Per šią konferenciją taip pat buvo išrinktas naujas Vykdomasis komitetas, generalinis sekretorius, viceprezidentas. Lietuvos badmintono federacijos (LBF) viceprezidentu tapo Darius Likas, generalinio sekretoriaus pareigas pradėjo eiti Tadas Ivanauskas.
Pastaruosius pusantrų metų Lietuvos badmintono federacijai vadovavęs A. Kamantauskas nusprendė grįžti į renginių organizavimo verslą – jis yra renginius organizuojančios įmonės „Rekūrai“ įkūrėjas. Trenerių tarybos pirmininko pareigas ėjęs Kęstutis Navickas jau kiek anksčiau pranešė atsitraukiantis nuo aktyvios veiklos federacijoje – jis nutarė tęsti tarptautinę trenerio karjerą ir priimti pasiūlymą, kurio sulaukė iš vienos stipriausių badmintono organizacijų Europoje.
LBF veikloje A. Kepežinskas – ne naujokas. Prieš tai jis buvo LBF vykdomojo komiteto narys. O apskritai badmintonui yra atidavęs per 40 metų. A. Kepežinskas – daugkartinis Lietuvos čempionas, buvęs Lietuvos badmintono rinktinės narys, veteranų varžybose dalyvaujantis iki šiol.
– Kodėl nusprendėte stoti prie LBF vairo?
– Kažkam reikėjo tai padaryti. Iš tikrųjų badmintone esu labai seniai, nuo 1981 metų. Pradėjau būdamas vaikas, paskui tapau treneriu, buvau išrinktas į Vykdomąjį komitetą – toks mano kelias. Užimti šias pareigas pastūmėjo keli klubai. Bet galutinis sprendimas, žinoma, buvo mano. Be paramos pats nebūčiau sugalvojęs.
– Papasakokite apie save.
– Dirbu Prienų kūno kultūros ir sporto centre treneriu. Visą laiką esu šalia sporto. Tiesa, buvo metas, kai daug dirbau versle, bet prieš šešerius ar septynerius metus vėl grįžau į badmintoną.
– Kokių tikslų turėdamas imatės šių pareigų?
– Pagrindinis tikslas – sutvarkyti visą teisinę mūsų federacijos bazę, kad visiems būtų viskas aišku nuo pradžių iki galo, nekiltų klausimų, kaip tampama rinktinės nariu ir panašiai. Ne paslaptis, kad tokių taisyklių nėra, tad būna interpretacijų visokiomis temomis. Stengsimės sutvarkyti viską nuo pradžių, kad jau vaikas žinotų savo karjeros perspektyvas ir mes jį pajėgtume išlaikyti badmintone. Toks pagrindinis tikslas.
Dar labai norėtume rasti gerų rėmėjų, kad rinktinė žaistų aukšto lygio turnyruose, kad turėtume olimpiečių. Ne tik tuos du, kuriuos turėjome – Akvilę Stapušaitytę ir Kęstutį Navicką, bet ir naujų. Daug norime, bet viskam reikia laiko. Nemanau, kad greitai galėtume tai pasiekti.
– Užsiminėte apie olimpiečius. Ar realu, kad Lietuvos badmintonininkų būtų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?
– Viskas priklausys nuo to, kaip seksis mūsų merginoms, kurios auga, bręsta. Turbūt negalėtume pasakyti, kad šiuo metu vyrai badmintonininkai galėtų kažką pasiekti, nes vyrų badmintonas smarkiai pažengęs į priekį ir mes truputį atsiliekame. Bet su merginomis kažką galima nuveikti. Turime tris keturias stiprias 16–18 metų merginas, kurios treniruojasi geruose klubuose ir tikrai gali judėti į priekį. Turime perspektyvių badmintonininkių Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje.
Vaikinai irgi pajėgūs, bet, palyginti su dabartiniu europiečių lygiu, jiems dar daug reikia padirbėti. Taip jau įvyko, kad Europoje vaikinų sportas sparčiai truktelėjo, o merginų ne taip stipriai stumiasi į priekį.
– Kada prasidės olimpinė atranka?
– Ji vyksta nuolat, nes į žaidynes sportininkai patenka pagal reitingą. 2024 m. balandį ir gegužę jau bus aišku, kas keliaus į Paryžių. Pateks 64 žaidėjai: 60 pagal šalis ir dar keliems įteiks vadinamąsias laukines kortas. Todėl reikia nuolat važinėti po turnyrus.
Mūsų merginos į 500-tuką patenka. Žaidėjų pas mus daugėja, bet meistriškumas krito – duobė susidarė. Tikiuosi, kad grįšime į pergalių kelią.
– Lietuvos sporto universitetas po ilgo laiko vėl žada rengti badmintono specialistus. Ar tai turės reikšmės kokybiniam sportininkų rengimui?
– Tikėkimės, kad tokių specialistų rengimas prasidės nuo rugsėjo 1-osios. Aš pats dar tuometėje Lietuvos kūno kultūros akademijoje esu baigęs būtent badmintono specialybę 1992 metais, bet po to juos rengti nustota. Tad per visą istoriją šią specialybę baigusių žmonių yra gal dešimt, o realiai dirbančių – du. Vienas iš jų esu aš, o kitas specialistas dirba Klaipėdoje. Visi kiti, kurie dirba su badmintonininkais, yra baigę LKKA, bet įgiję kitą specialybę – treniruočių planavimą ar kažką panašaus, bet ne badmintoną.
Ar tai reikšmingai pakeis kokybinį sportininkų rengimą? Pakeis, jeigu po ketverių metų atsiras kokie penki šeši treneriai ir po tiek vėliau jų bus parengiama kasmet. Tada aišku, kad kokybė pasikeis. Bet jeigu per metus atsiras po vieną specialistą – nieko iš to nebus. Reikia kažkaip kelti jaunų žmonių susidomėjimą, kad jie norėtų studijuoti šią specialybę ir tapti badmintono treneriais.
– Turite minčių, kaip tą padaryti?
– Sunkiai. Aišku, bandome per masiškumą. Šiemet įgyvendinsime labai rimtą projektą, kuris vadinasi „Badmintono savaitgaliai“. Pirmą kartą tokį rengiame. Šešis savaitgalius šešiuose miestuose vienu metu rengsime varžybas. Vienas savaitgalis šešiuose miestuose, kitas savaitgalis kituose šešiuose – ir taip šešis savaitgalius. Bandysime į tuos rajonus, kuriuose nėra badmintono, orientuotis. Jau paskirtas šio projekto koordinatorius bando kontaktuoti su numatytais miestais. Pavyzdžiui, Alytus – didelis miestas, bet badmintono jame nėra. Arba Vilkaviškis, Rokiškis. Norėtume juos užkabinti. Tai būtų mėgėjų turnyras, kuriame parodytume, kas ir kaip.
Šio projekto esmė – pakviesti visiškai naujų žaidėjų, kad jie susipažintų su badmintonu ir galbūt susidomėtų. Į šį projektą dedame labai daug vilčių.
– Susidomėjimas badmintonu Lietuvoje didėja?
– Žmonių po truputį daugėja, klubų – nelabai. Dėl tos pačios priežasties – nėra bazių. Bet gerėja sąlygos. Pavyzdžiui, Birštonas turėjo mažesnę salę, o dabar jau treniruojasi didesnėje. Kaune buvo mažesnė salė, bet tas pats klubas persikėlė į didesnę. Kokybiniu požiūriu klubų padėtis gerėja, ne kiekybiniu. Klubinė sistema stiprėja. O jeigu federacija dar sukoordinuos tuos visus klubus, tai bus stiprus žingsnis į priekį.
– Kokie šių metų sportiniai tikslai?
– Nieko ypatingo. Norime sutvarkyti rinktines, rinktinės stovyklas rengsime, vyksime į čempionatus. Bet ypatingų tikslų kažką nugalėti nekeliame. Laukia darbiniai metai. Kai prasideda rimtos varžybos, būna ne laikas dirbti. Reikia merginoms reitingą pasigerinti, kad paskui būtų lengviau čempionatuose dalyvauti ir jau pirmame ture nepapultų itin stiprus varžovas.
– Lietuva pareiškė norą surengti 2024 m. Europos badmintono čempionatą. Ar tai realu?
– Yra tokia idėja, bet neaišku, kaip ją pavyks įgyvendinti. Geras siekis didelį turnyrą organizuoti, bet mes būtume patenkinti, jeigu gautume ir kokį Europos jaunių čempionatą surengti. Būtų gražu.
Kadangi situacija neapibrėžta dėl ligų, čempionatus kas pusę metų atidėliojo, ir dar neaišku, kas po metų bus. Devyni mėnesiai – tai toks termino standartas, kada praneša apie teisę rengti čempionatą. Tad 2023-iųjų vasarą turėtų būti aišku.