Atsakymas nieko nepaaiškino
„Šiandien parašėme raštą, adresuotą J. Rogge'ui, prašydami detaliau paaiškinti situaciją“, – antradienį DELFI informavo Lietuvos olimpinės misijos vadovas Algirdas Raslanas.
Prieš dvi dienas jis abejones dėl skandalingos A. Skujytės dopingo patikros buvo išsakęs IOC atstovui ryšiams su nacionaliniais olimpiniais komitetais olimpiniame kaimelyje Toshio Tsurunagui.
Tačiau pagaliau gautas IOC pareigūno atsakymas lietuvių netenkino.
„Mums paaiškino, kad Austra buvo pasirinkta patikrai burtų keliu. Tai mūsų neįtikino, nes anksčiau niekada dopingo mėginiai nebūdavo imami po pirmos septynkovės varžybų dienos. Mūsų nuomone, buvo pažeistos sportininkės galimybės pailsėti“, – sakė A. Raslanas.
Primename, kad po pirmos Londono olimpinių žaidynių septynkovės dienos antroje vietoje žengusi A. Skujytė į dopingo kontrolierių kambarį buvo priversta užsukti vienintelė iš visų 37 varžybų dalyvių ir ten sugaišo kelias valandas, todėl miegoti nuėjo tik antrą nakties. Dar kartą A. Skujytė patikrinta kitą dieną, po paskutinės rungties.
Sportininkės trenerio Alekso Stanislovaičio įsitikinimu, brangų laiką poilsiui kainavusi gaišatis sutrukdė lietuvei kovoti dėl apdovanojimo. Galutinėje įskaitoje ji liko penkta.
Nepasitenkinimas auga
A. Raslano žodžiais, incidentas su A. Skujyte tik dar kartą parodė, kad Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) valdoma dopingo kontrolės sistema pati yra pernelyg silpnai kontroliuojama.
„Viskas sutelkta vienose rankose, ir mes nežinome, kokios procedūros taikomos, kaip viskas vyksta, ar procesas kontroliuojamas atsakingos IOC komisijos. WADA ir jos reikalai yra tarsi valstybė valstybėje. Matyt, šitie klausimai ir ateityje bus labai smarkiai diskutuojami.
WADA yra silpnai prižiūrima, nes 49 proc. finansavimo jai skiria IOC, 51 proc. - valstybės. Sistemos valdymas – labai komplikuotas ir sudėtingas. Aš manau, kad jis nėra deramai prižiūrimas, ir daugeliui tarptautinių sporto šakų federacijų tai kelia abejonių. Be to, WADA vykdoma dopingo kontrolė yra pernelyg brangi – kažkas yra paskaičiavęs, kad nustatyti vieną teigiamą dopingo mėginį vidutiniškai kainuoja 80 tūkst. eurų. Taigi, efektas menkas, o pinigų išleidžiama labai daug“, – dėstė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas.
Pasak jo, lietuviai anaiptol ne vieninteliai turi klausimų olimpinių žaidynių organizatoriams. Tiesa, kitų šalių atstovams abejonės daugiausia kyla ne dėl dopingo kontrolės, o dėl teisėjavimo.
„Yra daug labai nepatenkintų, ypač dėl teisėjavimo dvikovinėse sporto šakose. Galime konstatuoti, kad šioje olimpiadoje neobjektyvių ar neaiškių teisėjų sprendimų nepavyko išvengti. Bet tai nėra vieša informacija, todėl nieko daugiau pasakyti negaliu“, – kalbėjo A. Raslanas.
Britų antipatijos nejaučia
A. Skujytė – ne vienintelė lietuvė, kuri iš Londono išsiveš slogius prisiminimus. Tiek Lietuvos, tiek Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo krepšinio sirgaliaus Petro Leščinsko istorija.
Rasizmo kurstymu olimpinėje krepšinio arenoje apkaltintas lietuvis buvo sulaikytas ir parai uždarytas į areštinę, be to, sumokėjo 11 tūkst. litų baudą ir tapo nepageidaujamas olimpiniame parke.
„Negaliu sakyti, kad lietuviai čia nemylimi. Visi draugiški, visi šypsosi, o kaip yra iš tikrųjų, negaliu pasakyti, – paklaustas apie žaidynių šeimininkų požiūrį į Lietuvos atstovus, svarstė A. Raslanas. – Viena vertus, mus labai pozityviai traktuoja kaip šalį, kurios jauna sportininkė (Rūta Meilutytė – DELFI) laimėjo olimpinį auksą plaukime. O incidentas su sirgaliumi buvo įvertintas labai neigiamai. Galbūt trūksta susikalbėjimo ir savitarpio supratimo“.
Primename, kad Londono olimpinės žaidynės iškilmingai uždarytos bus sekmadienį.
