R. Berankis negali pagirti Tarptautinės teniso federacijos (ITF) ir Rio de Žaneiro žaidynių organizatorių.
Su žiniasklaida savo pirmaisiais įspūdžiais iš olimpiados sostinės pasidalinęs 26-erių vilnietis (71-a vieta ATP reitinge) žarstė ne tik komplimentus.
„Gyvenimo sąlygos geros, labai smarkiai pradeda mūsų komanda, viskuo aprūpina. Kalbant apie tenisą, galėtų būti ir geriau. ITF nedirba taip gerai, kaip turėtų. Kortai dar nėra paruošti žaidimui: treniruotės metu dešimt ar penkiolika statybininkų tvarkė šoninius stendus. Žaidi ir kažkas šalia gręžia, su bulgarke (kampiniu šlifuokliu – DELFI) drožia... Bet šiaip viskas gerai, jaučiu olimpinę dvasią. Smagu, įdomu, džiaugiuosi, kad čia patekau“, – teigė pirmoji Lietuvos raketė.
Kaip „olimpinę dvasią“ regi tenisininko akys?
„Anksčiau aš niekada nebuvau matęs tiek sportininkų vienoje vietoje. Čia boksininkas boksuojasi, ten sprinteris bėga, dviratininkas važiuoja. Ir viskas – vienoje vietoje. O juk susirinko patys geriausi. Į ką pirštu bebakstelėtumei – čempionas, prizininkas. Kai susimąstai, oho. Tai ir yra olimpinė dvasia“, – paaiškino R. Berankis.
Savo artimiausioje aplinkoje jis pastarosiomis dienomis regi ne tik bokso, bėgimo ar dviračių sporto čempionus.
Viename olimpinio kaimelio pastate su lietuviais įsikūrė ir Serbijos delegacija. Jos pažiba – geriausias planetos tenisininkas Novakas Djokovičius.
Tiesa, R. Berankis, kitaip nei Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas ir būrys N. Djokovičių iš arti pamatančių visų šalių sportininkų, darytis asmenukės su serbų žvaigžde nepuolė.
„Per daug dažnai matomės, kad daryčiausi“, – nusišypsojo tenisininkas.
Bet jei N. Djokovičius, kaip įprasta, nepažiūrėjo į olimpines žaidynes pro pirštus, dalis kitų geriausių žaidėjų pasirinko kitokį sprendimą.
Rio de Žaneire nėra ne tik traumuoto šveicaro Rogerio Federerio, bet ir dar penkių pirmo ATP reitingo dešimtuko atstovų.
Nors dar pavasarį R. Berankis DELFI tvirtino, kad jam visai nerūpi sprendimas nebeskirti reitingo taškų už pasirodymą olimpiadoje, dabar lietuvis kalba jau kiek kitaip. Jis neslepia: jei į žaidynes galėtų nuvažiuoti antrą kartą, gerai pagalvotų, ar tai apsimoka.
„Didelis minusas tai, kad mes negauname taškų. Nenoriu mesti akmens į ITF daržą, bet tai buvo jų sprendimas, dėl kurio čia atvažiavome tiesiog pažaisti ir pakovoti dėl medalių. Pats asmeniškai žinau, koks svarbus tenisininkams reitingas. Aš nesigailiu, kad čia atvažiavau, bet kitiems gali atrodyti kitaip. O jei pateksiu į olimpiadą dar kartą, tada spręsiu, ar vėl važiuoti, ar ne“, – dėstė R. Berankis.
Olimpinį pasirodymą jis pradės pirmo rato maču su metais vyresniu Johnu Millmanu (ATP-75) iš Australijos.
Panaši ne tik būsimo varžovo vieta reitinge, bet ir visas karjeros kelias. O R. Berankis priduria: pernelyg nesiskiria ir priešininkų pajėgumas. Ir tai, anot tenisininko, jau yra neblogai.
„Pirmas varžovas man pakankamai gerai žinomas. Teko žaisti su juo jaunių varžybose – jei neklystu, prieš devynerius metus. Tada pralaimėjau, bet praėjo daug laiko. Taktiką paruošime – reikia išsiaiškinti, kaip jis pats dabar jaučiasi – ir nuo to žengsime tolyn. Svarbiausia, kad ne N. Djokovičius, ne Rafaelis Nadalis, ir tai yra pliusas“, – kalbėjo R. Berankis.
Kada teks stoti į kovą su J. Millmanu, lietuvis turėjo sužinoti dar ketvirtadienį vakare. Bet vietoje to tik darsyk „padėkojo“ ITF, vėlavusiai sudaryti mačų tvarkaraštį.
O nuo jo priklausys R. Berankio galimybės įgyvendinti svajonę ir žygiuoti sportininkų parade olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos metu.
„Laukiu žinių, kada reikės žaisti – šeštadienį ar sekmadienį. Labai viliuosi, kad pavyks nueiti į atidarymą“, – sakė žaidėjas.
O mačo rezultatas lems, ar R. Berankiui pavyks iškišti nosį ir į Rio de Žaneirą, kurio vilnietis dar nėra matęs – prieš aštuonerius metus jam yra tekę viešėti tik Brazilijos mieste.
„Priklausys nuo to, kaip seksis aikštėje, kada reikės iškeliauti į kitą turnyrą. Kol kas mačiau tik olimpinį kaimelį ir teniso kortus“, – paklaustas, ar norėtų pasižvalgyti po Rio de Žaneiro įžymybes, kalbėjo tenisininkas.
