos bendraamžė, šio sezono lyderė iš JAV Chaunte Lowe.

„Džiaugiuosiu dėl R. Beitia – tai buvo jos paskutinės žaidynės, ir jai trūko tik olimpinio medalio. Nustebino M. Demireva – su ja dalinausi antrą vietą Europos čempionate. Tikrai netikėjau, kad ji gali tiek pasiekti. Bet jeigu aš galėjau, turbūt ir ji galėjo, tiesiog jai šiandien pasisekė“, – prizininkių pasirodymą pakomentavo A. Palšytė.

Gali būti, kad fiasko Rio de Žaneire užbaigs lietuvės sezoną – A. Palšytė sakė svarstysianti, ar verta mėginti pataisyti nuotaiką.

„Esu jau patvirtinusi dalyvavimą dviejuose Deimantinės lygos etapuose. Mane kviečia į visus, bet nežinau, ar artimiausiame startuosiu. Bet reikės pirma pasikalbėti su trenere apie tai, kas čia įvyko. Reikės nuspręsti, ar tuo užbaigti sezoną, ar dar pabandyti bent morališkai reabilituotis“, – kalbėjo A. Palšytė.

Primename, kad finale varžėsi net 17 šuolininkių, ketvirtadienį įvykdžiusių kvalifikacinį normatyvą – 194 cm. Tarp jų nebuvo kartu su visa Rusijos lengvaatlečių rinktine iš olimpiados dėl dopingo skandalo pašalintų Londono olimpinės čempionės Anos Čičerovos ir praėjusių metų pasaulio čempionės Marijos Kučinos.

Prieš ketverius metus Londono olimpinėse žaidynėse debiutavusi A. Palšytė užėmė 11 vietą (189 cm).

Šuolininkės į aukštį pasirodymas buvo vienas paskutinių Lietuvos olimpiečių startų Rio de Žaneire. Sekmadienį – paskutinę žaidynių dieną – į kovą stos tik maratonininkai Remigijus Kančys ir Valdas Dopolskas.