Rugpjūčio 15-21 dienomis Bavarijos sostinėje vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse stambiausiu laimikiu ir paguoda tapo 19-mečio Mykolo Aleknos iškovotas aukso medalis disko metimo sektoriuje.
Arčiausiai medalių buvo pretendentais į prizines vietas laikyti Europos čempiono titulą praradęs disko metikas Andrius Gudžius ir ieties metikė Liveta Jasiūnaitė. Abu tenkinosi šeštąja vieta.
„Tikėjomės geresnių rezultatų iš daugelio sportininkų. Visus nusivylimus, kuriuos patyrėme per pirmąsias dienas, Mykolas Alekna, atrodo, nubraukė. Lyg viskas ir gerai, džiaugiamės, kad tapo čempionu, bet labiau paanalizavę kitų sportininkų pasirodymus be abejo esame nusivylę. Tikėjomės aukštesnių rezultatų“, – „Delfi“ sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
– Daugiau vilčių turėjote ir kovoje dėl medalių? – paklausiau N. Medvedevos.
– Sakiau prieš Europos čempionatą, kad Miunchene tikimės ne vieno medalio. Deja, nepavyko. Pavyko vienas ir pats brangiausias. Vylėmės, kad ant prizininkų pakylos lips L. Jasiūnaitė. Sportas toks, visi nori medalių, silpnų varžovų nėra. Kvalifikacijoje atrodė, kad tiek L. Jasiūnaitė, tiek A. Gudžius yra geros sportinės formos, pasiruošę ir turėtų pakovoti finale. Tačiau finale nesusiklostė. Gal jie nesusitvarko su mintimis, psichologija. Čia tikrai yra psichologiniai dalykai, nes fiziškai jie puikiai pasirengę.
– Gal tas psichologinis pasirengimas pakišo koją ir kitiems mūsų lengvaatlečiams, nes nemaža dalis laviravo ties patekimo į finalus riba?
– Iš esmės taip ir yra. Beveik visi mūsų sportininkai atsidūrė savo rungčių galutinės rikiuotės viduryje. Kaip vertinti? Lyg ir neblogai, tikrai Europoje nesame autsaideriai, kažkur per vidurį. Tačiau žinant jų asmeninius rezultatus ir ką jie gali padaryti... Labai galia, kad jie negali priartėti prie geriausių asmeninių ar bent sezono rezultatų. Mes stebime kai kuriuos sportininkus, su jais tikrai reikia padirbėti, nes daugybę metų taip tęsiasi. Kažkas negerai dėl jų pasirengimo.
– Kokių priemonių gali imtis federacija, kad ši situacija pasikeistų?
– Mes ne vienerius metus stengiamės – kviečiame specialistus, treneriams rengiame kursus, edukuojame. Aš manau, kad patiems sportininkams reikėtų labiau stengtis ir gilinti savo žinias. Mes jiems padedame, sudarome sąlygas, išvežame į stovyklas. Kartais jie turi net geresnes sąlygas nei užsienio šalių sportininkai. Psichologo tikrai reikia, bet kiekvienam asmeniškai nesurasime, o ar vienas gali kiekvienam padėti, nežinia.
Mes svarstysime, ką daryti, nes jau visiems darosi „neskanu“, norisi tų rezultatų, norisi kad atletai save realizuotų. O jei yra problemų, sportininkai yra traumuoti, norėtume, kad jie to neslėptų ir nevažiuotų į čempionatą. Bėda ta, kad kai jų klausiame, jie sako, kad visada yra pasirengę. Mes su jais negyvename ir nematome kasdienio gyvenimo, tačiau jei nepasirengę, būtų gerai, kad pasakytų ir geriau nevažiuotų. Gal čia emocijos, bet grįžę susėsime, aptarsime ir galvosime, ką daryti su tokiomis situacijomis.
Kita vertus, tikrai nenoriu sakyti, kad visa rinktinė prastai pasirodė. Yra sportininkų, kurie priartėjo prie savo geriausių rezultatų, yra debiutantų, kurie pirmą kartą startavo – jiems tikrai neturime priekaištų. Jie įgijo patirties ir pagal savo galimybes pasirodė gerai. Labai džiaugiuosi, kad šįkart neturėjome autsaiderių. Galbūt išskyrus Remigijų Kančį, kuris nebaigė maratono, bet jis netikėtai pateko į čempionatą. Jis ir taip būtų važiavęs kaip treneris, tai geriau jau tegul prabėga, jei yra kviečiamas. Tokia situacija. Norėčiau pagirti Gretą Karinauskaitę (3000 m kliūtinis mėgimas). Apskritai tų sportininkų, kurie mokosi Amerikoje, sezonas tikai labai ilgas. Jie iki birželio turi labai intensyvų sezoną, tai išlaikyti gerą sportinę formą ilgiau labai sudėtinga. Tikrai tikiu jų ateitimi, jais džiaugiuosi.
– Šie metai ypatingi, nes vyko ir pasaulio čempionatas (Judžine, JAV), ir Europos čempionatas, o juos skyrė vos mėnesis. Ar tai taip pat galėjo pakoreguoti rezultatus?
– Be abejo, sudėtingas sezonas, tačiau toks jis yra visiems. Kai patenki į čempionatą pagal reitingą, tai dar sudėtingiau, nes turi visą sezoną dirbti, dalyvauti varžybose, rinkti taškus, kad patektum. Nuolat esi įtampoje – pateksi ar nepateksi. O būna, patenki, ir atrodo, kad visas parakas jau išėjo. Tikiuosi, kad tokių pandemijų ar stresinių metų kaip šie daugiau nebus ir pavyks labiau susikoncentruoti į pagrindinius startus. Iš tikrųjų džiaugiamės, nes 19 atletų sugebėjo patekti į šį čempionatą ir turime sportininkų, galinčių dalyvauti tokio lygio varžybose. Jei būtų trys ar penki, sakytume, o kur kiti?
– Kokį įspūdį paliko Europos čempionato Miunchene organizacija?
– Ji tikrai super – labai gera atmosfera ir fantastiška publika. Man net atrodo, kad buvo geriau nei Berlyne. Mums tikrai patiko.
– Europos čempionate nebuvo nei Rusijos, nei Baltarusijos sportininkų – nebuvo keista?
– Mes jų tikrai nepasigendame. Visa Europa gal ir užmirš juos. Aišku, tie sportininkai nėra kalti, bet tai yra šalis, kurios niekas nenori nei matyti, nei girdėti. Tegul jie savo gyvenimus tvarkosi ir nesugrįžta, kol netaps normalūs.
– Žinia, ne tik Lietuva, bet ir visas Senasis žemynas labai palaikė Ukrainos sportininkus Miunchene. Ar džiugu dėl jų pasirodymo (iškovojo po vieną aukso ir sidabro bei du bronzos medalius)?
– Dalis Ukrainos sportininkų stovyklavo pas mus, Lietuvoje, ir startavo Europos čempionate. Mes tikrai labai džiaugiamės, kad galėjome jiems padėti. Jų pasirengimu ir pasirodymu esame susižavėję. Žmonės tokioje situacijoje sugeba susikoncentruoti, pasiruošti ir startuoti aukščiausiame lygyje. Tikrai labai už juos džiaugiamės.
– Lengvoji atletika tapo dalimi devynių sporto šakų čempionatų „po vienu stogu“. Taip skelbia ir oficialus organizatorių šūkis. Kokios įtakos tai turi lengvajai atletikai, jai tapus tokio multisportinio renginio dalimi?
– Man atrodo, kad tai yra labai smagu. Jei nebūtų lengvosios atletikos, tai nebūtų ir tokio čempionato, nes lengvoji atletika yra pagrindinė sporto šaka tokiuose renginiuose. Kaip bus ateityje, nežinau. Publikai smagu, mums – irgi gerai, kad galime pasidžiaugti kitų kolegų laimėjimais. Aišku, tokie renginiai organizatoriams yra didžiulė našta.
Lietuvos rinktinė ir rezultatai Miunchene:
| Atletas | Rungtis | Rezultatas | Vieta |
|---|---|---|---|
| Andrius Gudžius | disko metimas | 65,40 m | 6 |
| Mykolas Alekna | disko metimas | 69,78 m | 1 |
| Liveta Jasiūnaitė | ieties metimas | 58,95 m | 6 |
| Modesta Morauskaitė | 400 m | 51,70 sek. | 13 |
| Loreta Kančytė | maratonas | 2:41:15 | 38 |
| Arturas Mastianica | 20 km sp. ėjimas | 1:25:54 | 16 |
| Arturas Mastianica | 35 km sp. ėjimas | 2:46:09 | 17 |
| Marius Žiūkas | 20 km sp. ėjimas | 1:24:58 | 12 |
| Juozas Baikštys | šuoliai į aukštį | 217 cm | 14 |
| Jogailė Petrokaitė | šuoliai į tolį | 6,37 m | 14 |
| Aina Grikšaitė | trišuolis | 13,62 m | 15 |
| Dovilė Kilty | trišuolis | 13,27 m | 12 |
| Ieva Zarankaitė | disko metimas | 56,85 m | 14 |
| Urtė Baikštytė | šuoliai į aukštį | 178 cm | 19 |
| Gediminas Truskauskas | 200 m | 21,05 sek. | 22 |
| Greta Karinauskaitė | 3000 m kl. bėg. | 9:55.11 | 18 |
| Gabija Galvydytė | 800 m | 2:03,92 | 22 |
| Simas Bertašius | 1500 m | 3:40,19 | 15 |
| Ignas Brasevičius | maratonas | 2:25:25 | 57 |
| Remigijus Kančys | maratonas | nebaigė | - |
Praėjusiame Europos čempionate (2018 metais Berlyne) į geriausiųjų šešetukus prasibrovė net septyni lietuviai: auksu pasidabino A. Gudžius, bronza – L. Jasiūnaitė, ketvirtas vietas užėmė ėjikė Brigita Virbalytė ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė finišavo penkta, o bėgikai Agnė Šerkšnienė ir Simas Bertašius šeštas pozicijas užėmė atitinkamai 400 m bei 1500 m rungtyse.
