„Aš nemanau, kad yra ieškoma kažkokių specialių būdų priimti palankius sprendimus arba palengvinti tą, kaip čia išsireikšti, rusų likimą“, – antradienį žurnalistams teigė LTOK vadovė.
„Tai įrašyta Olimpinėje chartijoje, tai nėra jokia naujiena. Vienas iš pagrindinių Olimpinės chartijos postulatų yra tai, kad joks sportininkas negali būti diskriminuojamas, kaip ir Žmogaus teisių deklaracijoje, pagal tuos požymius. Ir Tarptautinis olimpinis komitetas tai tik dar kartą priminė“, – nurodė buvusi olimpietė.
„Mano manymu, viskas ganėtinai aiškiai suformuluota“, – atsakė ji, klausiama, ar IOC prezidentas neturėtų patikslinti savo pozicijos.
Visgi, D. Gudzinevičiūtė pastebėjo, kad ankstesnės IOC rekomendacijos, kai tarptautinės sporto federacijos buvo paragintos apsvarstyti rusų ir baltarusių atletų neįsileidimo į varžybas, vis dar galioja.
Todėl pagal dabartinę situaciją ir federacijų poziciją, Paryžiaus olimpiadoje galėtų dalyvauti tik 3 federacijų atstovai – stalo teniso, teniso bei dviračių sporto atletai.
„Tame sąraše yra trys federacijos. Dvi iš jų suspendavusios tik komandas – t. y., pavieniai sportininkai gali dalyvauti. O kita leidžia visiems. Tai yra stalo tenisas, lauko tenisas ir dviračių sportas“, – aiškino LTOK prezidentė.
„Jie dabar turi teisę tiesiog atsirinkti – dar klausimas, galbūt niekas ir neatsirinks. Ir taip gali nutikti. Bet tokiu atveju jie dalyvautų po neutralia vėliava, neturėdami teisės demonstruoti savo priklausomybės vienai ar kitai valstybei. Dar kol kas neaiški procedūra, dar turėtų neturėtų palaikyti karo veiksmų“, – situaciją komentavo D. Gudzinevičiūtė.
Tikina, kad svarstyti olimpiados boikotą dar anksti
Klausiama, ar realu, jog LTOK bei kitų valstybių olimpiniai komitetai imtųsi Paryžiaus olimpiados boikoto, D. Gudzinevičiūtė teigė, kad apie tai dar anksti kalbėti, todėl nereikėtų spėlioti.
„Dar geri pusantrų metų iki olimpinių žaidynių Paryžiuje, dar tikrai viskas gali pasikeisti. Bet boikoto jokio nepalaiko Tarptautinis olimpinis komitetas. Todėl kol kas dar nesvarstome to“, – teigė ji.
Be to, LTOK prezidentė pažymėjo, kad olimpiados boikotas gali turėti itin skaudžių pasekmių – pasak jos, taip sportininkai gali netekti teisės dalyvauti tolimesnėse varžybose.
„Olimpinė chartija įpareigoja kiekvieną olimpinį komitetą dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Ir paskutinis man žinomas boikotas – tai Šiaurės Korėja, kuri boikotavo olimpines žaidynes Pekine, ir todėl neteko teisės dalyvauti Tokijuje. Žinoma, prisimenam tuos ankstesnius boikotu – ir Maskvos olimpines žaidynes, ir Los Andželo. Tada nukentėjo labiausiai sportininkai, politinė situacija nė kiek nepasikeitė. Daugiausiai laimėjo medalių, tikrai nesumeluočiau pasakydama, kad Maskvoje – Rytų blokas, o Los Andžele – Vakarų blokas“, – priminė ji.
„Nedalyvaudami olimpinėse žaidynėse ten, kur bus rusai, mes sudarome jiems didesnes galimybes laimėti medalius“, – konstatavo D. Gudzinevičiūtė.
ELTA primena, jog IOC praėjusią savaitę pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso“.
IOC aiškina, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai didžiausiose varžybose neatstovautų savo valstybei ar jokiai kitai organizacijai savo šalyje, t. y. minėtų šalių atletams dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpiadoje tektų po neutralia vėliava.
Dėl tokio IOC sprendimo Ukraina žada boikotuoti Paryžiaus olimpines žaidynes.
Pirmadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė inicijuosianti Seimo rezoliuciją, kuria būtų įtvirtina Lietuvos pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimo artėjančiose 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.
Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Vakarų valstybės turėtų susimąstyti dėl dalyvavimo 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse, jeigu IOC leis Rusijos ir Baltarusijos atletams varžytis po neutralia vėliava.
Be parlamento rezoliucijos, Lietuva žada inicijuoti bendrą kreipimąsi į IOC. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras L. Obcarskas patikino, kad Vyriausybėje yra ruošiamas kreipimasis į IOC – šiuo metu, pasak jo, vyksta derinimo procesai.
