Penktadienį A. Parsonsas Vilniuje susitiko su šalies vadovais, o po apsilankymo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) atsakė į žurnalistų klausimus, kurie sukosi apie karą Ukrainoje.
45-erių brazilui tai padaryti nebuvo pernelyg sudėtinga.
Praėjusį lapkritį Bonoje (Vokietija) įsikūręs IPC nutarė suspenduoti ne tik rusų bei baltarusių sportininkus, bet ir abiejų šalių nacionalinius paralimpinius komitetus.
To nėra padaręs nei Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), nei absoliuti dauguma tarptautinių sporto federacijų.
Tad mažiausiai iki kito rudens rusai ir baltarusiai neturės jokių galimybių varžytis atrankose į Paryžiaus paralimpines žaidynes.
„Kadangi sprendimą priėmė IPC generalinė asamblėja, tik ji ir gali čia kažką pakeisti. O kita sesija vyks ateinantį rugsėjį arba spalį.
Techniškai tokia tikimybė (leisti rusams ir baltarusiams pasirodyti Paryžiuje – Delfi) dar yra, bet kartą šiuo klausimu generalinė asamblėja jau balsavo, ir tuomet už suspendavimą pasisakė didelė dauguma narių. Jeigu situacija Ukrainoje iki kito rudens išliks vienoda, manytume, jog tiesiog nebus pagrindo balsuoti kitaip. Aišku, ir olimpinė atranka atskirose sporto šakose tuo metu bus jau gerokai įpusėjusi ar net pasibaigusi“, – kalbėjo A. Parsonsas.
Delfi paklaustas apie IOC prezidento Thomaso Bacho teiginius, jog sportininkams negalima uždrausti varžytis žaidynėse tik dėl jų turimo paso, IPC vadovas traukė pečiais.
„Nekomentuosiu Th. Bacho pareiškimų, kaip nenorėčiau, jog ir jis imtųsi vertinti mano sprendimus.
Esame skirtingos ir autonomiškos organizacijos, mūsų vidiniai statutai nėra vienodi. Ir praeityje jau ne kartą yra buvę, kad panašiais klausimais prieiname skirtingų išvadų. Pavyzdžiui, 2016 metais dėl dopingo skandalo IPC apskritai nepriėmė Rusijos į Rio de Žaneiro paralimpines žaidynes, tuo metu olimpiadoje rusai dalyvavo“, – priminė A. Parsonsas.
Su juo susitikusi ŠMSM vadovė Jurgita Šiugždinienė gyrė paralimpiečius kaip „gerą pavyzdį olimpiniam komitetui“.
Tiesa, praėjusį vasarį Rusijos pajėgoms kirtus Ukrainos sienas, ceitnote atsidūrusiai IPC vadovybei taip pat prireikė argumentų „iš šono“, kad ryžtųsi užtrenkti duris į Pekino žiemos paralimpines žaidynes atvykusiems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams prieš pat nosį.
Tuomet Ukraina ir kai kurie jos rėmėjai pagrasino boikotuosiantys žaidynes, jei jose teks susidurti su agresorių atstovais. Iš pradžių nenorėjęs imtis ryžtingų žingsnių IPC mažiau nei per 24 valandas pakeitė savo poziciją ir suspendavo rusų bei baltarusių delegacijas.
Ar galimo Vakarų valstybių boikoto korta vis dar guli ant stalo?
„Tiesa, kad prieš Pekino žaidynes kai kurie nacionaliniai paralimpiniai komitetai, vyriausybės ir daug pavienių atletų pagrasino boikotuoti paralimpiadą. Tačiau dabar neturime jokių žinių, kad kas nors turėtų panašių minčių dėl Paryžiaus. Suprantama, nes šiuo metu apskritai nėra prasmės apie tai kalbėti, juk Rusija ir Baltarusija yra suspenduotos“, – sakė A. Parsonsas.
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius taip pat nenorėjo spekuliuoti, kaip elgtųsi, jei IPC pozicija pasikeistų – anot jo, nėra jokių ženklų, jog tai gali įvykti.
„Sunku pasakyti, kas būtų, jei būtų. Paprasčiausiai džiaugiuosi, kad IPC suspendavo Rusijos ir Baltarusijos komitetus bei šių šalių sportininkus. Tikiu, kad taip ir išliks, ypač žinant, kaip vyko balsavimas praėjusį rudenį, koks tada buvo palaikymas Ukrainai. Tam mes ir dirbome, kad sujungtume kuo daugiau valstybių, pasisakančių prieš rusų ir baltarusių dalyvavimą paralimpinėse žaidynėse“, – teigė M. Bilius.
Nors A. Parsonsas penktadienį nesiėmė ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl IPC sankcijos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu – griežtesnės nei rekomenduotos IOC, galbūt jis slypi skirtingoje organizacijų struktūroje.
IPC sudaro 183 nacionaliniai paralimpiniai komitetai, turintys balso teisę generalinėje asamblėjoje.
Tuo metu IOC nariais yra 104 fiziniai asmenys. Beje, tarp jų yra ir A. Parsonsas, ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Primename, kad praėjusį mėnesį IOC po savo vykdančiosios valdybos posėdžio paskelbė svarstantis Rusijos ir Baltarusijos atletų sugrąžinimo į tarptautinę areną būdus. 2024 metų olimpines žaidynes priimsianti Prancūzija taip pat palankiai atsiliepia apie galimybę priimti Ukrainą užpuolusių šalių atstovus, jei šie dalyvautų kaip neutralūs sportininkai po olimpine vėliava.
Vis dėlto sprendimus dėl tolesnio sankcijų taikymo turės priimti atskirų olimpinių sporto šakų tarptautinės federacijos.
