Agresorių simbolius praėjusį rudenį legalizavusi Tarptautinė bokso asociacija (IBA), panašu, laimėjo pirmą raundą kovoje su vidiniais oponentais, nepageidaujančiais ringe sutikti nei Rusijos, nei Baltarusijos atstovų.
Trečiadienį Indijos sostinėje prasidedančioms pirmenybėms užsiregistravo daugiau nei pusė tūkstančių dalyvių iš 81 šalies.
Palyginimui, pernai čempionate dalyvavo 73 rinktinės – viso 310 boksininkių.
Praėjusį mėnesį boikotuoti pirmą stambų turnyrą, kuriame po metų pertraukos vėl pasirodys Rusijos bei Baltarusijos komandos, žadėjo dvi dešimtys nacionalinių federacijų, tarp jų – ir Lietuvos.
LBF žodį išlaikė, tuo metu aštuonios kitos susvyravo.
IBA ėmėsi savotiškos „kontrreformacijos“, iškėlusi drausmines bylas penkių nepaklusnumą aktyviausiai demonstravusių nacionalinių federacijų vadovams: JAV, Kanados, Čekijos, Švedijos ir Naujosios Zelandijos.
Kita vertus, sportininkai iš boikotą palaikančių šalių buvo raginami nepaisyti savo federacijų pozicijos ir atvykti į čempionatą savarankiškai, pažadėjus iš IBA kišenės padengti visas jų išlaidas.
Botago ir meduolio priemonės suveikė. Dalyvauti pirmenybėse ir varžytis dėl 2,5 mln. JAV dolerių siekiančio prizų fondo susigundė prieš tai boikotuoti žadėjusių Australijos, Naujosios Zelandijos, Kanados, Filipinų atstovės.
Tą patį padarė ir keturių Europos šalių boksininkės. Tiesa, jei turnyre turėtų pasirodyti tik po vieną švedę ir olandę bei kelios norvegės, tai gausioje Prancūzijos delegacijoje – 11 pavardžių.
Kartu su Lietuva neperkalbamos liko Latvija, Lenkija, Didžioji Britanija, Airija, Čekija, Danija, Suomija, Islandija, Šveicarija, JAV, taip pat kone paskutinę minutę prie boikoto prisijungusi Argentina.
Žinoma, ir Ukraina.
Kita Lietuvos kaimynė Estija pajėgių boksininkių šiuo metu neturi, tad nedalyvauja pasaulio pirmenybėse bet kokiu atveju.
LBF situacija šiuo aspektu buvo kitokia – Naujajame Delyje planetos čempionės titulą svorio kategorijoje 75-81 kg turėjo ginti Gabrielė Stonkutė. Vilčių dėl medalio galėjo puoselėti ir Europos pirmenybių prizininkė Ana Starovoitova (57-60 kg).
Iš viso boikotuojančių šalių boksininkės praėjusių metų čempionate pelnė 7 apdovanojimus iš išdalintų 48.
LBF prezidentas Darius Šaluga nesiryžta vertinti, kaip boikotas atsilieps varžybų lygiui Naujajame Delyje. Bet faktas lieka faktu: dabar vietų ant prizininkių pakylos galės ieškoti ir 35 Rusijos bei 6 Baltarusijos sportininkės.
Interviu Delfi D. Šaluga, kuris yra ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas, pakomentavo prišiukšlintus tarptautinio bokso užkulisius bei spėliojo, kodėl ruso Umaro Kremliovo vadovaujama IBA kol kas nesiima jokių veiksmų prieš piestu stojančius lietuvius.
– Kaip vertinate tai, kad nepaisant keliolikos šalių boikoto pasaulio moterų bokso čempionatas turės gerokai daugiau dalyvių nei pernai?
– Manęs tai visiškai nestebina, kažkokio geresnio rezultato ir nesitikėjome. Lakmuso popierėlis buvo jau pernykščiai IBA prezidento rinkimai, kurie parodė, kokios yra proporcijos bokso pasaulyje. 80 proc. federacijų yra už U. Kremliovą, ką čia daugiau bepridursi. Panašiai yra ir dėl šio čempionato.
Tiesiog pasaulis nėra toks, kokio mes norėtume. Ir dėl mūsų boikoto IBA nelabai jaučia, vadinkime, nukraujavimą. Labai liūdna, labai demoralizuoja, bet ką darysi. Mes vis tiek laikomės savo moralinių nuostatų ir toliau jų laikysimės. Niekaip negalime suprasti, kaip kitos šalys gali susitaikyti su tuo, kad į tarptautinį boksą grįžo Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.
– Ar ateityje matote kokių nors mažiau skausmingų išeičių iš dabartinės padėties?
– Greičiausiai nebus ir vilkas sotus, ir avis sveika. Kiek matome, IBA imasi veiksmų prieš savarankišką poziciją reiškiančias šalis. Atsitiktiniu būdu pasirinktos penkios federacijos, kurių atžvilgiu jau vykdomos drausminės procedūros. Kol kas Lietuva tarp jų nepatenka, bet manau, kad tai – tik laiko klausimas.
Blogiausias scenarijus būtų diskvalifikacija iš IBA. Tokiu atveju kiltų klausimas, kaip tuomet dėl sporto finansavimo. Valstybės paramą Lietuvoje gali gauti tik sporto šakos, kurių nacionalinės federacijos priklauso tarptautinei organizacijai. Tai – klausimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), kurios lyderystės mes tikrai nejaučiame.
Visoms sporto federacijoms dabar ypatingai reikia aiškumo, kadangi pavasarį daugelis sporto šakų tarptautiniu mastu spręs dėl šalių agresorių sportininkų priėmimo į olimpinės atrankos varžybas. Pirmosios kregždės jau pasirodė, pavyzdžiui, jie reabilituoti fechtavime.
O mes neturime jokių oficialių ministerijos, Vyriausybės ar Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos vertinimų, neturime vieningos šalies pozicijos, kaipgi elgtis toliau. Federacijos paliktos pačios sau, vienos. Trečiadienį ministerija kviečia pasirašyti tam tikrą deklaraciją – be jokios abejonės, tai yra geriau negu nieko, bet joje pasirinktos labai švelnios frazės, silpna pozicija – apie galimą Paryžiaus olimpinių žaidynių boikotą nekalbama. Šioje vietoje aš tikrai pasigendu ministerijos lyderystės.
– Kaip paaiškintumėte faktą, kad penkioms nacionalinėms federacijoms sankcijomis grasinanti IBA Lietuvos dėl čempionato boikoto neliečia – galbūt bijo jūsų?
– Humoras – labai vietoje. Jei rimtai, manau, jog specialiai pasirinktos didelės šalys, kad įbaugintų kitus. Suprask, jei jau į vietą galima pastatyti tokias stiprias federacijas, tai kitus sutvarkys greičiau nei per 5 minutes.
Dėl to, kad mūsų atžvilgiu drausminė procedūra nepradėta, nėra nei ko labai džiaugtis, nei liūdėti. Sekame procesus, nepanikuojame, esame viskam pasiruošę – net ir liūdniausiam scenarijui. Bus, kaip bus.
