Tai nebuvo kova tarp Dovydo ir Galijoto pagal 2000 metų Sidnėjaus ar 2004-ų Atėnų scenarijų.
Po pertraukos turbiną įjungę amerikiečiai lengvai nutolo nuo Lietuvos rinktinės, kuri ir pati netrukus ėmė tausoti energiją rungtynėms dėl trečios vietos.
Nepaisant to, 2014 metų planetos pirmenybių pusfinalyje Barselonoje aistros ant parketo burbuliavo tiek mačo pradžioje, tiek jam pasibaigus.
Antrame kėlinyje kietai sužaidusiam J. Valančiūnui kumščiu prieš veidą mojavo D. Cousinsas. Įsikarščiavęs amerikietis buvo apramintas technine pražanga, bet, sėdęs ant atsarginių suolo, tebespirgėjo.
Kaip vėliau pasakojo netoliese buvę žurnalistai, Sakramento „Kings“ klubo aukštaūgis ne tik paleido ilgą keiksmažodžių tiradą, bet ir šaukė pro šoną bėgančiam J. Valančiūnui, grasindamas jį užmušti.
O po finalo sirenos ta pati „saldžioji porelė“ puolė į susistumdymą, kuriame dar dalyvavo broliai Darjušas ir Kšyštfofas Lavrinovičiai, Klay Thompsonas.
Prabėgus dvejiems metams nuo tos dienos, D. Cousinsas tvirtina neprisimenantis akimirkos, kai emocijos paėmė viršų.
„Susipykome su J. Valančiūnu? Ne... Taip nebuvo. Ant Jono nepykstu, jis – geras vaikinas, man jis labai patinka“, – Krepšinis.lt teigė 25-erių 211 cm ūgio vidurio puolėjas.
Regis, prabėgę metai ištrynė iš atminties ir daugiau informacijos apie pasaulio čempionato pusfinalį.
Krepšinis.lt paklaustas, ar prisimintų tuomet nesunkiai laimėtas rungtynes, jei JAV ir Lietuvos komandų keliai vėl susikryžiuotų Rio de Žaneiro olimpinėse rungtynėse, D. Cousinsas sudvejojo.
„Jei atvirai, tikrai neprisimenu rezultato“, – prisipažino amerikietis.
D. Cousinsą galima suprasti – pergalė 96:68 galėjo paskęsti 63 iš eilės JAV ekipos laimėtų rungtynių (įskaitant draugiškas) serijoje, besitęsiančioje nuo 2006-ųjų.
Be to, pats krepšininkas, laukiantis debiuto olimpinėse žaidynėse, dabar kur kas noriau žvalgosi į priekį, o ne per petį.
Per karjerą NBA D. Cousinso pavardė žiniasklaidoje ne kartą buvo linksniuota iš blogosios pusės: ar dėl tampomo komandos draugo, neleidžiant jam paspausti rankos varžovui, ar dėl gana arogantiškų pasisakymų, pavyzdžiui, tvirtinimo, kad pasaulis nesupranta jo vertės.
Bet pastaruoju metu D. Cousinsas labiau nori atrodyti kaip subrendęs žaidėjas, išaugęs iš jaunystės kvailysčių.
Tokį nusistatymą du kartus į antrąjį NBA sezono simbolinį penketą išrinktas aukštaūgis demonstravo ir kalbėdamas su žurnalistais prieš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.
– Esate vienatiniai olimpinių žaidynių favoritai. Kokiems pasiekimams komandą nuteikė treneris Mike'as Krzyzewskis? – paklausėme D. Cousinso
– Mes tik tikimės žaisti teisingai – akcentuoti gynybą, dalintis kamuoliu, palaikyti vienas kitą, aukotis dėl komandos draugų. Tai – visi mūsų lūkesčiai.
– Kurių komandų bijotės labiausiai?
– Krepšinis beprotiškas dėl to, kad aikštėje gali nutikti bet kas. Todėl aš bijau visų komandų. Prieš kiekvieną jų žaisiu taip, tarsi tai būtų paskutinės rungtynės. Nenoriu išskirti vienos ekipos, su visomis turėsime kovoti.
– Grupės varžybose susitiksite su Serbija. Ką apie šias rungtynes pasakė „Kings“ generalinis vadybininkas Vlade Divacas?
– Vlade bandė mane prigąsdinti (juokiasi – Krepšinis.lt). Bet aš pats esu žaidęs prieš serbus pasaulio čempionate (JAV rinktinė 2014 metais finale sutriuškino Serbiją 129:92 – Krepšinis.lt), ir taip žinau, kad tai – talentinga, aukštų žaidėjų turinti komanda. Žinau, kad jie stengiasi išnaudoti turimus centimetrus, bet mes turime žaisti savo krepšinį.
– Ar spėjo kas nors nustebinti per kelias dienas, kurias praleidote Rio de Žaneire?
– Dar niekada nesu dalyvavęs tokio masto spaudos konferencijoje kaip šiandien. Tai – tikrai stebina. Bet daugiau nieko apžiūrėti ir pamatyti neturėjome laiko.
– Daug patyrusių žaidėjų – LeBronas Jamesas, Stephenas Curry, Chrisas Paulas – atsisakė kvietimo į rinktinę. Ar tai reiškia, kad NBA žvaigždžių olimpinės žaidynės nebedomina?
– Nemanau, ne. Vyresni žaidėjai turi išsilaižyti žaizdas, leisti kūnui pailsėti. Man atrodo, kad didesnės garbės už galimybę atstovauti savo šaliai krepšinyje nėra.
– Ar gaunate papildomos motyvacijos, kuomet žmonės vadina dalies įžymybių netekusią komandą „JAV B rinktine“?
– To dar negirdėjau. Geriau nieko nesakysiu. Mūsų vienintelė motyvacija – aukso medalis.
– Ką komandos senbuvis Carmelo Anthony jums pasakoja apie 2004-ųjų žaidynes Atėnuose, kuomet aukso amerikiečiai negavo?
– Jis prisimena tą šešėlį ir persako mums, pasakoja, kas gali nutikti. Bet apskritai mūsų nuotaikos – pozityvios, galvojame apie teigiamus dalykus.
– Per karjerą turėjote ne vieną atvejį, kai, anot jūsų paties, buvote neteisingai suprastas. Ar žaidimą rinktinėje laikote galimybe pakeisti reputaciją?
– Žmonės, kurie manęs iš tiesų nepažįsta, dabar turi progą daugiau apie mane sužinoti. Tiesa, kad kiekvieną kartą grįžtu iš rinktinės būdamas geresnis žaidėjas ir geresnis žmogus. To paties tikiuosi ir šįsyk. Nesu patenkintas tuo, kaip iki šiol klostėsi mano karjera. Turbūt niekada ir nebūsiu. Todėl visąlaik noriu tobulėti visomis prasmėmis.
