1996 metais Atlantoje olimpinę karjerą pradėjusi D. Gudzinevičiūtė ne kartą priminė savo patirtį iš žaidynių atidarymo ceremonijos, po kurios sportininkė į olimpinį kaimelį buvo parvežta tik paryčiais.
„Organizacija tada tikrai nebuvo gera, po atidarymo mus labai ilgai vežė iš stadiono. Todėl puikiai žinau, kad reikia labai rimtai pagalvoti, ar verta dalyvauti parade, net įvertinus visus įspūdžius ir pakylėjimą, kurį jis suteikia. Vis dėlto įspūdžiai ir malonumas – vienas dalykas, o žaidynės – kitas. Čia visi atvyko pademonstruoti geriausių rezultatų.
Žinoma, dabar sportininkams nebereikia valandų valandas stovėti laukiant savo eilės išžygiuoti į stadioną – jie bus pasodinti, gaus vandens, užkąsti ir visa kita. Tačiau tai vis tiek nebus labai lengvas darbas. Atidarymas visada sunkus – pati puikiai tai žinau. Mano varžybos visada būdavo trečią dieną po ceremonijos, todėl iš penkerių žaidynių joje dalyvavau tik kartą“, – DELFI sutikta greta „Maracana“ stadiono prieš pat Rio de Žaneiro žaidynių atidarymą, kalbėjo LTOK prezidentė.
Pasak jos, lietuvių delegacijos vadovai rekomendavo sportininkams, kurie pasirodymą olimpiadoje pradės jau šį savaitgalį, šventę legendinėje arenoje stebėti per televizorių.
„Bet krepšinio rinktinė vis tiek išreiškė norą žygiuoti“, – pastebėjo 2000 metų Sidnėjaus olimpinė čempionė.
Žygiavo ne tik krepšininkai, bet ir tenisininkas Ričardas Berankis, vienas pirmųjų iš lietuvių stosiantis į kovą Rio de Žaneire. Pirmo rato akistata su australu Johnu Millmanu olimpinio debiutanto laukia šeštadienį, 17 val. Lietuvos laiku.
Tiesa, toli gražu ne visi Lietuvos sportininkai sulaukė, kol „Maracana“ stadione vidurnaktį vietos laiku užsiliepsnos olimpinis deglas.
Delegacijai praėjus garbės koridoriumi, užėmus savo vietą ir papozavus bendrai nuotraukai, Jonas Kazlauskas pirmasis patraukė link išėjimo, o juo pasekė trenerių štabas ir krepšininkai, gigantišką sceną paliko ir R. Berankis. Į kaimelį grįžti skubėjusių sportininkų turėjo laukti autobusas, vežantis olimpiečius atgal.
Tuo metu kitos rekomendacijos, susijusios su liūdna Rio de Žaneiro kriminogenine statistika, atrodo, paiso visi Lietuvos olimpiečiai.
„Mes rekomenduojame sportininkams neiti ten, kur pavojingi rajonai. Reikia patiems būti atsargiems“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Tiesa, net ir neidami pašniukštinėti po Rio de Žaneiro favelas ar naktimis negyvenama sala virstantį centrą, Lietuvos sportininkai jau nukentėjo... tiesiog olimpiniame kaimelyje.
Primename, kad irkluotoja Milda Valčiukaitė, antradienį grįžusi į savo kambarį, neberado pinigų ir kvepalų, kuriuos, kaip įtariama, pasisavino valytoja. Apie incidentą pranešta policijai, bet paklausta, ar tyrimas gali atnešti rezultatų, D. Gudzinevičiūtė tik skėstelėjo rankomis.
„Tvarka olimpiniame kaimelyje iš pradžių tikrai nebuvo pavyzdinga (iš lietuvių kambarių nebuvo pašalintos statybinės šiukšlės – DELFI), todėl valytojų ėjo ne viena brigada. Dabar atsekti, kas pasisavino pinigus, sunku. Didelių daiktų išsinešti neįmanoma – visas aptarnaujantis personalas yra tikrinamas. O daugiau yra paprasta rekomendacija – nepalikti daiktų atvirai“, – dėstė LTOK prezidentė.
Anot jos, nors gyvenimo sąlygos nėra idealios, tai atletų niekaip nepaveikė.
„Labai džiaugiuosi, kad sportininkai neužsikrėtė pesimizmu, kad jie žino, jog čia atvažiavo parodyti, ko išmoko, o ne skųstis iš čiaupo nebėgančiu vandeniu ar kieta lova“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.
Tiesa, buitiniai rūpesčiai nėra vieninteliai, iškilę lietuviams Rio de Žaneire. Pavyzdžiui, R. Berankiui teko treniruotis statybvietėje – aikštę, kurioje pirmajam mačui ruošėsi geriausias Lietuvos tenisininkas, keliolika darbininkų tvarkė tiesiog pratybų metu. O buriuotojos Gintarės Scheidt laukia tonos šiukšlių ir dvokas Guanabaros įlankoje.
