Lenkija skelbia apie 40 šalių bloką
Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) manevrai žiemą pasėjo abejonių ir sumaišties, užtraukusių tiršto rūko skraistę virš Paryžiaus, panašiai kaip COVID-19 pandemija prieš keletą metų temdė Tokiją.
Lozanoje (Šveicarija) pasigirdusios kalbos apie norą reabilituoti Ukrainą puolančių šalių sportininkus susilaukė audringų reakcijų tiek Vakaruose, tiek Rytuose.
Neskaitant paties Kijevo, bene griežčiausiai atsiliepia Varšuva. Lenkijos sporto ir turizmo ministras Kamilis Bortniczukas pareiškė, jog maždaug 40 valstybių tokiu atveju boikotuotų Paryžiaus žaidynes.
„Mūsų koalicija būtų pakankamai plati, kad be jos žaidynės taptų beprasmėmis“, – tvirtino Lenkijos pareigūnas.
Į boikotui pasirengusį bloką jis veikiausiai įskaičiuoja ir Lietuvą – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė su savo kolegomis iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos praėjusią savaitę parengė bendrą kreipimąsi, kuriuo ragino sporto organizacijas nešvelninti sankcijų agresorėms, kol Ukrainoje tęsiasi karas.
Vis dėlto šiapus sienos viešai apie boikoto perspektyvą kol kas kalbėti vengiama.
Praėjusią savaitę su žurnalistais susitikusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovė Daina Gudzinevičiūtė citavo Olimpinę chartiją.
„Dar pusantrų metų iki žaidynių, dar tikrai viskas gali pasikeisti. IOC nepalaiko jokio boikoto, todėl kol kas net nesvarstome to klausimo.
Olimpinė chartija įpareigoja kiekvieną nacionalinį olimpinį komitetą dalyvauti žaidynėse. Paskutinis man žinomas boikotas buvo Šiaurės Korėjos, kuri boikotavo žaidynes Pekine ir dėl to neteko teisės dalyvauti Tokijuje (iš tiesų Šiaurės Korėja nepasirodė 2021-ųjų Tokijo olimpiadoje ir dėl to buvo suspenduota bei nepakviesta į 2022-ųjų Pekino žiemos žaidynes – Delfi).
Prisimename ir ankstesnių laikų boikotus – 1980 metų Maskvos, 1984 metų Los Andželo žaidynių. Labiausiai tada nukentėjo sportininkai, o politinė situacija dėl to nė kiek nepasikeitė. Nedalyvaudami ten, kur bus rusų, mes tik sudarytume jiems didesnes galimybes laimėti medalių“, – dėstė LTOK prezidentė, kuri pati nuo 2018-ųjų yra viena iš šimto balso teisę turinčių IOC narių.
J. Šiugždinienė taip pat sukosi nuo tiesaus atsakymo, praėjusį penktadienį Delfi paklausta, ar Lietuvai vertėtų boikotuoti visas varžybas, kuriose pasirodys Rusijos ar Baltarusijos atletai – įskaitant ir Paryžiaus žaidynes.
„Dar palaukime. Visi supranta, kad sportininkams tai yra labai svarbus renginys. Mes turime padaryti viską, kad nei jiems, nei ukrainiečiams nereikėtų varžytis su Rusijos ir Baltarusijos atletais. Tikiu, kad mums pavyks“, – sakė ministrė.
Painiojasi faktuose
Vis dėlto slenkant mėnesiams nuo karo pradžios sankcijų sklendės pamažu atsiveržia.
IOC sprendimo teisę dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo olimpiados atrankoje ir pačiose žaidynėse palieka olimpinių sporto šakų tarptautinėms federacijoms.
O kai kurios iš pastarųjų keičia poziciją agresorių atstovų atžvilgiu.
D. Gudzinevičiūtės teigimu, siekti olimpinių kelialapių rusai ir baltarusiai galės teniso, stalo teniso ir dviračių sporto varžybose.
Tiesa, LTOK prezidentės, kuri nurodė pasirėmusi neįvardintu „danų tinklalapiu“, informacija – netiksli.
Pavyzdžiui, Tarptautinė stalo teniso federacija (ITTF) kol kas nėra uždegusi žalios šviesos suspenduotiems žaidėjams, tik žadėjo sausį iš naujo apsvarstyti tolesnį sankcijų galiojimą.
„Negavome jokios informacijos, kad ITTF nuomonė būtų pasikeitusi, keista, – sureagavo Delfi kalbinta Lietuvos stalo teniso federacijos generalinė sekretorė Justė Mažeikienė. – Jeigu taip iš tiesų nutiktų, manau, mes nedalyvautume varžybose su rusais ir baltarusiais. Mūsų pozicija šiuo klausimu yra labai aiški, nenorėtume prie vieno stalo susitikti su šių šalių atstovais.“
Beje, Europos stalo teniso federacijai iki praėjusių metų vadovavo rusas Igoris Levitinas, kuris prasidėjus karui pats nusišalino nuo pareigų.
Tuo metu Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl nebepageidaujamų valstybių yra priėmusi saliamonišką sprendimą.
Nei rusai, nei baltarusiai negali dalyvauti jokiuose pasaulio ar Europos čempionatuose, pašalintos ir šių šalių komandos, startuodavusios kitose tarptautinėse varžybose.
Vis dėlto plento profesionalams leidžiama toliau atstovauti užsienio komandoms – todėl, pavyzdžiui, vokiečių „Bora–Hansgrohe“ ekipos lyderis iš Rusijos Aleksandras Vlasovas pernai galėjo startuoti pagrindinėse lenktynėse ir „Tour de France“ užėmė penktą vietą.
Nepaisant to, bent jau kol kas nepanašu, kad Rusijos ir Baltarusijos dviratininkai galėtų pasirodyti Eliziejaus laukuose ir per olimpines žaidynes. O jei taip vis tik nutiktų, Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Darius Levickis teigia neatmetantis boikoto galimybės.
„Nevažiuodami į varžybas mes negautume taškų, prarastume pozicijas reitinguose – automatiškai byra ir federacijos finansavimas. Kitas dalykas, sportininkai – kam jie tada apskritai sportuoja?
Dėl to reikia pasistengti kaip įmanoma daugiau padaryti diplomatiniais kanalais. Mūsų federacija priklauso Šiaurės šalių asociacijai, kurioje visi laikosi labai griežtos pozicijos, manau, ji ir nepakis. Visi kartu jau esame šiokia tokia jėga bent jau Europos mastu, tad turime bandyti daryti įtaką.
O jeigu nepavyks... Sudėtingas klausimas. Tačiau karas, agresija yra baisiau už viską. Manau, kad tokiu atveju mes atsisakytume dalyvauti“, – svarstė D. Levickis.
Konformistiškiausias – tenisas
Iš D. Gudzinevičiūtės paminėtų sporto šakų Paryžiaus kavinių dvelksmą labiausiai užuosti turėtų Rusijos ir Baltarusijos tenisininkai, kurie, kaip ir plento dviratininkai, išliko laukiami prestižiniame „Roland Garros“ turnyre – nors ir be savo vėliavų.
Nugarą jiems atgręžė tik Vimbldono turnyro organizatoriai, bet visur kitur rusai ir baltarusiai dalyvauja, kaupdami pasaulinių reitingų taškus, kurie bus lemiami skirstant bilietus į olimpinį Paryžių.
Tad teniso kortuose žvaigždės iš okupantų valstybių – labiausiai įprastas reginys. Ir, pavyzdžiui, pajėgiausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis, pernai jau kelis kartus žaidęs su varžovais iš Rusijos, „neturi ką atsakyti“ klausiamas, ar žengtų į aikštę su vienu iš jų olimpiadoje.
„Buvome antra ar trečia federacija pasaulyje, sureagavusi vos prasidėjus karui. Išsiuntėme aiškią poziciją Tarptautinei teniso federacijai (ITF), prašydami eliminuoti rusų ir baltarusių žaidėjus kartu su teisėjais ir kitais oficialiais asmenimis.
Mūsų pozicija nesikeičia. Bet mes negalime nulemti viso pasaulio sprendimų. Rusijos ir Baltarusijos narystė ITF buvo sustabdyta, jų komandos pašalintos iš Daviso bei Billie Jean King taurių varžybų. Deja, individualiai žaidėjai gali dalyvauti turnyruose neutraliu statusu – taip nutarė daugiau nei 200 nacionalinių federacijų, nors sprendimas tikrai nebuvo vieningas.
Šiaip ar taip, šiandien turime su tuo taikstytis. Esame už griežtą laikyseną, bet sprendžiame ne vieni, o išsišokę patys tiesiog dingtume iš teniso žemėlapio. Ir taip – blogai, ir anaip – blogai“, – apgailestavo Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas.
Futbolas, boksas ir dziudo
Yra dar kelios D. Gudzinevičiūtės pro akis praleistos olimpinės sporto šakos, kuriose Ukrainos užpuolikai gali jaustis jaukiau nei kitur.
Tarkime, tarptautinės futbolo organizacijos neįžvelgia rusų kariuomenės placdarmu tapusios Baltarusijos vaidmens atakuojant pietinius kaimynus.
Baltarusių rinktinėms ir klubams tik privaloma namų rungtynes tarptautiniuose turnyruose žaisti neutraliuose stadionuose. Todėl, pavyzdžiui, Europos čempionato atrankos varžybas šį pavasarį vyrų nacionalinė komanda pradės Novi Sade (Serbija).
Tiesa, olimpinis traukinys baltarusiams jau nuvažiavęs, kadangi jų ekipos neiškopė į turnyrus, kuriuose šiemet paaiškės olimpinių kelialapių savininkai.
Užtat Lietuvos futbolo federacija priversta sukti galvą, kaip išvengti gresiančių dviejų akistatų su Minsko pasiuntiniais.
Jau po mėnesio reikės su Baltarusija sužaisti du pasaulio salės futbolo čempionato atrankos mačus, o dar po metų laukia grumtynės ir ant žaliosios vejos dėl išlikimo UEFA Tautų lygos C divizione.
Tuo metu Lietuvos bokso federacija (LBF) kategoriškai nesutinka viename ringe su rusu ar baltarusiu išvysti lietuvį.
Rusijos verslininko Umaro Kremliovo tebevaldoma Tarptautinė bokso asociacija (IBA) praėjusį rudenį skandalingai sugrąžino į tarptautinę areną Rusijos bei Baltarusijos sportininkus.
Sugrąžino kartu su teisėjais, vėliavomis, himnais.
Tąkart reaguodama LBF pranešė nesiųsianti Lietuvos sportininkų į varžybas, kuriose į ringą kops boksininkai iš agresorių valstybių.
Sausio pabaigoje federacijos vykdomasis sprendimas tokį pasirinkimą patvirtino dar kartą.
„Jeigu dėl šios priežasties negalėtume vykti į Paryžių, tai būtų baisus nusivylimas, paliktų visus kvailio vietoje. Bet mes vis tiek nedalyvausime jokiose varžybose su rusais ir baltarusiais, įskaitant olimpinę atranką ar pačias žaidynes“, – Delfi sakė LBF prezidentas Darius Šaluga.
Tiesa, painiavos šiuo atveju įneša faktas, jog IOC dėl korupcijos ir teisėjavimo skandalų yra atėmęs iš IBA teisę organizuoti olimpinį bokso turnyrą, taip pat ir atrankos varžybas.
„Mes neturime jokios informacijos, kaip iš tiesų bus traktuojami rusai ir baltarusiai. Esame palikti kaip akli kačiukai.
Sprendžiant pagal paskutinius IOC pareiškimus, panašu, kad jie gali dalyvauti. Tai atrodo mažų mažiausiai kaip kažkoks absurdiškas nesusipratimas. Galime tik tikėtis, kad tam tikri asmenys vis dėlto susiprotės“, – pridūrė D. Šaluga, anot kurio, Paryžiaus boikotui bokse pasirengusios „15-20 šalių“.
LBF jau yra susitarusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl to, kaip bus kompensuojami finansiniai praradimai praleidžiant varžybas dėl politinių priežasčių – ketinama taikyti tvarką, galiojusią per pandemiją.
Galiausiai, Eifelio bokšto kontūrus tolumoje gali įžiūrėti Rusijos bei Baltarusijos dziudo imtynininkai.
Tarptautinė dziudo federacija (IJF), kurios garbės prezidentas iki karo buvo pats Vladimiras Putinas, pernai blaškėsi neapsispręsdama, kaip elgtis jų atžvilgiu.
Tik Ukrainai pagrasinus boikotuoti Uzbekijoje vykusį pasaulio čempionatą, praėjusį rugsėjį nutarta uždrausti jame pasirodyti agresorių sportininkams.
Bet kartu nustatytas suspendavimo terminas, kuris baigėsi sausį.
Panašiu metu IJF interneto svetainėje pasirodė miglota žinutė, pavadinta „sportas = taika“. Joje cituojamas federacijos prezidentas iš Rumunijos Mariusas Vizeras teigė, jog Rusijos ir Baltarusijos atletų sugrąžinimas į tarptautines varžybas „remiasi nenuginčijamais argumentais“.
Delfi teiravosi Lietuvos dziudo federacijos (LDF) prezidente neseniai tapusios olimpietės Sandros Jablonskytės nuomonės apie šiuos „nenuginčijamus argumentus“, tačiau iš pradžių žadėjusi atsakyti raštu, ji to taip ir nepadarė.
Tuo tarpu nuo LDF atskilusios, bet IJF nepripažintos Nacionalinės dziudo asociacijos vadovas Marius Paškevičius įsitikinęs, kad argumentų pakanka praleisti Paryžiaus olimpiadą, jeigu joje bet kokia forma atsiras vietos ginklus į kaimynę nukreipusioms šalims.
„Mano asmenine nuomone, tokiomis aplinkybėmis tikrai reikėtų boikotuoti Paryžiaus žaidynes. Kuo daugiau federacijų pareikš savo valią, tuo daugiau šansų, kad šie sprendimai bus peržiūrėti. O jei tylėsime, niekas nesutrukdys rusams bei baltarusiams dalyvauti.
Turime bičiulių iš Ukrainos dziudo bendruomenės, kurie patys kovoja su ginklu, kai kurie iš jų jau žuvo šiame kare. Šiuo klausimu tikrai darysime viską, ką galime.
Tik geriau, kad tuo užsiimtų LTOK – garsiai paskelbtų, jog mes nedalyvausime, jei bus agresorių atstovų – gal į tai labiau atsižvelgtų, pradėtų galvoti. Jei šūkausime po vieną, nelabai kas klausys“, – samprotavo pats dvejose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs buvęs dziudo imtynininkas.
IOC poziciją dėl rusų ir baltarusių reabilitavimo viešai pasveikino ir Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija, tiesa, pridūrė kol kas paliekanti galioti esamas sankcijas.
Panašiai sureagavo Tarptautinė gimnastikos federacija.
„Prieš leidžiant Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse pirmenybėse reikės įveikti daug kliūčių. Tačiau sportas ir yra apie tai, kaip neįmanomą paversti įmanomu“, – pareiškė pastarosios prezidentas iš Japonijos Morinari Watanabe.
Dar kelios tarptautinės federacijos – golfo, lankininkų, fechtavimo – pasidalino santūresnėmis žinutėmis ir nurodė lauksiančios aiškesnių rekomendacijų iš Lozanos.
