Toks rezultatas praėjusiose planetos pirmenybėse būtų garantavęs aukštą šeštą vietą, tuo tarpu pastarajame Europos čempionate – medalį.

– Kaip reagavote į rezultatą finišavusi? Ar jau nuslūgo emocijos?, – lengvoji.lt paklausė M.Morauskaitės.

– Negalėjau patikėti ir vis dar negaliu patikėti. Reikės išsimiegoti ir galbūt tik rytoj (pokalbis vyko trečiadienį – aut. past.) suvoksiu realybę, kad sezoną atidariau su tokiu rezultatu. Dar nelabai suvokiu iš tikrųjų.

– Tačiau būna, kad treniruotėse matosi, ko galima laukti varžybose. Ar buvo nuojauta, kad sportinė forma yra labai gera?

– Treniruotėse to jausmo visiškai nebuvo, nors rezultatai jose nebuvo prasti. Treniruotės buvo geros, viskas ėjosi pagal planą, bet nesijaučiau, kad esu formoje ir nebuvo to vadinamo traukimo, kad tie rezultatai būtų pasiekiami labai lengvai ir aš jausčiausi lengvai. Šiemet pasiruošimas buvo truputėlį kitoks. Žiemos sezoną baigiau labai vėlai, nes dalyvavau pasaulio uždarų patalpų čempionate. Teko pasiruošimą dėlioti kitaip ir šešių savaičių pasiruošimo darbą sutalpinti į keturias. Tai buvo iššūkis tiek treneriui, tiek man, nes niekada nedarėme tokio krūvio treniruočių per tokį suspaustą laiko tarpą bei nežinojome, ar tai pasiteisins, ar ne.

Jautėsi nuovargis jautėsi, plius prieš savaitę bėgau 200 metrų varžybose ir rezultatas tikrai nebuvo stebuklingas – tai nenuteikė optimistiškai 400 metrų startui. Be to, praėjusiais metais šiame stadione pasiekiau labai prastą rezultatą. Į šias varžybas važiavau neturėdama kažkokių didelių tikslų, turėjau kartėlį šiam stadionui, nors absoliučiai visi čia bėgę sakė, kad jis stebuklingas ir jame labai greitai bėgasi. Reziumė toks, kad tokio rezultato tikrai nebuvo tikėtasi, treneris planavo iš 52 sek., bet ir vėl nustebinau tiek jį, tiek save.

– Ar kraštinis aštuntas takas darė kažkokią įtaką bėgant? Ar patinka nematyti varžovių priekyje, o gal priešingai?

– Kaip pirmam sezono startui gal dar ir geriau bėgti aštuntu taku, nes gali bėgti savu tempu, savu ritmu ir niekas tavęs neblaško. Tada nesinori bėgti greičiau nei gali tuo metu. Be to, atsiranda papildoma motyvacija, nes jaučiausi bėgusi nuo kaimenės vilkų. Girdėjau merginas ir atrodė, kad jos visos trypia šalia manęs ir atsirado tas papildomas stimulas bėgti, neatsipalaiduoti ir visą laiką būti susikoncentravusiai į savo bėgimą. Džiaugiuosi, kad dabar gavau aštuntą taką, bet kitose varžybose norėtųsi bėgti viduryje, kad mokėčiau bėgti ir koncentruotis į savo bėgimą turint varžovių tiek prieš mane, tiek už manęs.

– Iš varžybų išsivežate ir krūvą visokių pasiekimų. Vienas jų – pagerintas Lietuvos 400 m rungties rekordas. Žiemą pasiekėte šalies uždarų patalpų rekordą, ar jie jums vienodai svarbūs?

– Visus rekordus vertinu absoliučiai vienodai, nes visi rekordai buvo tikrai aukšti. Visi rekordai malonūs ir vienodai svarbūs.

– Tapote Europos sezono lydere – niekas iš europiečių 400 metrų šiemet neįveikė greičiau. Ar svarbus šis pasiekimas? Ar žinojote, koks buvo sezono lyderės laikas iki šių varžybų?

– Iš tikrųjų nežinojau, koks sezono lyderės laikas, tik daugmaž, kiek šiemet yra bėgusios merginos. Pajėgiausios Europos bėgikės dar nebuvo bėgusios, tai rezultato galvoje, kurį man reikėtų pasiekti, apskritai neturėjau. Bet pasiekti geriausią rezultatą Europoje, bėgant iš 51 sekundės, laikau labai solidžiu pareiškimu. Toks laikas garantuoja vietą pasaulio ir Europos čempionatų finaluose. Tai ryškus pareiškimas, kad aš ateinu, aš būsiu ir nežadu trauktis bei niekam pasiduoti (juokiasi).

– Įvykdėte pasaulio čempionato normatyvą. Ar koncentruojatės vienam čempionatui – pasaulio arba Europos, o gal bus bandoma išlaikyti sportinę formą visą ilgą sezoną iki pat rugsėjo?

– Kol kas dalyvavimas pasaulio čempionate buvo miglotas, nes nežinojau, ar pavyks įvykdyti normatyvą, ar patekti pagal reitingus. Žinojau, kad atsinešu du stiprius startus iš žiemos sezono ir vasarą reiktų subėgti bent tris gerus startus, kad galėčiau pakliūti pagal reitingą. Asmeniškai labiausiai norėjau įvykdyti normatyvą, jog galėčiau ruoštis abiem čempionatams bei nereiktų laukti iki paskutinės akimirkos.

Būtent po šių varžybų nusirito kaip akmuo nuo širdies, nes galiu visiškai ramiai planuotis sezoną, dėliotis treniruotes ir kam reikia koncentruotis. Be abejo, norisi pasirodyti kuo geriau abiejuose čempionatuose. Sezonas labai ilgas ir išlaikyti aukštą fizinę formą abiem čempionatams tikrai labai sudėtinga, bet bandysime ir planuosime.

– Atrodė, kad Agnei Šerkšnienei iki tol priklausęs Lietuvos rekordas – 50,99 sek. – gali išsilaikyti daugelį metų. Jį pagerinote net 0,5 sek. O ar realu 400 metrų nubėgti greičiau nei per 50 sekundžių? Ar yra toks tikslas?

– Kažkada norėjau išbėgti iš 53 sek. – pavyko. Po to norėjau išbėgti iš 52 sek. lauke, bet išbėgau uždarose patalpose. Šį sezoną vėl norėjau išbėgti 52 sek. lauke, bet sekundę prašokau ir išbėgau iš 51 sek. Šį sezoną tiesiog norėčiau bėgti stabiliai, išlaikyti rezultatą, kad jis nešokinėtų aukštyn žemyn. Visada norisi dar geriau ir niekada nėra gana. Žinau, kad noriu dar.

Stabilumas yra sėkmės paslaptis ir jei dažnai bėgi stabilų rezultatą, tai anksčiau ar vėliau įvyksta šuolis ir rezultatas pakyla. Be abejo, noriu išbėgti iš 50 sekundžių, bet nenusistatau, jog tą turiu padaryti būtent šį sezoną. Noriu mėgautis varžybomis, o kada mėgaujiesi tuo, ką darai, rezultatas atsiranda savaime.