Triumfo vasara?
Per kelias savaites – septyni plaukikų, irkluotojų, baidarininkų, lengvaatlečių ir gimnastų medaliai Europos čempionatų olimpinėse rungtyse.
Tokia rugiapjūtė beveik prilygsta visam praėjusių metų sporto derliui: 2021-aisiais šalies atletai iš olimpinių žaidynių, žemyno ir pasaulio pirmenybių parvežė aštuonis apdovanojimus.
Šiemet Europos bei planetos pirmenybių olimpinių rungčių prizininkais lietuviai iš viso jau tapo 12 kartų.
O švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prakalbo apie „Lietuvos sporto triumfo vasarą“.
Tik kam už ją reikėtų padėkoti – progresuojančiam šalies sporto ūkiui ar tiesiog palankesnėms stichijoms ir individualiems talentams?
„Pergalės mus skatina ir įpareigoja padaryti viską, kad padėtume ugdyti talentus ir sudarytume sąlygas sportininkams siekti geriausių rezultatų. Sportininkas turi jaustis saugus siekdamas rezultatų ir nesiblaškyti uždarbiaujant kitose srityse“, – praėjusį savaitgalį žiniasklaidai išplatintame pranešime cituota J. Šiugždinienė.
Tame pačiame pranešime ministrė pareiškė, kad „2025 metų olimpinėse žaidynėse į medalius greičiausiai pretenduos kur kas daugiau sportininkų nei praėjusioje olimpiadoje“.
Vargu, nes iš tiesų Paryžiaus žaidynės vyks metais anksčiau – 2024-aisiais.
J. Šiugždinienė taip pat džiaugėsi, jog „pavyko išplėsti gaunančių stipendijas sportininkų ratą – pirmą kartą stipendijas gaus ir U-20 pasaulio čempionate sidabrą laimėję jaunieji krepšininkai.“
Iš tikrųjų ministrės paminėti Lietuvos 20-mečiai liepos pabaigoje sidabrą pelnė Europos čempionate, o stipendijos už tokį pasiekimą yra numatytos dar nuo 2019 metų.
Panašūs netikslumai galbūt teverti kreivų šypsnių, kuomet pasitaiko viešojoje komunikacijoje, tačiau šalies sporto federacijoms didesnį rūpestį kelia realūs veiksmai.
Masalas – apkramtytas
„Sporte laikas – esminis dalykas, negalima visur vėluoti. Tie, kas prisiėmė atsakomybę dėl šios reformos, turi tuo ir pasirūpinti“, – Delfi teigė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.
Daugelį metų buvęs vienu garsiausių Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) kritikų, jis viltingai laukė liepos, nuo kurios šalies sportas pradėjo gyventi pagal naują tvarką.
Ilgai dvejojęs Seimas pernai galiausiai ryžosi nuo liepos 1 d. panaikinti loterijų ir lošimų mokesčio išlygas, garantuodavusias du trečdalius metinių LTOK pajamų, o kartu – atitinkamą įtaką paskirstant lėšas.
Vietoje to šio darbo ėmėsi pati valstybė, sporto finansavimo reformą sutepusi pažadais pridėti dar ir papildomų resursų, kuriais gesino galimą nepasitenkinimą.
Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet viešai tikino, jog anksčiau per LTOK sportininkus ir federacijas pasiekdavusi parama bus padidinta 40 proc.
Seimo biudžeto ir finansų komitetas, kirtęs lemiamą smūgį per LTOK maitindavusią bambagyslę, žengė dar toliau. Praėjusį rudenį jo posėdžiuose planuota į olimpinį sportą per antrą šių metų pusmetį nukreipti 7 mln. eurų.
Tačiau kol pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), pažadai aptirpo: vietoje minėtų 7 milijonų šį mėnesį olimpinių sporto šakų federacijoms padalinti 4,4 mln. eurų.
„Džiaugiuosi, kad mums pavyko sklandžiai perimti finansavimą, kurį anksčiau skirstydavo LTOK“, – prieš pusantros savaitės pasigyrė J. Šiugždinienė.
Tuo metu įprastai didžiausią olimpiečių būrį deleguojančios lengvosios atletikos vadovui reforma anaiptol neatrodo sklandi.
„Matome, kad trečdalio žadėtų lėšų tiesiog nebeliko. Taip, keli šimtai tūkstančių buvo paimti didesnėms sportininkų stipendijoms, o kur kiti pinigai? Ar jie nuėjo naujosios Nacionalinės sporto agentūros valdymo kaštams, ar Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, ar taip ir neįvykusiai universiadai, ar neįgaliųjų sportui, kurio finansavimas Lietuvoje labai smarkiai auga? Mes to nežinome. O kai nežinai, atsiranda nereikalingų abejonių“, – pečiais gūžčiojo E. Skrabulis.
Valdininkai – taip pat olimpinio sporto dalis
Sporto sritį kuruojantis ŠMSM viceministras Linas Obcarskas Delfi aiškino, jog aukšto meistriškumo sportas neapsiriboja vien federacijomis – esą šios nepagrįstai tikėjosi susiglemžti visą pyragą.
„Visos lėšos tikrai pasiekia aukšto meistriškumo sporto sistemą, ir nėra čia kažkokių paslėptų galų“, – tikino L. Obcarskas
Bet jis pripažino, jog iš pradžių vien olimpinio sporto reikmėms dedikuoti pinigai nuo liepos 1 d. leidžiami ir kitokiomis paskirtimis.
Viena jų – darbuotojus pradedanti rinkti Nacionalinė sporto agentūra (NSA), kurios direktoriumi šį mėnesį paskirtas Mindaugas Špokas.
„Agentūra vis tiek iš kažko turi būti finansuojama, manyčiau, bendras sporto administravimo kaštų efektyvumas dabar bus dvigubai geresnis. Taip pat yra kiti reikalai: Lietuvos sporto centro valdomos infrastruktūros išlaikymas, kuris ypatingai pabrango, sporto medicinos paslaugos“, – vardijo L. Obcarskas, pridūręs, jog pusė milijono yra rezervuota ir neįgaliųjų sporto organizacijoms.
Viceministras taip pat pažymėjo „pabrangusias“ sportininkų stipendijas – nuo šiol valstybės lėšomis pasižymėjusiems atletams užtikrinamos ir socialinės garantijos, be to, pačios stipendijos išaugo vidutiniškai 140 eurų. Dabar jų dydis prieš mokesčius siekia nuo 825 iki 3133 eurų, rugpjūtį tam išleista 264 tūkst. eurų.
Tačiau kitas ŠMSM pažadas – plėsti valstybės remiamų sportininkų ratą – išvirto į priešingą pusę.
Pajamų šaltinio neteko pusšimtis olimpinių kandidatų
Iki liepos geriausi šalies sportininkai gaudavo dvi stipendijas: vieną – iš valstybės, antrą – iš LTOK.
Pastarasis pagal savo paties patvirtintus kriterijus finansuodavo ir kitus olimpinės rinktinės kandidatus, kurių pasiekimų nepakakdavo pretenduoti į valstybės stipendiją.
Paskutiniais duomenimis, ŠMSM stipendiją mokėjo 71 atletui, LTOK – 108. Palyginus sportininkų sąrašus, Delfi suskaičiavo, jog iš viso vienokią ar kitokią stipendiją gaudavo 120 olimpinių sporto šakų atstovų.
Rugpjūtį pagal naują tvarką pirmosios stipendijos pasiekė jau tik 75 olimpinės rinktinės kandidatus.
Nors keičiant teisės aktus rezultatų kartelė buvo kiek nuleista, 45 artimiausioms olimpinėms žaidynėms besirengiančius sportininkus ji vis tiek paliko be ankstesnio pajamų šaltinio.
„Tai tikrai niekaip nekoreliuoja su Vyriausybės priimtos sporto plėtros programos tikslu deleguoti į 2028 metų Los Andželo žaidynes šimtą olimpiečių“, – stebėjosi E. Skrabulis.
Sunku bus gausinti ir 2026 metų Milano-Kortinos žiemos olimpiados dalyvių gretas: tarp stipendininkų beliko penki žiemos sporto atstovai.
Pavyzdžiui, nuošalyje atsidūrė visi šeši įvairių disciplinų slidininkai, kurie iki liepos iš LTOK gaudavo nuo 450 iki 600 eurų per mėnesį.
„LTOK stipendijos nebūdavo didelės, bet vis tiek nuostolis, sportininkai nukenčia. Mums šitas pokytis – ne į naudą. Kita vertus, sąlygos visiems vienodos, kriterijai – kaip ir aiškūs, reikia tik juos įgyvendinti.
Pavyzdžiui, mūsų vyrai komandiniame sprinte Pekine pateko tarp 24 stipriausių, bet yra dar ir sąlyga, jog būtina aplenkti bent trečdalį konkurentų – to neišpildėme. Kreipiausi į ministeriją, rašiau raštų, kad pritaikytų išimtį, bet nesutiko“, – Delfi komentavo Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Remigijus Arlauskas.
Savo ruožtu, L. Obcarskas ramina, jog spragas padės užkamšyti nuo kitų metų turinti startuoti „Talentų ID“ programa, orientuota į perspektyvius sportininkus, dar neįsitvirtinusius tarptautinėje arenoje.
„Mes neturime galimybės skirti stipendijų potencialą turintiems sportininkams – valstybė moka tik už pasiektą rezultatą. Matome problemą, tikrai bandysime aktyvuoti „Talentų ID“ programą – tuomet komisija galėtų įvertinti atletų perspektyvas ir atitinkamai skirti stipendijas. Tik dar reikia pabaigti diskusijas dėl šios priemonės“, – komentavo viceministras.
Medalius sveria skirtingai
E. Skrabulio manymu, diskusijos ministerijoje užsitęsia per ilgai ir vis tiek duoda nepernelyg gausių vaisių.
„Kiekviena reforma turi savo tikslą – kad būtų geriau negu buvo. Pagal pirminius ketinimus, ši reforma nuteikė tikrai optimistiškai, buvo pažadėta daug daugiau pinigų olimpiniam sportui. Bet ji turėjo vykti žymiai veržliau ir platesne apimtimi.
Tarkime, turėjome laukti aštuonis mėnesius, kol sužinojome galutinius savo sporto šakų biudžetus. Taip nenormalu, tai būtina žinoti jau metų pradžioje. Akivaizdu, kad naujos agentūros tikrai reikia – reikia, kad kažkas kiekvieną dieną betarpiškai ir kompetentingai koordinuotų sporto sistemą. Bet ir šioje vietoje neleistinai vėluojama, ir tai gali labai brangiai kainuoti. Matome, kad viskas buksuoja“, – kritikavo LLAF prezidentas.
Rugpjūtį ŠMSM jo vadovaujamai federacijai atseikėjo 442 tūkst. eurų: iš viso šiemet lengvoji atletika iš valstybės sulaukė 1,2 mln. eurų.
Bendrai aukšto meistriškumo sporto programoms iš biudžeto per šiuos metus nukeliavo 13,1 mln. eurų.
Asignavimai federacijoms kasmet skirstomi pagal specialius kriterijus: 75 proc. finansavimo lemia sportininkų rezultatai įvairaus lygmens tarptautinėse varžybose, 15 proc. – masiškumo rodikliai, o likusius 10 proc. – įvairūs vadybiniai gebėjimai.
Šiuos kriterijus artimiausiu metu ketinama peržiūrėti – panašu, kad ginčai ir šia tema gali užsitęsti, mat nuomonių takoskyra – plati.
Vos paskirtas į NSA direktoriaus pareigas, M. Špokas užsiminė kitą mėnesį planuojantis pateikti kriterijų korekcijų pasiūlymus.
„Manau, kad kardinaliai jie nesikeis, tik bus patobulinti. Mano asmenine nuomone, sportiniai rezultatai turėtų lemti 90 proc. finansavimo“, – sakė M. Špokas.
E. Skrabulis su tuo nesutinka.
„Labai pavojinga būtų akcentuoti vien tik medalio spalvą, rezultatą. Taip neužtikrinsi tvarios sporto šakos plėtros. Reikia kreipti pakankamai dėmesio ir į sporto šakos vadybą, kofinansavimą, masiškumą.
Proporcija kaip tik turėtų pasislinkti nuo rezultatų link šių kriterijų. Medaliai – galutinis mūsų visų tikslas, bet link jo veda ilgas kelias. Ir tik tvari sporto šaka, nebijanti vienadienių nesėkmių, gali juo eiti“, – įsitikinęs E. Skrabulis.
Kiek sporto šakų – tiek ir nuomonių: pavyzdžiui, slidinėjimui vadovaujančiam R. Arlauskui žymiai opesni kiti kriterijų niuansai.
„Nesvarbu, kokios proporcijos: jei kriterijai nėra visiems teisingi, ar vienaip, ar kitaip bus neteisybė. Pavyzdžiui, mūsų pasaulio čempionatai vyksta kas dvejus metus – automatiškai pralaimime prieš tas federacijas, kurios čempionatuose dalyvauja kasmet. Be to, neturime nei oficialių Europos čempionatų, nei pasaulio ar Europos jaunių pirmenybių. Todėl kitos federacijos turi daugiau galimybių prisirinkti reikalingų taškų.
Aš apskritai siūlyčiau vertinti tik rezultatus olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose. Tai jau tikrai atspindėtų aukštą meistriškumą. Dabar federacijos skaičiuoja tūkstančius visokiausių rezultatų, jų niekas netikrina, viskas labai komplikuota. O čia administravimas būtų paprastas, viskas labai aišku.
Svarbiausia prieš ką nors keičiant sumodeliuoti, kas iš to išeis, ar niekas nesugrius. Ir pereinant iš vienos sistemos į kitą, laikinai turėtų būti kompensuojami praradimai. Aš jau siūliau kažką tokio ministerijai, bet atsakymo negavau. Tikiuosi, su NSA bus galima apie tai kalbėtis ir inicijuoti kažkokius pokyčius“, – užbaigė R. Arlauskas.
LTOK finansinė galia slopsta
Nuo liepos 1 d. įsigaliojusios Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisos palietė ir neįgaliųjų sportą.
Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK), panašiai kaip ir LTOK, anksčiau finansiškai skatindavo atletus, nepasiekusius pakankamai aukštų rezultatų, jog gautų valstybės stipendiją.
2021-aisiais LPAK taip parėmė 21 sportininką ir 20 trenerių. Iš viso tam per metus buvo išleista apie 80 tūkst. eurų.
Nuo šių metų LPAK stipendijų nebeskiria, o pasirengimą svarbiausiems startams visiškai perėmė atskiros sporto federacijos, atstovaujančios neįgaliesiems, akliesiems, kurtiesiems bei specialiosios olimpiados sportininkams.
ŠMSM pastarosioms per šiuos metus atriekė 1,7 mln. eurų, o valstybės stipendijas gaunančių neįgaliųjų atletų skaičius po pertvarkos pakilo nuo 44 iki 59.
Vis dėlto permainos aktualiausios yra olimpiniam sportui, kadangi LTOK valdo kontrolinį (51 proc. ) stambiausios šalyje loterijų bendrovės „Olifėja“ akcijų paketą.
Iki liepos loterijų organizatoriai privalėjo 8 proc. savo metinės apyvartos skirti paramai. LTOK kasą tokiu būdu vien praėjusiais metais papildė 7,6 mln. eurų, dar 3,1 mln. „Olifėja“ išmokėjo kaip dividendus.
Iš viso 2021-ųjų LTOK pajamos siekė 11,4 mln. eurų, iš jų 8,1 mln. skirta olimpinio sporto finansavimui.
Nuo liepos 1 d. nebelikus prievolės loterijų organizatoriams skirti paramą, atitinkama dalimi išaugo loterijų mokesčio tarifas – nuo 5 iki 13 proc. Dėl to šiemet planuojamos LTOK pajamos susitraukė iki 7,4 mln. eurų.
Be to, Seimas yra nusprendęs nuo kitų metų loterijų mokesčio tarifą didinti dar 5 proc., o į biudžetą surinktas papildomas lėšas taip pat žadėta nukreipti sporto reikmėms.
