Tylos siena, kuria pastarąją savaitę apsitvėrė nuo viso pasaulio atsiribojusi R. Meilutytė, grius sekmadienį – 19-metei kaunietei iš Plimuto (Didžioji Britanija) atėjo metas ginti titulą, laimėtą prieš ketverius metus.
Olimpinė čempionė į Rio de Žaneiro baseiną pirmą kartą ners 100 m plaukimo krūtine rungties atrankos varžybose.
Čia ji dar nesusidurs akis į akį su savo antipode ir šio olimpinio ciklo nuolatine konkurente Julija Jefimova – lietuvė ir rusė startuos skirtinguose plaukimuose.
Rio de Žaneire 100 m plaukimas krūtine veikiausiai nebus dviejų žirgų lenktynės, kaip galėjo atrodyti dar prieš metus. Į titulą nusitaikiusi ir geriausio šio sezono rezultato savininkė iš JAV Lilly King, ant kulnų mina jos tautietė Katie Meili.
Bet R. Meilutytės ir J. Jefimovos tarpusavio dvikovos nuo 2013 metų pasaulio čempionato Barselonoje virto savotiška žanro klasika, kurstančia iki raudonumo pastaruoju metu įkaitusias aistras.
Jas degino ir J. Jefimovos dopingo testai, ir greičiau nei akcijų kursas beprotiškiausią dieną Volstryte svyruojančios tarptautinių organizacijų pozicijos.
Dabar sunku besuskaičiuoti, kiek kartų per pastarąjį pusmetį J. Jefimova buvo išmesta ir priimta atgal Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA), Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC), Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS), net ir pačios Rusijos olimpinio komiteto kabinetuose.
Penktadienį pagaliau padėtas taškas oficialiai patvirtinus, kad 24-erių plaukikė iš Grozno turi teisę plaukti Rio de Žaneire.
Ir net aršus Rusijos plaukimo bei pačios J. Jefimovos kritikas Jonas Ruddas turi pripažinti, kad pagal neįprastai susiklosčiusią situaciją tokia atomazga buvo logiška.
Rusė buvo pagauta dopingo kontrolierių 2014 metais. Bet savo bausmę – nors ir įtartinai švelnesnę nei galėjo būti – ji atliko.
Po virtinės Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) ataskaitų apie neįtikėtinai įžūlų dopingo mėginių klastojimą Rusijoje, IOC nurodė neregistruoti žaidynėms šios šalies sportininkų, praeityje diskvalifikuotų dėl dopingo vartojimo.
Nenuostabu, kad CAS vėliau panaikino tokią dvigubos bausmės taisyklę kaip prieštaraujančią pagrindinėms žmogaus teisėms.
IOC taip pat rekomendavo pro tarptautinių federacijų filtrą nepraleisti Rusijos atletų, paminėtų WADA ataskaitose. Bet J. Jefimovos pavardės ten nebuvo, nors ir konstatuota, kad per 2015 metais Kazanėje vykusį pasaulio plaukimo čempionatą Rusijos antidopingo agentūros (RUSADA) vykdyta dopingo kontrolė tebuvo teisingumo parodija.
Galiausiai dar vienu akmeniu į J. Jefimovos daržą tapo meldoniumas – nuo šių metų pradžios uždrausto preparato ne kartą rasta R. Meilutytės konkurentės organizme. Bet jo koncentracija buvo tokia maža, kad pati WADA prisipažino negalinti teigti, jog J. Jefimova meldoniumą vartojo tada, kai jis jau nebebuvo leidžiamas.
Kad ir kaip ten būtų, R. Meilutytės pasiruošimas Rio de Žaneiro kampanijai tikrai nesusidėjo vien iš tarptautinių organizacijų naujienų skaitymo. O atvykusi į Braziliją, lietuvė apskritai išjungė internetą.
Jei ne praėjusių metų rudenį Lietuvą išgąsdinęs R. Meilutytės kritimas nuo dviračio, anot J. Ruddo, į antras karjeroje olimpines žaidynes jo auklėtinė būtų atžygiavusi tobulu keliu.
„Esame patenkinti tuo, kad pasiruošimas buvo toks geras, koks tik galėjo būti. Bet rankos lūžis, kurį Rūta gydėsi kelis mėnesius, sujaukė kortas. Pasistengėme išsisukti iš padėties su minimaliais nuostoliais. Sausį Rūta jau buvo baseine, vasarį – galėjo plaukti įprastai. Nuo to laiko daugiau jokių nemalonumų nebuvo.
Vienas dalykas, kurio niekaip negalėjome ištaisyti, buvo poilsis sezono pradžioje. Ji neturėjo pertraukų, treniruotėse visąlaik dirbo intensyviai, todėl pavasario varžybose negalėjo pademonstruoti maksimalių rezultatų. Visą sezoną ji startuodavo iš karto po sunkių treniruočių, būdama pavargusi. Dabar Rūta jau yra tinkamai pailsėjusi, tikimės, kad jai viskas bus gerai. Bet tik laikas tai parodys“, – aiškino specialistas iš Didžiosios Britanijos.
– Dėl rankos lūžio R. Meilutytei šiemet teko lenktyniauti su laiku? – DELFI paklausė J. Ruddo
– Ji praleido daug plaukimo treniruočių, bet jas pakeitėme darbu treniruoklių salėje, bėgimu, kitais pratimais ant žemės. Ne to norėtume normalioje situacijoje. Jei ne trauma, maždaug balandį būtume sudarę jai sąlygas atsipūsti ir pademonstruoti visą savo potencialą bent vieneriose varžybose.
– Šįkart į olimpines žaidynes R. Meilutytė atvyko būdama nebe nežinoma 15-metė paauglė, o titulą ginti turinti olimpinė čempionė. Kaip Rio de Žaneire ji tvarkosi su tokiu spaudimu?
– 2013 metų pasaulio čempionate ji jautė lygiai tokią pačią atsakomybę kaip dabar. Kai esi olimpinis čempionas, kad ir kur nuvažiuotumei, visi žiūrės į tave. Publika, žiniasklaida, draugai, šeima – visi kažko lauks. Ji tai juto ir atlaikė. Žinoma, atvykti į žaidynes ginti titulo nėra tas pats, kaip debiutuoti jose, kai niekas net negalvoja, kad būsi finale. Bet esu tikras, kad ir dabar pamatysime Rūtą, aistringai plaukiančią dėl savo šalies garbės. Ji žino, kad namuose visi be galo ją palaiko. Dėl Lietuvos žmonių ji nori padaryti viską, ką gali. Dėl to neabejokite.
– Ar galite papasakoti apie taktiką, kurios laikysitės atkrintamosiose varžybose, pusfinalyje ir finale, jei tik nebus jokių nelaimių ir R. Meilutytė į jį pateks?
– Rūta didins apsukas palaipsniui. Atrankos varžybose visko nepamatysite. Pusfinalyje – jau šiek tiek daugiau, o finale, tikėkimės, viską. Ji mėgsta pradėti pasirodymą taip, tarsi tai jau būtų lemiamas plaukimas. Bet sekmadienį reikėtų šiek tiek pasitaupyti, nes pusfinalis vyks labai vėlai vakare, kai energijos gali pradėti stigti. Tai – beprotiškas laikas varžyboms, keletą savaičių Tenerifėje dirbome, kad tinkamai nureguliuotume vidinį organizmo laikrodį. Norėtųsi, kad sekmadienį ji ramiai patektų tarp aštuonių geriausiųjų ir gautų gerą takelį finale.
– Kaip praėjo paskutinė treniruočių diena prieš startą?
– Treniruotė pavyko gerai. Repetavome apšilimą, kurį ji prieš varžybas atliks sekmadienį, starto šuolį. Rio de Žaneiro baseinas turi vieną gana retą savybę – jis yra ne dviejų, o trijų metrų gylio. Gal jums atrodo, kad tai neturi jokios įtakos šuoliui į vandenį, bet vis dėlto taip nėra. Kartais gali panerti per giliai ir prarasti laiko. Todėl treniravomės šuolius, kad išvengtume tokių klaidų. Deja, baseinas buvo beprotiškai užkimštas plaukikų, todėl labiau specifiniams dalykams tiesiog nebuvo erdvės.
– Sutikote daug būsimų varžovių?
– Daugumą jų Rūta vadina ne varžovėmis, o savo draugėmis. Ji sveikinosi su jomis, plepėjo tarpusavyje ir juokėsi. Bet sekmadienį visi surimtės.
– Šią savaitę R. Meilutytė buvo visiškai nepasiekiama žiniasklaidai. Bet ar jos neblaškė prieštaringos ir keliskart per dieną besikeičiančios naujienos iš plaukimo tarptautinių politinių vandenų?
– Manau, kol dalyvavome treniruočių stovykloje, ji skaitydavo visas naujienas. Bet kai atvažiavome čia, pritaikėme tą pačią taisyklę, kurią naudojome ir Londone prieš ketverius metus: jokio „Facebook“, jokio „Twitter“. Ji izoliavosi nuo visko, kas vyksta išoriniame pasaulyje.
Galų gale, mes čia nieko negalime padaryti. Galbūt mes, treneriai, galėsime ką nors pakeisti po olimpinių žaidynių. Bet artimiausią savaitę turime tiesiog susitaikyti su šiandienos realybe. O ateityje pažiūrėsime, ką būtų galima padaryti, kad tokia nesąmonė nebepasikartotų.
– Kaip galėtumėte veikti?
– Dabar dar neįsivaizduoju. Pasaulio plaukimo trenerių asociacijos nariai susirinks rugsėjį. Galbūt tuomet bus kas nors keičiama, ir 2020 metų Tokijo žaidynėse taisyklės jau bus kitokios.
– Ar trenerio Dave'o Salo sprendimas nutraukti santykius su buvusia auklėtine J. Jefimova reiškia daug?
– Ne. Nežinau, ar tai tikrai buvo jo sprendimas. Galbūt labiau JAV plaukimo federacijos taisyklių įtaka. Šiaip ar taip, nesvarbu. Mums aktualu tik tai, kaip paruošti Rūtą. O jeigu nori laikyti save tikru olimpiniu čempionu, privalai kartu norėti, kad varžybose dalyvautų visi stipriausi, kurie tik turi tokią teisę. Gaila, kad susiklostė tokia padėtis, bet kortos jau padalintos, reikia imti jas ir žaisti.
– Kokia jūsų nuomonė apie dvigubų sankcijų taisyklę tiems, kurie dopingą vartojo praeityje, bet savo bausmę jau atliko?
– Aš nepalaikiau tokios taisyklės kaip išimtinio atvejo, taikomo rusams. Aš tvirtai tikiu, kad panaši taisyklė turėtų galioti visiems. Manau, kad dopingo kontrolei bent kartą įkliuvę sportininkai turėtų būti diskvalifikuojami iki gyvos galvos. Sutinku, kad buvo šiek tiek nesąžininga tokį principą taikyti tik Rusijai. Sąžininga būtų buvę diskvalifikuoti visą Rusijos olimpinę rinktinę. Ir kai IOC nepriėmė tokio sprendimo, tik sukūrė dar daugiau problemų.
