Breiko bendruomenėje BGirl Nicka slapyvardžiu pasivadinusi 15-metė D. Banevič gegužės 7-osios nepamirš dar ilgai: Ispanijoje vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse lietuvė pranoko 72 konkurentes ir pirmąkart pasidabino Europos čempionės medaliu.
Prabėgus 10 dienų lietuvė vėl turėjo pagrindo džiūgauti: Prancūzijos Monpeljė mieste vykusiose pasaulio taurės varžybose Bgirl Nicka iškovojo sidabro medalį.
Šis pasaulio taurės etapo rezultatas pačią sportininkę nudžiugino net labiau nei Europos čempionės titulas.
To priežastis – pagaliau įveikta 2022-ųjų pasaulio čempionė, japonė Ami Yuasa – Bgirl Ami. Būtent ji šiemet pasaulio taurės etapuose Japonijoje ir Brazilijoje užkirsdavo Dominikai kelią prizininkių pakylos link.
Gegužę tarptautinėje arenoje spindėjusi lietuvė atsipalaiduoti nė neketina, nors prieš vasarą dauguma jos bendraamžių gyvena mokslo metų pabaigos ir artėjančių atostogų nuotaikomis.
Birželio pabaigoje laukia Krokuvoje vyksiančios Europos žaidynės, kuriose vilnietė turės pirmą galimybę iškovoti bilietą į olimpines žaidynes.
Yra ir daugiau kelių Paryžiaus link: per rudenį vyksiantį pasaulio čempionatą bei 2024 metais būsimas olimpinės atrankos varžybas ir reitingo taškus.
Į olimpines žaidynes pateks tik 16 geriausių breiko šokėjų iš skirtingų pasaulio regionų.
Ketvirtadienį popiet BGirl Nicka svečiavosi Nacionalinėje sporto agentūroje, čia jai įteiktas simbolinis valstybės premijos čekis (beveik 7500 Eur) už iškovotą Europos čempionės titulą.
Dominikos mama Alina nepaleido telefono iš rankų, kuomet su puokšte gėlių ir diplomu dukra pozavo prieš būrį fotografų.
„Iš kur tiek motyvacijos? Nežinau. To paties ir narkomano galima paklausti, kodėl jis vartoja narkotikus? Tokia jau Dominika, kuriai breikas – viso ko ašis, aplink jį sukasi visas gyvenimas“, – savo dukra didžiavosi mama.
Po oficialios ceremonijos BGirl Nicka pasidalino mintimis apie skambiausius sezono pasiekimus bei sportinio kelio tikslus.
– Daugiau jaudulio atsiimant apdovanojimą ir diplomą ar prieš varžybas žengiant į šokių aikštelę?, – Delfi.lt paklausė D. Banevič.
– Tas jaudulys prieš startą yra natūralus, jis visada lydi mane ir bandau su juo kovoti.
Šiandien jaučiuosi laisvai, nėra jokios įtampos. O prieš startą stengiuosi paleisti visas mintis ir mėgautis savo šokiu.
Sunkiausias – pats pirmas išėjimas, nes čia reikia įsivažiuoti. O vėliau tos baimės dingsta ir jaučiuosi vis laisviau. Pati taktika priklauso nuo varžovės. Jei jau pirmame etape burtai suveda su stipria konkurente, svarbu jau pirmu šokiu surengti gerą pasirodymą.
Savo pagrindines konkurentes jau žinau, paprastai galvoju, ką padaryti, kad pranokčiau oponentę.
– Ar šie metai sėkmingiausi tavo karjeroje?
– Manau dar ne, bet pradžia labai gera, tapau Europos čempione, man tai reiškia labai daug.
Praėjusį savaitgalį laimėjau 2-ą vietą Prancūzijoje vykusiose varžybose, jose pavyko nugalėti pagrindinę konkurentę, pasaulio čempionę japonę.
Jai prieš tai buvau pralaimėjusi triskart. Pradžia gera, stengsiuosi ir dirbsiu dar daugiau, kad būtų galima pavadinti geriausiais metais. Šiemet dar laukia Europos žaidynės, jose bus galima iškovoti kelialapį olimpines žaidynes Paryžiuje.
Tad sezonas išties įtemptas, nes yra ir spaudimas, su kiekvienu pasirodymu iš manęs gal tikisi vis daugiau, be to, artėja olimpinės žaidynės. Iš esmės stengiuosi būti čia ir dabar, stengiuosi per daug negalvoti apie įtemptą grafiką.
– Ar Europos žaidynės stipriai skirsis nuo Senojo žemyno pirmenybių?
– Ne, tai tarsi Europos čempionatas, laukia visos tos pačios varžovės.
– Ar patinka augantis žiniasklaidos dėmesys?
– Galima sakyti, jau prie to pripratau. Kai laimėjau tarptautines varžybas Japonijoje, taip pat sulaukiau labai daug vietos žurnalistų dėmesio, gerą pusvalandį turėjau atsakinėti į klausimus.
– Šokių vertinimas – subjektyvus reikalas šiame sporte, ar kartais jauti, kad teisėjai priėmė neteisingą sprendimą ar ne taip įvertino tavo šokį?
– Taip, tai nėra plaukimas, kur galima tiksliai pasakyti, kas pirmas nuplaukė atitinkamą distanciją.
Čia lemia teisėjų nuomonė, nors žinoma, yra konkretūs kriterijai, kaip muzikalumas ir panašiai. Žinoma, aukštame lygyje varžovių meistriškumas labai panašus, tuomet lemia arbitrų nuomonė.
Kartais tikrai būna kova labai tolygi ir labai sunku pasakyti, kas laimėjo.
– Įteikta valstybinė premija už iškovotą Europos čempionės titulą, ar yra minčių, kaip ją panaudoti?
– Tai, ko gero, pirmoji tokia premija. Tik noriu pasakyti, kad tai tik pradžia.
Bus dar ne vienas rimtesnis laimėjimas. Didžiausia svajonė ir svarbiausias tikslas – olimpinės žaidynės.
– Kaip pavyksta suderinti mokyklą, pamokas ir sportinį kelią?
– Nėra lengva, nes netrūksta kelionių. Kartais per mėnesį išvykstame ir du kartus į tarptautines varžybas.
Žinoma, mokytojai prisitaiko ir supranta, kad man sportas yra svarbus.
– Rezultatai – tik gerėja, ar ir praleidžiamas laikas treniruotėse – ilgėja?
– Treniruojuosi tiek pat daug, kiek ir prieš dvejus metus. Nėra taip, kad laimėjus kažką pradedu daugiau sportuoti.
Treniruotėse kasdien praleidžiu po 6 valandas. Tiek pat treniravausi ir prieš dvejus metus, jau tuomet žinojau savo tikslą – tapti Europos čempione ir patekti į olimpines žaidynes.
Įprastai kartais sportuoju ryte, treniruoklių salėje ar baseine plaukioju. Jei nuo ryto pamokos, tada neretai treniruotė prasideda nuo 15-os val. ir tęsiasi iki 21-os valandos.
– Pagrindinės varžovės – Azijoje, Japonijoje?
– Taip, Azijos šalyse – aukščiausias breiko lygys, tiek Kinijoje, tiek Japonijoje. Čia ir gyvena mano pagrindinė varžovė Ami (Yuasa).
Įskaitinėse pasaulio serijos varžybose, kuriose kovojama dėl reitingo taškų, triskart ketvirtfinalio etape patekau į porą su ja.
Vyravo lygi kova, tačiau triskart nugalėjo japonė. Dabar Prancūzijoje aš prieš ją laimėjau ir man tai labai didelė pergalė, nes aš užėmiau antrą vietą, o ji liko trečia (šypsosi).
– Kaip vertini šios sporto šakos populiarumą Europoje ir Lietuvoje, jauti, kad breikas vertinamas vis rimčiau?
– Prieš dvejus metus nebuvo tokio susidomėjimo, koks yra dabar. Proveržį padarė sprendimas įtraukti breiką į olimpinių žaidynių programą.
Lietuvoje jau žmonės suvokia, jog tai nėra tik gatvės šokis, o rimta sporto šaka kaip, pavyzdžiui, plaukimas. Taip, vertinimas subjektyvus, bet mes taip pat sunkiai treniruojamės, kad pasiektume aukščiausius rezultatus.
Žmonių požiūris keitėsi, anksčiau į breiką žvelgta kaip į gatvės šokį, dabar mes – pasaulinėse arenose. Europoje lygis taip pat kyla, daugėja žiūrovų, kurių gretas sudaro ne tik breiko atstovai. Atvyksta šeimomis su vaikais, kuriems tai įdomu.
Tokia publika sudarys daugumą pasaulio čempionatų ar olimpinių žaidynių metu.
– Ar būna situacijų, kuomet pasirodymo metu paleista muzika išmuša iš vėžių?
– Anksčiau pasitaikydavo tokių akimirkų. Mes nežinome, pagal ką mes šoksime ir išgirdus muziką mes improvizuojame.
Didžėjus gali paleisti dainą, kuri paprasčiausiai neveža ir negali savęs atskleisti. Su laiku išmokau prisitaikyti ir sušokti taip, tarsi tai būtų mano mėgstamiausia daina.
Su patirtimi išmokstu kitaip reaguoti į tokias situacijas.
– Ar šiuo metu esate patenkinta treniruočių sąlygomis, kurias turite sostinėje?
– Tikrai taip. Karantino metu buvo nelengva, treniravausi, kur tik galėjau, net ir namie, bet tai trikdė kaimynus, nes mes gyvename trečiame aukšte.
Atšilus orams sportavau ir lauke, ir garaže, o dabar turiu savo salę. Sąlygos – labai geros, taip pat turiu pažįstamų, kurie turi sporto klubą, galiu ten treniruotis, gerinti sportinę formą, jog fiziškai būčiau tvirta.
Visos sąlygos sudarytos, jog galėčiau siekti aukščiausių tikslų ir savo svajonių.
Europos čempionato finalo įrašas (BGirl Nicka finalo pasirodymas nuo 2:24:23 val.):
