Sėkmigiausias Lietuvai pasaulio plaukimo čempionatas nuo 2013-ųjų, kuomet R. Meilutytė Barselonoje iškovojo auksą ir sidabrą, istoriškai aukščiausia Lietuvos pozicija medalių įskaitoje (11 vieta) – tokie esminiai Lietuvos plaukimo rinktinės pasiekimai Budapešte vykusiose planetos pirmenybėse.
Po poros metų pauzės karjeroje į aukščiausio rango varžybas grįžusi Londono olimpinė čempionė savo medalių kolekciją papildė 100 m plaukimo krūtine iškovota bronza ir perpus trumpesnėje distancijoje laimėtu auksu.
Arti apdovanojimų liko sparčiai progresuojanti Kotryna Teterevkova, užėmusi 5-ą vietą 200 m plaukimo krūtine rungtyje, medalių lenktynėse varžėsi ir Andrius Šidlauskas, 100 m plaukimo krūtine finale užėmęs 8-ą vietą.
Po šeštadienį vakare auksinio R. Meilutytės pasirodymo mintimis apie lietuvių rezultatus pasidalino Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Žilvinas Ovsiukas.
– Kaip vertinate pasaulio čempionatą ir lietuvių rezultatus?, – buvo paklaustas rinktinės strategas Ž. Ovsiukas.
– Džiaugiuosi Rūta, sugrįžo visu pajėgumu, labai smagu dėl Kotrynos, įsiveržė į pasaulio elitą. Merginų pasirodymas yra puikus.
Džiugino Andriaus Šidlausko finalas (100 m krūtine), tikrai buvo pasiruošęs. Jam dar reikės Europos čempionate įrodyti gerą sportinę formą.
Liūdino estafečių komandų pasirodymai, diskvalifikacijos, reikės sėstis prie stalo, daryti išvadas.
Reikės išspręsti Dano traumas, jog galėtų plaukti Europos čempionate. Atrodo, treniruočių eigoje jam viskas klostosi gerai.
Išsprendus tuos klausimus, su kuriais yra ką veikti, į olimpines žaidynes surinksime gerą komandą.
– Esminis akcentas – šeštadienį vakare, ar tikėjote prieš pasaulio čempionatą, jog R. Meilutytė gali iškovoti du medalius?
– Vienintelis tikslas – Rūtos sugrįžimas. Norėjosi, kad ji mėgautųsi ir džiaugtųsi plaukimu. Niekas nesikeičia ir dabar.
Ji nori džiaugtis, bet matosi, kad tas didelis perdėtas dėmesys neleidžia ramiai pasidžiaugti pergale.
Išlipus iš vandens ji sulaukė krūvos klausimų, nebuvo nė kada pasimėgauti emocijomis.
Aš tai labai džiaugiuosi. Ne tik aš vienas, bet ir visa Lietuvos plaukimo bendruomenė, ateina užsienio treneriai, sveikina, džiaugiasi. Prie Rūtos prieina rėmėjai, kurie taip pat sveikina. Visiems labai smagu. Tai pati džiugiausia naujiena.
– R. Meilutytės rezultatai panašūs į 2013-2014 metų rezultatus, gal galite palyginti, kaip ji plaukė prieš 8 metus ir kaip dabar?
– Ji daug pastangų deda tobulindama techniką. Dabar viskas jos rankose, labai norėčiau, kad ji toliau tęstų tuos darbus.
Tolesnis darbas reikalaus didesnio dėmesio treniruotėms. Turbūt suprantate, kad nepakanka vieną kartą gerai praplaukti, reikia gero plaukimo visuose trijuose plaukimuose – atrankoje, pusfinalyje ir finale.
Manau, jai tai pasiekiama, įmanoma, ir ji tai padarys.
– R. Meilutytė dvejus metus neplaukė, treniravosi pusmetį, kaip ji sakė, 25 proc., atvyko į pasaulio čempionatą ir iškovoja auksą. Kaip galima paaiškinti jos fenomenalų sugrįžimą?
– Na, ji skaičiuoja 25 proc. Ji šiame sezone prakaitą liejo trijose treniruočių stovyklose aukštikalnėse.
Tai jos atitinkamas darbas. Patys suprantate, kad jei ji skirs daugiau dėmesio, gali grįžti į savo geriausius rezultatus.
– Kaip jūs paaiškintumėte jos tokį rezultatų šuolį 50 m plaukimo krūtine rungtyje? Atrankoje vos pateko tarp 16-os greičiausiųjų, vėliau – puikus rezultatas pusfinalyje ir pergalė finale.
– Šiame nuotolyje daug psichologijos, kuriame reikia pademonstruoti visą susikaupimą ir ryžtą. Menkiausia abejonė gali turėti įtakos rezultatui. Jei matėte, vienoje rungtyje buvo trys trečiosios vietos, trys sportininkai finišavo identišku laiku, tad ką reiškia viena šimtoji sekundės dalis.
Čia reikia stiprių nervų, gebėti sutelkti dėmesį ir nepasiduoti aplinkos dirgikliams. Čia turi būti kovotojas.
– Ar Rūta labai pasikeitė per tuos metus, lyginant kokia ji buvo jums dirbant 2016-aisiais ir dabar?
– Rūta daug mąsto, viską suvokia ir supranta, ką daro. Tai džiugina, ji tobulėja kaip asmenybė, mokosi. Tai pats smagiausias dalykas.
– K. Teterevkova realiai pretendavo į pasaulio čempionato medalį, užėmė penktą vietą. Kaip jums atrodo, ko jai pritrūko finale, jog liptų ant prizininkių pakylos?
– Aš laimingas, jog Kotrynai pavyko patekti į finalą ir jame pademonstruoti gerą rezultatą. Norint laimėti, kaip minėjau, reikia gerai plaukti visus tris kartus.
Jai pavyko tą padaryti, bet iki maksimalaus tikslo šiek tiek pritrūko. Jai viskas prieš akis. Jei ir toliau liks užsispyrusi, nuoširdžiai dirbs treniruotėse ir aukos save, ji pasieks savo pergales baseine.
Vėlgi, ji dar jauna, tik reikia nesustoti ir nepamiršti, jog viskas pasiekiama darbu. Kotryna lengvai atsikvėps ir ruošis Europos pirmenybėms.
– Pozicija puiki, tačiau beveik sekunde lėčiau nuo asmeninio rekordo. Ką daryti, kad sportininkės pikas būtų pasaulio čempionate, o ne šalies žiemos pirmenybėse?
– Jūs nelyginkite rezultatų, pasiektų be įtampos ir rezultatų, pasiektų pasaulio čempionate. Tai visiškai kita situacija. Negalima taip vertinti, nes pasaulio čempionatas yra pasaulio čempionatas. Rankos, kojos dreba. Jei žmogus pasiekė finalą, vadinasi, jis gali kovoti jame.
Būna, treniruotėse fantastiški rezultatai ir puiki sportinė forma, bet jei iki finalo nesugebama nužingsniuoti, matyt, įtampa padarė savo.
Pasiekus aukščiausio lygio varžybas dar jose reikia sugebėti realizuoti savo potencialą.
Tai talentų atranka, gebėjimas atpažinti talentą. Tai nėra vieno sportininko darbas, tai visos komandos ir sistemos darbas.
– Ar galima tą patį pasakyti ir apie Andrių Šidlauską, kuris Budapešte 200 m krūtine plaukė 2 sekundėmis lėčiau nei balandžio pabaigoje vykusiame šalies čempionate?
– Niekuo nepaaiškinamas šis rezultatas. Išanalizavome su juo, kur čia buvo padaryta klaida, žinome, kaip toliau siekti rezultatų ir Europos čempionate jis įrodys savo gerą sportinę formą.
100 m plaukimo krūtine rezultatas įrodo, jog jis gali.
– Kokio tai pobūdžio klaida?
– Tai susiję su psichologija.
– Ar rinktinė dirba su sporto psichologu?
– Eilėje laukiame prie jo durų.
– Ar A. Šidlauskas labai graužėsi dėl klaidos estafečių rungtyje?
– Žinoma, ne tik jis graužėsi, bet ir mes. Tai yra žmogiška. Bent jau šiandien tos padarytos klaidos anksčiau būdavo nefiksuojamos, bet dabar filmuojama po vandeniu. Klaida iš niekur, bet viskas ištaisoma.
– Lietuva medalių įskaitoje – 13-oje vietoje, lenkė tokias šalis, kaip Vokietiją, Braziliją, Nyderlandus, Lenkiją, Korėją ar Austriją. Vis dėlto Lietuvoje nelengvai kyla nauji baseinai, kaip jūs matote situaciją mūsų šalyje kalbant apie sporto šakos infrastruktūrą? Kaip galima pagerinti tą situaciją?
– Nereikia susižavėti ta vieta, 13-i ar 20-i. Liūdna ir graudu, kad Lietuvoje baseinus stato visą amžinybę.
Tokiais tempais dar ilgai lauksime, kol turėsime sistemiškai tinkamą plaukimo sporto šakos augimą.
Jei pastebite, pasaulio čempionate laimi merginos, kurioms po 16-18 metų. Mūsų tokio amžiaus merginos dalyvauja jaunių pirmenybėse.
Pats didžiausias darbas atliekamas tada, kai vaikui 10-11 metų. Kai neturime baseinų, stovėsime vietoje.
– Prisimename, 2019 metais Danui Rapšiui nepasisekė finale, dabar netinkamu laiku užklupo sveikatos bėdos, kaip plaukikui psichologiškai atsistatyti ir grįžti į savo geriausią sportinę formą? Kiek sudėtinga tęsti darbą būnant 27-erių?
– Tokie metai – ne riba. Žinoma, būna tam tikras pikas, pasiekiamas su amžiumi, bet jei turi pakankamai motyvacijos, gali pasiekti antrą savo piką karjeroje.
Danas tikrai yra toks plaukikas, kuris gali gerai plaukti ir parodyti puikius rezultatus. Dabar jis – gana neblogai padirbėjęs. Jei pavyks išvengti traumų, Europos čempionate pamatysime jo įdirbį. Jo pastangos ir darbas veda jį į priekį.
Mes turime tik kelis sportininkus, kurie gali įvykdyti A normatyvą. Tai Danas, Andrius, Kotryna ir Rūta. Į olimpiadą gali vykti tik su A normatyvu. Žaidynių projekte normatyvai dar aukštesni.
Estafetėse, dėl kurių mes stengiamės, jose turės startuoti tik du žmonės su A normatyvais. Tad jaunimui reikės gerai pasistengti, kad galėtų juos įvykdyti.
– Kaip vertinate debiutantų pasirodymą čempionate?
– Tomas puikiai susitvarkė su užduotimis. Erikas nėra naujokas tarptautiniame lygyje, jam taip pat gera patirtis ir geros varžybos.
Jie mums labai reikalingi. Tomą (Europos jaunimo čempionate) planuojame 4 po 200 m estafetėje, čia Budapešte nebuvo jo nuotoliai.
Jo laukia Europos čempionatas, kuriame pamatysime, ką jis gali.
Erikas labai reikalingas estafetėje.
Abu vaikinai parodė charakterį, abu gali kovoti, džiaugiuosi, kad jie prisijungė prie mūsų.
– Kas artimiausia rinktinės pamaina?
– Europos jaunimo čempionas Aleksas Savickas, yra talentingas Arijus Pavlidi. Ypač stipri konkurencija jaunių gretose. Jų amžiaus čempionatas vyks Rumunijoje.
Pamatysime jų galimybes, bet reikia palaukti, kol jie pasieks suaugusiųjų rezultatus.
– Ar skaičiavote, kiek kainavo tos dvi estafečių komandų diskvalifikacijos?
– Taip, viską suskaičiavęs. Tik yra netobula sistema, Rūtos du medaliai neatsvers estafečių komandų kelioliktų pozicijų.
Sakyčiau, reiktų tobulinti sistemą. Patys įvertinkite, du medaliai ir estafetės 15-a vieta... keista.
– Ar daug pylos gavo vaikinai?
– Jie patys viską supranta, man pakanka su jais tik aptarti.
– Pokyčiai įvyko plaukimo federacijoje, pasitraukė prezidentas Tomas Kučinskas, gal žinote to priežastis?
– Tą sužinojau čia, Budapešte. Jis turėjo atvykti į čempionatą. Man tai tikrai nepadėjo. O priežastys turėjo būti svarios, paprastai tokiais sprendimais žmogus nesišvaisto.
Verslininkai viską skaičiuoja, mato situaciją, galimybes ir priima sprendimą. Kitas žingsnis – sušaukti vykdomąjį komitetą ir išsirinkti bent jau laikinai einantį vadovą.
Ta situacija rinktinės neliečia, treneriai dirba savo darbą, turime mes savo užduotis, o federacijos vadovo užduotys – vadyba, kontroliuoti finansinius srautus ir vystyti projektus. Federacija neapsiriboja tik aukšto meistriškumo ugdymu, yra ir mokymo plaukti programos.
– Kalbant apie rezervus, kokia Simono Bilio situacija, kada ir ar grįš jis į plaukimą?
– Tai vienas sportininkų, kuris gali įvykdyti A normatyvą.
Jis gydosi traumą, jei turės motyvacijos, jis grįš į rinktinę. Jo lauktų rimtas darbas.
Lietuvai pasaulio plaukimo čempionate atstovavo 7-i plaukikai: Danas Rapšys (200 ir 400 m l. stiliumi), Kotryna Teterevkova (50, 100 ir 200 m krūtine), Rūta Meilutytė (50 ir 100 m krūtine, 50 m l. stiliumi), Andrius Šidlauskas (50, 100 ir 200 m krūtine), Deividas Margevičius (100 m peteliške), Tomas Navikonis (50 ir 100 m l. stiliumi) ir Erikas Grigaitis (100 ir 200 m nugara).
Lietuvių rezultatai pasaulio plaukimo čempionate:
| Plaukikas | Laikas* | Vieta |
| Danas Rapšys | ||
| 200 m l. stiliumi | 1:46.82 | 14 |
| 400 m l. stiliumi | 3:50.03 | 18 |
| Kotryna Teterevkova | ||
| 50 m krūtine | 31.40 | 22 |
| 100 m krūtine | 1:06.97 | 12 |
| 200 m krūtine | 2:23.90 | 5 |
| Rūta Meilutytė | ||
| 50 m krūtine | 29.70 | 1 |
| 100 m krūtine | 1:06.02 | 3 |
| 50 m l. stiliumi | 26.25 | 34 |
| Andrius Šidlauskas | ||
| 50 m krūtine | 27.54 | 14 |
| 100 m krūtine | 59.80 | 8 |
| 200 m krūtine | 2:13.13 | 20 |
| Deividas Margevičius | ||
| 100 m peteliške | 53.44 | 37 |
| Tomas Navikonis | ||
| 50 m l. stiliumi | 22.92 | 49 |
| 100 m l. stiliumi | 49.93 | 39 |
| Erikas Grigaitis | ||
| 100 m nugara | DSQ | xx |
| 200 m nugara | 1:59.92 | 18 |
* - paskutinis rezultatas (finale, pusfinalyje arba atrankoje)
Pasaulio plaukimo čempionato medalių lentelė (vieta, rinktinė, aukso, sidabro, bronzos medaliai, iš viso):
| 1. JAV | 17 | 12 | 16 | 45 |
| 2. Australija | 6 | 9 | 2 | 17 |
| 3. Italija | 5 | 2 | 2 | 9 |
| 4. Kanada | 3 | 4 | 4 | 11 |
| 5. Prancūzija | 2 | 4 | 2 | 8 |
| 6. Švedija | 2 | 2 | 0 | 4 |
| 7. Vengrija | 2 | 0 | 0 | 2 |
| 7. Rumunija | 2 | 0 | 0 | 2 |
| 9. Didžioji Britanija | 1 | 1 | 3 | 5 |
| 10. Kinija | 1 | 0 | 4 | 5 |
| 11. Lietuva | 1 | 0 | 1 | 2 |
| 12. Vokietija | 0 | 3 | 1 | 4 |
| 13. Japonija | 0 | 2 | 2 | 4 |
| 14. Brazilija/ Nyderlandai/ Lenkija | 0 | 1 | 1 | 2 |
| 17. Korėja | 0 | 1 | 0 | 1 |
