Dėl finalo nesulaukė treniruotės pabaigos
Jonas Kazlauskas pirmadienį paliko užbaigti darbą savo asistentams, o pats įpusėjus Lietuvos krepšinio rinktinės treniruotei su A. Saboniu išskubėjo į greta esantį baseiną, kur 100 m plaukimo krūtine finalui ruošėsi Rūta Meilutytė.
Užtat trečiadienį jau visa komanda galėjo nužygiuoti iki „Riocentro“ paviljono, kuriame įrengtas olimpinis bokso ringas. Tik keli krepšininkai neatėjo užmesti akies, kaip jame seksis Evaldui Petrauskui.
„Visur norėtume nueiti, kur tik lietuviai kovoja. Tik kad grafikai dažniausiai sutampa“, – kalbėdamas su DELFI, apgailestavo rinktinės kapitonas Robertas Javtokas.
O jeigu treniruotės, varžybos ir poilsio režimas nesikerta su dominančiu renginiu – pirmyn į olimpiadą.
Kaip ir visi kiti sportininkai, Lietuvos olimpiečiai turi galimybę stebėti visų sporto šakų turnyrus tribūnose. Tereikia prieš dieną rezervuoti dominančių varžybų bilietus.
Tiesa, jei atitinkama arena bus sausakimša, bilietų gali užtekti ne visiems pageidaujantiems. Taip nutiko, kai prieš ketverius metus Londone iškovotą olimpinės čempionės titulą nesėkmingai bandė apginti R. Meilutytė.
Populiariausi lietuvių maršrutai iš olimpinio kaimelio veda į baseiną, „Carioca“ krepšinio areną ir „Riocentro“ bokso salę.
Ta pati R. Meilutytė kitą dieną po savo pasirodymo pabaigos surengė atsakomąjį vizitą ir palaikė krepšininkus per rungtynes su Nigerija.
Anksti iš olimpinio teniso turnyro iškritęs Ričardas Berankis užsimiršti bandė stebėdamas Eimanto Stanionio kovą bokso ringe ir Giedriaus Titenio plaukimą.
Į krepšinį traukė ir irkluotojai Saulius Ritteris bei Mindaugas Griškonis, šaulys Ronaldas Račinskas, dviratininkė Daiva Tušlaitė, burlentininkas Juozas Bernotas, plaukimo, bokso, buriavimo treneriai.
Kokie būna įsitaisyti tarp žiūrovų pageidaujančių atletų prioritetai?
Pirmiausia – pas komandos draugus
Turbūt nereikia sakyti, kad savo pasirodymus užbaigusiems olimpiečiams labiausiai rūpi, kaip seksis galutinius taškus sudėlioti to dar nepadariusiems tos pačios sporto šakos atstovams.
Tad tarp žaidynių prizininkų ketvirtadienį pirmieji iš lietuvių įsiveržę irkluotojai S. Ritteris ir M. Griškonis bei Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė kitą dieną ruošėsi irklavimo kanale palaikyti likusius tautiečius.
„Ten net negalime jaustis žiūrovais – esame komandos, kuri tebekovoja ant vandens, dalis. Be to, reikia pakuoti savo valtis, irklus, krauti į konteinerį. Darbai tęsiasi, negali iškart atsipalaiduoti“, – DELFI aiškino Rio de Žaneiro vicečempionas M. Griškonis.
„Irklavimas mums, be abejo, įdomiausia sporto šaka žaidynėse“, – pritarė D. Vištartaitė.
Prieš iškeliaudami namo, irkluotojai dar žadėjo pasižiūrėti, kaip „Lagoa stadium“ kanale valtis pakeis baidarės ir kanojos.
„Ir ten Lietuvos komanda labai pajėgi – ir sprinteriai, ir stajeriai. Važiuosime į tą patį kanalą ir toliau stebėsime varžybas“, – planavo M. Griškonis.
Savo ruožtu, penktadienį rytinėje sesijoje kovas baigusi Lietuvos plaukimo estafetės komanda vakare grįžo ir iš tribūnų ragino paskutinį saviškį – netikėtai į 50 m plaukimo laisvu stiliumi finalą prasimušusį Simoną Bilių.
„Šauksime, rėksime, palaikysime. Bilietų mums net nereikia – einame ir praeiname“, – prieš varžybas nusijuokė G. Titenis.
Bet į kitą dieną laukusį praėjusio Europos krepšinio čempionato finalo pakartojimą – rungtynes tarp Lietuvos ir Ispanijos – plaukikai bilietais pasirūpino iš anksto. Kartu su jais – ir treneriai Žilvinas Ovsiukas bei Jonas Ruddas, fotografavęs žaidimą telefonu.
Krepšinį „Carioca“ arenos tribūnoje taip pat stebėjo irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, dziudo atstovai ir jų treneriai.
O imtynininkas Edgaras Venckaitis pasirinko tuo pat metu vykusias sunkiosios atletikos varžybas ir neapsiriko: išvydo, kaip Aurimas Didžbalis pelnė bronzą.
Ne žiūrės, o patys išbandys
Visi DELFI kalbinti Lietuvos olimpiečiai sutartinai pabrėžė: jiems daug įdomiau iš arti pamatyti ne ryškiausias žvaigždes – tenisininką Rafaelį Nadalį, plaukiką Michaelą Phelpsą ar sprinterį Usainą Boltą, o tautiečius.
„Traukia ten, kur lietuviai“, – pažymėjo M. Valčiukaitė.
„Beveik visus Lietuvos sportininkus pažįstame – jei ne asmeniškai, tai iš matymo tikrai. Ar tai būtų Aurimas Didžbalis, ar R. Meilutytė – visada sergame, kad jiems pasisektų“, – sakė baidarininkas Andrejus Olijnikas, irkluojantis dvivietę su Ričardu Nekriošiumi.
Yra ir tokių, kuriems kitų lietuvių startai rūpi ne mažiau nei savo pačių.
„Sekmadienį Mindaugas būtinai eis į moterų maratoną“, – M. Griškonį per dantį traukė jo porininkas S. Ritteris.
Pačiam M. Griškoniui teliko palinkčioti galva: nejau jis galėtų praleisti savo mylimosios Dianos Lobačevskės pasirodymą?
Tiesa, daugelis sportininkų, kurių varžybos trunka tik kelias minutes ar valandas, prieš atsakingiausią viso olimpinio ciklo startą nelinkę blaškytis ir į tribūnas traukia tik jau žinodami savo galutinius rezultatus.
„Kažkur žūtbūt nueiti noro nejaučiu. Nebent po varžybų“, – dar prieš užlipdama ant tatamio, neslėpė dziudo imtynininkė Santa Pakenytė.
O baidarininkai A. Olijnikas ir R. Nekriošius, kad ir kaip domėtųsi kitomis sporto šakomis, po savo pasirodymo turi kitokį planą: ne žiūrėti, o patys pabandyti.
„Ketiname paplaukioti banglentėmis. Pernai išmėginome, norėtųsi dar sykį“, – Atlanto vandenyno bangų šauksmą Rio de Žaneire išgirdo A. Olijnikas.
Na o tiems, kurie beveik neranda progų savo treniruočių ir varžybų rutinos paįvairinti žiūrovo kėde, atsigriebti leidžia televizorius.
„Pas mus sporto kanalai rodo visas olimpiados varžybas. Gali žiūrėti nuo ryto iki vakaro, jei tik laiko yra“, – patikino R. Javtokas.
