Sekmadienį Ramonos mieste, Oklahomoje (JAV), surengtose vyrų disko metimo varžybose „Oklahoma Throws Series“ M. Alekna pagerino ilgiausiai gyvavusį vyrų lengvosios atletikos pasaulio rekordą, diską švystelėjęs net 74,35 m ir ankstesnį pasiekimą pagerino 27 cm.
Planetos rekordas (74,08 m) nuo 1986-ųjų priklausė vokiečiui Jurgenui Schultui, o Lietuvos – Mykolo tėčiui Virgilijui (73,88 m).
Nors pasaulyje ir Lietuvoje skambėjo sveikinimo šūksniai, netrukus atsirado ir kritikų, sakančių, kad toks pasiekimas mažai ką reiškia.
Štai buvęs pasaulio ir olimpinio čempiono Danielio Stahlio ir Simono Pettersono treneris Vesteinnas Hafsteinssonas į šį pasiekimą sureagavo kritiškai.
„Su visa pagarba Aleknai, visada buvau didelis tokių varžybų oponentas. Tai lyg šūvis sau į koją. Tu gaudysi rezultatą audroje, bet tavo metimas bus žymiai trumpesnis čempionatuose. Dvidešimt metų kartoju, kad tai yra neteisinga. Nenoriu nuskambėti negatyviai, tai nėra kritika Aleknai. Tai geriausias disko metikas, kurį kada nors mačiau, bet niekas nemes 74 metrų Paryžiaus žaidynėse“, – švedų žiniasklaidai kalbėjo jis.
Viešoje erdvėje nuskambėjo ir daugiau įvairių pasvarstymų dėl rekordo ir kokios sąlygos turėtų būti leidžiamos šiam siekti. Tačiau Mykolo kolega disko sektoriuje A. Gudžius sako, kad tokia kritika – nieko verta.
„Turime džiaugtis šia didinga akimirka Lietuvai ir mūsų šalies sportui. Mačiau krūvą kritikos iš užsienio žiniasklaidos, tam tikrų specialistų ir pseudo specialistų, bet tai yra Mykolo, mūsų akimirka, Aleknų dinastijos istorija. Džiaukimės, kad tokias gilias šaknis turinčios sporto šakos rekordas priklauso lietuviui. Sako, kad vėjas labai padėjo – taip, vėjas padėjo, bet kur parašyta, kad negalima mesti? Tokios taisyklės. Jeigu yra tiek daug kritikų, kurie nori sumenkinti šį pasiekimą – keiskite taisykles ir mėtykite iš naujo.
J. Schultas rekordą padarė tokiomis pačiomis taisyklėmis, jam lygiai taip pat padėjo vėjas. Turime istorinį įvykį, tai ne tik rezultatas. Prisiminkime, kiek šiam vaikinui metų. Jis turbūt yra jauniausias pasaulyje, kuris tiek kartų yra metęs virš 70 metrų. Pūtė vėjas, galėjau ir aš ten būti, toli mesti, galėjo būti ir kiti. Mūsų pasirinkimas, kad mes ten nevažiavome. Jis nuvažiavo ir šlovė jam“, – sakė A. Gudžius.
Į tokias varžybas metikai važiuoja gaudyti vėjo – atviroje vietoje, esant palankiam vėjui, diską galima švystelėti keliais metrais toliau nei uždaruose, dideles tribūnas turinčiuose stadionuose, kuriuose vyksta didieji čempionatai.
A. Gudžius pabrėžia, kad net ir esant palankiam vėjui reikia mokėti jį išnaudoti.
„Net nesivelsiu į tas plonybes. Pasakysiu paprastą dalyką – mesti tiek nereiškia, kad aš mėtau 63 metrus, nuvažiuoju, kur geras vėjas ir numetu 74 metrus. Turi būti pajėgus mesti bent 70 m. Pavėjui ne visi gali mesti, į vėją reikia mokėti mesti. Jeigu nepadarysi technikos, kurios reikia tam vėjui, jis gali tau ir sutrukdyti. Diskutuojame, bet Mykolas tiesiog yra žiauriai kietas metikas ir tuo džiaukimės“, – kalbėjo Europos ir pasaulio čempionas.
Jis sutinka tik su vienu dalyku, kurį Delfi tinklalaidėje „Sportinė forma“ išsakė Mykolo tėtis Virgilijus.
„Iškyla psichologinis klausimas – ar nebus sunku neštis tą rezultatą į kitas varžybas, bet Mykolas parodė, kad jis, būdamas jauno amžiaus susitvarko su dideliu spaudimu. Kai pradėjo rodyti aukštus rezultatus, prasidėjo spaudimas ir medalių kabinimas, bet jis tuos medalius parvežė. Jis susitvarko, visi linkime jam sėkmės ir kad iš olimpinių parvažiuotų dar vienas medalis“, – dėstė A. Gudžius.
Pats gaudyti vėjo šioje karjeros stadijoje jau neplanuojantis A. Gudžius tiki, kad M. Aleknai pavyks išlaikyti gerą sportinę formą ir ją parodyti Paryžiuje.
„Ne, aš nevažiuosiu, man jau 33-eji. Mano tikslas nėra toks. Mano tikslas iškovoti Lietuvai medalius, garbingai dėl to dirbti ir siekti.
Mykolas dar jaunas, gali per šį laiką pasiekti dar du sportinės formos pikus“, – šyptelėjo jis.
Panašu, kad ir A. Gudžius šįmet gaudo gerą sportinę formą: „Laukiu olimpinių žaidynių, visi tikslai ir planai sudėlioti būtent joms. Trečios olimpinės žaidynės, prieš šias jaučiuosi sveikiausias. Lūkesčiai ir planai dideli, o kaip viskas bus, pakalbėsime po žaidynių.
Kaip ir visada – taikome į medalius. Tikslas ten. Šiais metais bus ypatingai sudėtinga, nes bent 6-7 atletai, kurie tikrai pasiruošę dėl to kovoti. Jaučiuosi gyvas, traumos jokios didelės nekamuoja, yra mikrotraumų, bet tikiu, kad šįmet tai leis parodyti save. Iki žaidynių dar šimtas dienų. Atrodo nedaug, bet dar visko gali nutikti.“
Jau po mėnesio A. Gudžius pasirodys pirmose sezono varžybose – laukia du Deimantinės lygos etapai, o birželio pradžioje ir Europos čempionatas.
„Bus labai įdomus sezonas, matau, kaip ruošiasi kitų šalių atletai, dabartiniai rezultatai dar nelabai pasako, kas vyks žaidynių metu, bet galime matyti, kurie dėl to alkaniausi ir labiausiai dega“, – žvelgė olimpietis.
33-ejų A. Gudžiui Paryžiaus olimpinės žaidynės bus jau trečiosios. Jų normatyvą (67,20 m) jis įvykdė dar praėjusių metų vasarą. 2016 m Rio de Žaneire jis užėmė 12-ą, 2021 m. Tokijuje – 6-ą vietą.
„Gerai būtų išlaikyti tokią progresiją“, – juokėsi jis.
Paryžiaus žaidynės prasidės liepos 26 d. Lengvosios atletikos programa numatyta rugpjūčio 1–11 dienomis.
