Detalesni tyrimai – po čempionato

2019-ųjų Europos žaidynių nugalėtojui ir 2020-ųjų žemyno čempionui R. Tvorogalui nepavyko išlaikyti pozicijų.

Pernai savo mėgstamiausioje pratimų ant skersinio rungtyje 28-erių vilnietis pelnė sidabrą, bet Turkijos kurorte jis liko be apdovanojimo.

Robertas finale viską darė labai gerai, deja, viena klaida jam kainavo apie pusantro balo. Jeigu ne ji, būtų čempionas.
Algimantas Prunskas, Lietuvos gimnastikos federacijos generalinis sekretorius

Trenerio Jevgenijaus Izmodenovo auklėtinį varžė kelio trauma, patirta Europos pirmenybių išvakarėse. Koją R. Tvorogalas susimušė per treniruotę atlikdamas atraminį šuolį.

„Kaip sakė gydytojas – kaulas į kaulą susitrenkė. Buvo abejonių, ar Robertas išvis galės varžytis čempionate, bet medicinos personalas dirbo iš visų jėgų ir pastatė jį ant kojų. Kaip galėjo, taip dalyvavo“, – Delfi pasakojo Lietuvos gimnastikos federacijos (LGF) generalinis sekretorius Algimantas Prunskas.

Iš daugiakovės finalinių varžybų rinktinės vedlys pasitraukė, nors kvalifikacijoje jo rezultatas (79,732 balo, 20-a vieta) vis tiek buvo geriausias tarp tautiečių.

Vis dėlto skersinio finalo R. Tvorogalas neatsisakė.

Robertas Tvorogalas (Foto: gimnastika.lt)

Kelio skausmai tiesioginės įtakos pasirodymui šioje rungtyje turi nedaug, ir pajėgiausias Lietuvos gimnastas atrankoje buvo šeštas (13,700). Tačiau finale ambicingą programą pasirinkęs vilnietis neišvengė klaidos.

„Atliekant pratimus ant skersinio kelis gali atsiliepti tik nušokimo kokybei. Bet, žinoma, kiekviena trauma vis tiek nepraeina be pasekmių, paveikia psichologiškai.

Robertas finale viską darė labai gerai, deja, viena klaida jam kainavo apie pusantro balo. Jeigu ne ji, būtų čempionas. Nors, aišku, sporte niekas nekalba, kas būtų buvę, jei būtų buvę“, – svarstė A. Prunskas.

R. Tvorogalas tenkinosi 13,100 balo. Kadangi klydo ir kai kurie konkurentai, jis finale liko toje pačioje šeštoje vietoje. Auksą pelnė kroatas Tinas Srbičius (14,233), sidabrą – italas Carlo Macchini (14,200), bronzą – 19-metis ukrainietis Ilja Kovtunas (13,966), kuris buvo jauniausias rungties dalyvis.

Grįžus iš Turkijos R. Tvorogalui planuojama atlikti magnetinio rezonanso tyrimą ir detaliau įvertinti traumos pasekmes.

Tarp likusių lietuvių Antalijoje aukščiausiai pakilo Gytis Chasažyrovas, daugiakovėje užėmęs 35-ą vietą (77,366).

Tomas Kuzmickas buvo 43-ias (76,699), o komandų įskaitoje Lietuva finišavo 17-a. Moterų daugiakovėje Ūla Bikinaitė liko 88-a.

„Šešta Roberto vieta mus kaip ir tenkina, bet kartu žinome, kad jis galėjo būti čempionas. Yra, kaip yra, visas čempionatas mums buvo daugiau mažiau patenkinamas“, – įvertino A. Prunskas.

Robertas Tvorogalas

Rusams laikas sparčiai tirpsta

Visiškai kitokius žodžius pasirinko įžymi Rusijos trenerė V. Rodionenko, kuri su TASS pasidalino savo nuomone apie varžybas, dėl karo Ukrainoje ir toliau vykstančias be suspenduotų rusų bei baltarusių gimnastų.

„Žiūrėjau čempionatą ir galiu pasakyti, kad kartais vaizdas būdavo graudus. Jeigu vyrų varžybose įdomių sportininkų dar galima rasti, tai tarp moterų tiesiog nėra į ką žiūrėti. Akivaizdu, kur Europos gimnastika juda be mūsų – varžybų lygis krinta, smunka rezultatai“, – dėstė praėjusiame dešimtmetyje madas europinėje arenoje dar diktuodavusios Rusijos rinktinės trenerė.

A. Prunskas į tokius pareiškimus moja ranka.

„Kategoriškai nesutinku, net nenoriu komentuoti jų pasakų“, – sakė vienas LGF vadovų.

Valentina Rodionenko (Foto: FSGR)

Šiame sezone iš šono stebėti tarptautines varžybas Rusijos gimnastikos atstovams turėtų būti dvigubai apmaudu ir dėl to, jog sulig kiekvienomis jų vis labiau užsiveria durys į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.

Rusai jau praleido pirmą progą pelnyti olimpinių kelialapių praėjusių metų pasaulio čempionate, o kadangi jų nebuvo ir Antalijoje bei į pabaigą krypstančiose šio sezono pasaulio taurės varžybose, nebelieka nė teorinių galimybių patekti į ateinantį spalį vyksiančias kitas planetos pirmenybes.

Tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) anksčiau viešai ragino leisti rusams ir baltarusiams varžytis Azijos žaidynėse, kurios ateinantį rudenį vyks Hangdžou (Kinija).

Šį renginį IOC regi kaip atsarginį tiltą į Paryžių agresorių šalių atstovams, jeigu karas Ukrainoje pasibaigtų artimiausiu metu.

Tiesa, tokį sumanymą bet kokiu atveju turėtų palaiminti atskiros tarptautinės sporto federacijos, kurioms prireiktų koreguoti jau nustatytas olimpinės atrankos taisykles.

A. Prunskui ši idėja atrodo nesuprantama.

„Tai būtų absoliuti nesąmonė, nežinau, kas čia ją sugalvojo. Tai gal per Antarktidą tegul bando papulti? Pagalvokite logiškai, jie juk nepriklauso Azijos gimnastikos konfederacijai, kaip galima būtų jiems leisti dalyvauti tenykštėse varžybose? Bet, žinoma, ne nuo manęs priklauso, kas ką dar sugalvos“, – stebėjosi LGF generalinis sekretorius.

Algimantas Prunskas (dešinėje), Algimantas  Gudiškis (Foto: gimnastika.lt)

Tarptautinė gimnastikos federacija (FIG) 2022-ųjų kovą suspendavo Rusijos bei Baltarusijos sportininkus ir iki šiol dėl paskelbtų sankcijų pernelyg nesvyravo. Nepaisant to, jog FIG prezidentas iš Japonijos Morinari Watanabe ne kartą viešai tvirtino, esą atletų nederėtų bausti dėl to, kokios šalies pasą jie turi.

Bet žiemą IOC paraginus iš naujo persvarstyti rusų ir baltarusių klausimą, FIG vadovybė tai planuoja padaryti gegužę.

„Dabar yra visokių kalbų: vieni sako vienaip, kiti – kitaip. Tikiu, kad rusų nesugrąžins, bent jau normalaus proto žmonės to nedarytų. Tuo labiau, kad daug šalių mūsų federacijoje labai stipriai palaiko Ukrainą. Kita vertus, girdėjome gandų, jog prezidentas M. Watanabe yra kitos nuomonės, gieda tas pačias giesmes kaip ir IOC vadovas Thomasas Bachas“, – dėl galimo FIG sprendimo nėra užtikrintas A. Prunskas.

M. Watanabe yra vienas iš šimto IOC narių.

Net ir po šį mėnesį vykusio vizito Ukrainoje bei susitikimo su šios šalies sporto vadovais japonas toliau žadėjo „ginti tiesiogiai kare nedalyvaujančių rusų ir baltarusių gimnastų teises“.

Morinari Watanabe (dešinėje, Foto: Ukrainos prezidento spaudos tarnyba)
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)