Marius Grigonis ir Vaidas Kariniauskas turbūt dar buvo per maži, kad pašokę pasiektų lanką, kuomet C. Delfino pirmąkart žaidė prieš Lietuvos rinktinę. O gal ir Domantas Sabonis.

Sunku suskaičiuoti, kiek Lietuvos nacionalinės komandos apranga vilkinčių krepšininkų aikštėje yra sutikęs Argentinos veteranas.

Jam pačiam per sudėtinga ir kiek paprastesnė Krepšinis.lt pasiūlyta užduotis.

Jeigu sudėsime Emanuelio Ginobili, Luiso Scola, Andreso Nocioni ir paties C. Delfino amžių, kiek išeis metų?

„O vargeli... – išgirdęs klausimą, susimąstė snaiperis. – Manu – 39-eri. Luisui – 36-eri. Andresui – tiek pat. O man po dviejų savaičių sueis 34-eri. Kiek išeina iš viso? Atleiskite, aš nekoks matematikas.“

Sufleruojame atsakymą – po dviejų savaičių Argentinos mohikanų kvartetui bus 145 metai.

C. Delfino – jauniausias iš šios „Albicelestes“ vilkų gaujos. Nepaisant to, būtent jo pasirodymas „Carioca“ arenoje Rio de Žaneire kelia didžiausią nuostabą.

Dėl olimpinių žaidynių puolėjas sugrįžo į nacionalinę komandą po ketverių metų pertraukos. Bet dar labiau neįtikėtinas faktas, kad pastaruosius trejus metus iki olimpiados nuolatinių traumų kamuotas C. Delfino apskritai nesužaidė nė vienerių oficialių rungtynių.

Todėl išgirdęs Krepšinis.lt klausimą, ar Argentinos veteranai yra nemirtingi kaip kadaise populiaraus televizijos serialo herojus Duncanas MacLeodas, C. Delfino atsako savotiškai.

„Gali būti. Pažiūrėkite į mane. Trejus metus visiškai nežaidžiau krepšinio, mano koja buvo operuota septynis kartus. Ir vis tiek stoviu čia, prieš jus“, – konstatavo argentinietis.

Kol dar traumos nebuvo pasiglemžusios dalies C. Delfino karjeros, buvęs ilgametis NBA ir Eurolygos žaidėjas ne kartą skaudžiai baudė Lietuvos rinktinės gynybą.

Pakanka prisiminti 20 jo pelnytų taškų 2008 metų Pekino olimpinėse žaidynėse, 25 – 2010-ųjų pasaulio čempionate, 21 – 2012 metų Londono olimpiadoje.

Rio de Žaneire jis taškų fontanais nebetrykšta – per du sužaistus mačus jų rinko vidutiniškai po 5.

Pačiam veteranui svarbiausia, kad abejos rungtynės buvo laimėtos – 94:66 prieš Nigeriją ir 90:82 prieš Kroatiją. C. Delfino kalba tiesiai – jovale, kuriuo virto B grupės turnyro lentelė po dviejų iš eilės favorite laikytos Ispanijos pralaimėjimų, tai jau yra kone tiltas į ketvirtfinalį. Mat argentinietis atvirai abejoja, kad kuri nors komanda dar galėtų surinkti visas penkias pergales.

„Idealus Argentinai startas. Toks, kokio mums ir reikėjo, turint omenyje du Ispanijos pralaimėjimus. Pasižiūrėjus, kaip situacija klostosi turnyro lentelėje, turime būti dvigubai laimingi dėl abiejų iškovotų pergalių. Šioje grupėje nebus komandos, laimėsiančios visus penkis kartus, todėl kiekvienas taškas yra be galo reikalingas. Esame puse kojos kitame etape, bet vis dar galima paslysti, jei nebūsime protingi“, – svarstė C. Delfino.

Slidus paviršius, ant kurio kitą žingsnį bandys padėti argentiniečiai, yra Lietuvos rinktinė. Kol kas nepralaiminčių komandų tarpusavio dvikova dėl lyderių pozicijos vyks naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, nuo 4.30 val. Lietuvos laiku.

Krepšinis.lt paklaustas apie būsimus varžovus, C. Delfino pirmiausia prisiminė draugiškas rungtynes Buenos Airėse, kurias jo ekipa liepos pabaigoje laimėjo po dviejų pratęsimų 86:85.

„Žaidėme su Lietuva namuose, ir vis tiek buvo be galo sunku. Jonas Valančiūnas po krepšiu bus labai pavojingas. Be to, visi toje komandoje gali mesti ir pataikyti. Reikės labai rimtai pasiruošti“, – neabejojo krepšininkas.

O mūšiui ruošis ne tik jis su savo nepakeičiamaisiais bendražygiais. Aplink Argentinos rinktinės branduolį būriuojasi nauji talentai, pirmiausia – žaidimo organizatoriai Facundo Campazzo ir Nicolas Laprovittola.

„Mums labai padeda jaunimas. Turime gerą mišinį iš jaunų ir patyrusių žaidėjų. Tol, kol abi frakcijos bus vieningos, mums viskas bus gerai“, – įsitikinęs C. Delfino.

Jam antrino ir E. Ginobili.

„Jaunimui puikiai sekasi. Abu įžaidėjai demonstruoja aukštą meistriškumą, Patricio Garino įneša spartos gynyboje. Šįkart ir Roberto Acuna, kad ir žaidė nedaug, buvo nepaprastai svarbi pergalės detalė, taip pat ir Gabrielis Deckas. Smagu matyti jaunimą, taip mums padedantį“, – po pergalės prieš kroatus pamaina džiaugėsi veteranas.

O dar vienas džiaugsmo šaltinis argentiniečiams – triuškminga publika, atvykusi į Rio de Žaneirą iš kaimyninės valstybės.

„Neįtikėtina atmosfera. Buvo be galo smagu. Toks palaikymas labiausiai padeda atlaikyti intensyvias rungtynes“, – bendravimui su žiniasklaida skirtoje zonoje po rungtynių nė akimirkai nenustodamas mankštinti savo „senų kaulų“, neblėstančios energijos šaltinį atskleidė E. Ginobili.

Ir galima nesunkiai įsivaizduoti, kad šeštadienį laukiančios principinės akistatos tarp Argentinos ir olimpiados šeimininkės Brazilijos metu „Carioca“ arena decibelais nenusileis geriausiam roko koncertui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (58)