Pirmąja mūsų šalies istorijoje pasaulio bokso čempione tapusi 21 metų boksininkė ketvirtfinalyje nugalėjo kazachę Gulsają Yerzhan, pusfinalyje palaužė Europos čempionę ir daugkartinę pasaulio čempionatų prizininkę, ringo šeimininkę turkę Elif Guneri, o finale vieningu teisėjų sprendimu taškais 5:0 įveikė lenkę Oliwią Toborek.
Pasaulio suaugusiųjų čempionate debiutavusi G. Stonkutė iškovojo ne tik aukso medalį, bet ir 100 tūkst. JAV dolerių piniginę premiją bei papildė savo medalių kolekciją. Lietuvė yra tapusi Europos jaunimo čempione, o Europos jaunimo U22 čempionatuose laimėjo sidabro ir bronzos medalius.
„Vis dar negaliu tuo patikėti, jaučiuos kaip sapne, žnaibau save. Tikrai nesitikėjau šito, man pačiai tai yra staigmena ir labai tuo džiaugiuosi. Iš tiesų, labai bijojau šito sutikimo, nes man labai sunku kalbėti. Jaučiau nuo ryto didelę įtampą, nervinausi, bet dabar tikrai džiaugiuosi, kad mano pergalė sulaukė tokio įvertinimo. Man tai labai svarbu“, – Vilniaus oro uoste sakė G. Stonkutė.
– Gabriele, kas lėmė pergalę debiutiniame pasaulio čempionate?
-Turėjau labai didelį pasitikėjimą savimi, treniruočių stovykloje labai gerai sekėsi sparingai su varžovėmis – kazachėmis, indėmis, turkėmis. Po pirmos kovos pasaulio čempionate supratau, kad galiu laimėti viską – ir ėjau iki galo.
– Kada patikėjote, kad esate čempionė?
– Kovos metu apie tai visai negalvojau, tik po kovos supratau, kad stovėsiu ant aukščiausio pakylo laiptelio. Man ši pergale reiškia labai daug, bet -tai ne tik mano laimėjimas, ši pergalė visai Lietuvai, visai bokso bendruomenei. Tai yra svarbiausia.
– Kaip jaučiatės po čempionato?
-Yra nedideli raumenų skausmai, bet viskas praėjo geriau nei tikėjausi, bendrai savijauta tikrai gera.
– Ar jautėte sportinį pyktį po Europos jaunimo bokso čempionato, kai pusfinalyje teisėjai atidavė pergalę varžovei? Gal tai padėjo laimėti pasaulio čempionate?
– Ne, neturėjau jokio pykčio, į ringą ėjau rami, pasitikėdami savimi. Žinojau ką galiu padaryti, taip pat žinojau, ką turiu padaryti. Svarbiausia, kad viską pavyko įgyvendinti, ir net geriau nei tikėjausi.
– Kuri kova pasaulio čempionate buvo sunkiausia?
– Didžiausią įtampą jaučiau prieš pusfinalį, kai teko susitikti su šeimininkų atstove. Man tai buvo sunkiausia kova per visą mano karjerą. Kova buvo apylygė, labai jaudinausi prieš teisėjų sprendimą, bet džiaugiuosi, kad visi nusprendė teisingai, nebuvo jokios korupcijos.
– Esate pasaulio čempionė, po dviejų metų vyks olimpinės žaidynės, natūralu, kad žmonės tikėsis iš jūsų sėkmingo pasirodymo ir Paryžiuje?
– Iš tiesų, jaučiu didesnį spaudimą nei įprastai. Bet taip pat jaučiu, kad galiu grumtis su visomis varžovėmis, pasitikėjimas po čempionato dar labiau šoktelėjo į viršų, tad stengsiuosi pateisinti visus lūkesčius ir pasirodyti kuo geriau. Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių liko du metai, dabar tai yra pagrindinis mūsų tikslas. Visas darbas ir pastangos bus skirtos kuo geresniam pasirengimui olimpinėms žaidynėms.
– Iškovojote ne tik aukso medalį, bet ir solidžią premiją? Ką darysite su piniginiu prizu?
– Neįsivaizduoju, ką darysiu su pinigais. Tikiuosi juos kur nors protingai investuoti. Bet jokių planų šiuo metu neturiu.
– Kokie šiuo metu didžiausi norai ir ateities planai?
– Dabar labiausiai noriu pailsėti, nes turėjau labai įtemptą sezoną. Be to, esu studentė, tad reikia sutvarkyti visus mokslų reikalus, nes manęs labai ilgai nebuvo universitete.
