Ketvirtadienį mūsų šalies irklavimo rinktinė išvyko į Račicę (Čekija), kur rugsėjo 18-25 dienomis vyks pasaulio pirmenybės. Jose varžysis šešios Lietuvos įgulos.
Vyrų vienvietę (M1x) irkluos Mindaugas Griškonis, porinę dvivietė (M2x) – šiais metais Europos čempionate bronzą iškovoję Dovydas Nemeravičius ir Armandas Kelmelis, porinę keturvietę (M4x) – Dominykas Jančionis, Aurimas Adomavičius, Giedrius Bieliauskas, Ž. Gališanskis, pavienę dvivietę (M2-) – Europos jaunimo čempionai Dovydas ir Domantas Stankūnai, pavienę keturvietę (M4-) – Povilas Stankūnas, Mantas Juškevičius, Povilas Juškevičius ir Martynas Džiaugys, moterų porinę keturvietę (W4x) – Dovilė Rimkutė, Donata Karalienė, Ieva Adomavičiūtė ir Viktorija Senkutė.
Ž. Gališanskis priminė, kad Miunchene vykusiame Europos čempionate prieš startą B finale, kurį lietuviai laimėjo, D. Jančionis ir G. Bieliauskas apsikeitė vietomis valtyje. „Tokia tvarka ir likome treniruotis visą laiką iki pat pasaulio pirmenybių, – apie pasirengimą pasakoti pradėjo Ž. Gališanskis. – Taip pat treniruočių eigoje perkėlėme vairą iš Aurimo pas Dominyką, daugiau pakeitimų nebuvo padaryta.
Po Europos čempionato treniruočių planas buvo papildytas ilgesnėmis sprinto atkarpomis: 250 metrų treniruotes keitė 500 ir 750 metrų distancijos. Atsirado ir intensyvi 1500 metrų treniruotė, keičiant tempą, lavinant startą ir finišą. Šįkart turėjome daugiau sparingo treniruočių su naujai suformuotomis rinktinės įgulomis – moterų porine bei vyrų paviene keturvietėmis. Į pasaulio čempionatą keliaujame patekti į finalą, kuriame kovosime dėl aukščiausios prabos medalių“.
Apie naujai suformuotos moterų porinės keturvietės tikslus pirmenybėse atsargiai kalbėjo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkė Donata Karalienė.
„Nuotaikos labai dviprasmiškos, – prisipažino irkluotoja. – Nekantraujame save išbandyti naujoje valčių klasėje, bet tuo pačiu nerimaujame, nes neturėjome jokio tarptautinio starto keturvietėje ir nelabai žinome, kokiame lygyje galime suirkluoti. Tai bus nauja patirtis, kurios labai laukiame“.
D. Karalienė teigė, kad anksčiau būdavo kiek nedrąsu bandyti sėsti į keturvietę. „Nes atrodydavo, kad neturime pakankamai pajėgių irkluotojų suaugusiųjų rinktinėje, bet ši mintis grįžo, kuomet į sportą grįžo I. Adomavičiūtė, – pasakojo irkluotoja. – Atsargiai prisileidome šią mintį. Pirminė idėja buvo, kad startuosime dar ir dviviete su D. Rimkute, tačiau nusprendėme nesiblaškyti ir susikoncentruoti į darbą keturvietėje“.
Netrukus D. Karalienė nusišypsojo: „Man smagu. Komandinėje valtyje jaučiuosi labai gerai. Aišku, didesnėje valtyje – savi iššūkiai, bet man patinka pokyčiai, nauji iššūkiai, nauji tikslai“.
Naujiems iššūkiams yra pasirengusi ir vyrų pavienė keturvietė.
„Visą sezoną treniravomės ir tikėjomės su P. Stankūnu pirmenybėse startuoti dviviete valtimi, tačiau planai pasikeitė, – sakė įgulos narys M. Juškevičius. – Improvizuodami sugalvojome dabartinį keturvietės variantą. Visą sezoną dirbome, todėl norėjome išvykti į pasaulio čempionatą ir parodyti, ką nuveikėme, ką galime. Pasikvietėme patyrusį M. Džiaugį ir stipriausią iš jaunųjų vyrų – mano brolį Povilą. Būtent jie ir sėdi „ant valties variklio“.
M. Juškevičius teigė galvojęs, kad vieną dieną teks irkluoti valtį kartu su jaunesniuoju broliu. „Bet tikrai nežinojau, kada, – nusijuokė irkluotojas. – Tikrai smagu pabūti ir valtyje, ir krante, treniruotėse salėje – geras jausmas. Dabar tikimės, kad visuose savo startuose kovosime. Dar niekur nesame kartu startavę šį sezoną – neturime, ko prarasti. Todėl nuo pirmo yrio irkluosime iš visų jėgų. Duosime kovą kitiems“.
Pasak M. Juškevičiaus, kuris didžiąją savo karjeros dalį irklavo pavienę dvivietę, per penkias treniruočių savaites teko persiorientuoti į kiek kitokį darbą.
„Dvivietė – labai techniška valtis. Jau ten, atrodo, jei su porininku naktį miegi viename kambaryje, turi ir lovoje apsiversti kartu, ir kvėpuoti kartu, – iliustravo M. Juškevičius. – Keturvietėje taip pat technika daug lemia, tačiau tai – greitesnė valtis: kai užsikuria, važiuoja kaip traukinys, įsivažiuoji ir sunku būna sustoti. Keturvietėje turi būti greitas ir aštrus, o dvivietėje reikia mokėti tą „jausmelį“ pagauti. Bet sunku ir vienoje, ir kitoje“.
Apie savo sezoną prabilęs M. Griškonis teigė, kad po Tokijo olimpinių žaidynių sekė septynių mėnesių pertrauka – būtent tiek laiko irkluotojas nesėdo į valtį.
„Todėl, manau, nebuvo atliktas pats geriausias darbas pasirengime, – sakė M. Griškonis, šiais metais nestartavęs Europos čempionate. – Visą sezoną man buvo ganėtinai sunku rasti save valtyje, buvo sunku atrasti optimaliausią techniką. Todėl praleidau Europos čempionatą, tikėjausi, kad iki pasaulio pirmenybių rasiu savo yrį, vėl jį pajusiu.
Taip, kurį laiką tikrai buvau išsiderinęs techniškai, o būtent technika mūsų sporte yra labai svarbi. Fiziškai gerai pasirengti gali bet kuris, bet technika išnaudoti save, pajausti valtį tikrai atima laiko ir pastangų. Duobė, kuri atsirado per tuos 7 mėnesius, tikrai yra gili, todėl tikiuosi, kad iš jos išlipti man pavyks kitais metais“.
Niekada ambicijų nestokojęs ir iki šiol jas deklaruojantis 36-ų irkluotojas teigė pripažįstantis, kad visas veiklas suderinti darosi vis sunkiau. „Esu Lietuvos irklavimo federacijos vadovas, sportininkas, vadovauju verslui – tai yra sudėtinga, pripažįstu. Kartais tikrai kyla minčių, kodėl tai darau, – nusijuokė M. Griškonis. – Niekam nieko nenoriu įrodyti, tik sau pačiam... Ambicijų turiu ir labai tikiuosi, kad kitais metais dalyvausiu atrankoje į olimpines žaidynes.
Toks yra mano tikslas – kitais metais noriu iškovoti kelialapį Lietuvai. Visi mano „statymai“ – kitiems metams vardan šio mano tikslo. Nesakau, kad būtent aš dalyvausiu Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, tikrai tą kelialapį galėčiau perleisti to nusipelnysiančiam jaunam irkluotojui“.
Europos pirmenybėse bronzos medalius iškovoję D. Nemeravičius ir A. Kelmelis prieš startą pasaulio čempionate jaučiasi ypatingai ramiai.
„Varžybos vyks visą savaitę, todėl pirmuose startuose nesitaikome į geriausią savo sportinę formą, tikimės, kad viskas įsibėgės. Orientuojamės į finalą, – sakė D. Nemeravičius. – Bet čia – kaip loterija.
Rizikuosime, bet jei pavyks, gali viskas atsipirkti. Po Europos čempionato pamatėme savo klaidas pasirengime, buvo atliktos visos korekcijos. Kol kas jaučiu, kad viskas vyko sklandžiai iš fizinės pusės, tačiau atsirado techninių niuansų. Dar nesame tokie, kokiais turėtume būti, bet tai – nuovargis, iš kurio išlipsime“.
D. Nemeravičius džiaugėsi, kad pavasarį suformuota dvivietė įgula leido priimti naujus iššūkius.
„Niekada anksčiau nebuvau startavęs tarptautinėse varžybose yrininko pozicijoje, – priminė irkluotojas. – Ši pozicija suteikė daug naujų patirčių. Jų dėka pažinau ir atradau save. Galbūt, anksčiau iš savęs to net nesitikėjau.
Netikėdavau, kad galiu būti yrininkas. O ir su Armandu labai gerai sutariame, randame bendrą kalbą. Esu patenkintas, bet nenoriu kol kas prognozuoti, kas nutiks kitais metais... Bet dedu „like“ šiai komandai“.
Kartu su sportininkais į Čekiją išvyko treneriai Karolis Sunklodas, Kęsturis Keblys, Virgaudas Leknickas, Valdas Vilkelis, Robertas Tamulevičius, kineziterapeutė Inesa Jocaitė-Jankauskienė, gydytojas Mantvydas Šilkūnas, komandos vadovas Saulius Ritter.
