A. Lesunas gimė 1988 metais, likus trejiems metams iki Sovietų sąjungos griūties, tačiau jo pase nurodyta būtent ši buvusi valstybė kaip gimties vieta.

Baltarusijoje augęs Aleksandras gerte gėrė į save istorijas apie įspūdingus sportininkų laimėjimus ir vieną dieną svajojo pats tapti olimpiniu čempionu. Tai padaryti su menkais Baltarusijos resursais jis negalėjo, tad nusprendė pakeisti pilietybę.

„Didžiavausi, galėdamas varžytis po Rusijos vėliava, – BBC pasakojo 33-ejų metų vyras, 2009 metais pradėjęs atstovauti Rusijai. – Mano senelė buvo iš Rusijos, turiu daug giminių Rusijoje. Ši šalis visuomet buvo man brangi, kažkas stipraus ir didaus. Ir čia kalbu ne apie politiką ar armiją, o apie žmones, natūralią gamtą. Jaučiausi susijęs su visu tuo.“

Po 2009 metų A. Lesunas laimėjo 14 šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionatų medalių, iš jų keturi – aukso. 2016 metais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse jis tapo čempionu.

2022 metais vasario pabaigoje A. Lesunas nusprendė niekada daugiau neatstovauti Rusijai.

„Pabaigiau savo sportinę karjerą vasario 22 dieną, likus dviem dienoms iki įvykių Ukrainoje, – pasakojo penkiakovininkas. – Ką jaučiausi? Galiu keiktis šiame interviu? Pasakyti, kad buvau šokiruotas būtų tas pats, kas nieko nepasakyti. Supratau, kad pasaulis jau niekada daugiau nebus toks pats.“

A. Lesunas neturi jokio plano „B“. Savo sprendimą jis apibūdina kaip impulsyvų. Jis neturėjo jokių kitų pasiūlymų, niekas jam nesiūlė bėgti iš Rusijos. Vietoje to jis pradėjo naują darbą, netiesiogiai susijusį su sportu.

Penkiakovininkas yra vienas iš kelių Rusijos sportininkų, pasisakiusių prieš karą Ukrainoje. Dar mažiau jų ėmėsi veiksmų – nusprendė nebeatstovauti daugiau niekada Rusijai, taip išreikšdami savo poziciją.

Sportininkai Rusijoje yra kaip įrankiai. Propagandos įrankiai. Tačiau niekas negalvoja apie jų veiksmų įtaką kitų gyvenimams. Niekas negalvoja, kad jų veiksmai gali lemti berniukų ir mergaičių, vyrų ir moterų, garbaus amžiaus žmonių mirtį.
Aleksandras Lesunas

BBC pabrėžia, kad bet koks pasisakymas prieš Kremliaus režimą ir jo veiksmus Rusijoje reikštų rimtas pasekmes.

„Situacija Rusijos viduje tapo ekstremali. Jei anksčiau už dalyvavimą proteste „Karui – ne“ galėjai būti sulaikytas 15-ai dienų, tai dabar už tai gali pasodinti į kalėjimą 3, o priklausomai nuo kaltinimų ir 15-ai metų“, – pasakojo A. Lesunas.

Rusijos tenisininkai, tokie kaip Marija Šarapova, Andejus Rubliovas, Daniilas Medvedevas apsiribojo išreikšdami viltį, kad viskas išsispręs taikiai. Tačiau tai buvo prieš sugriežtintas sankcijas Rusijos viduje, kur bet koks „specialios karinės operacijos“ įvardijimas kaip karu Ukrainoje gali reikšti ilgus metus belangės. Todėl daugelis sportininkų viešai savo pozicijos ir nedeklaruoja.

Tiesa, yra ir atvirai palaikančių Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Kremliaus veiksmus Ukrainoje. Vienas tokių – triskart Pekino žiemos olimpinis čempionas Aleksandras Bolšunovas, dalyvavęs koncerte, skirtame pašlovinti Krymo „susigrąžinimą“ 2014 metais.

Aleksandras Lesunas
Foto: AP / Scanpix

Birželį 34-ąjį gimtadienį švęsiantis A. Lesunas jaučiasi bejėgis ir nelabai tikisi, kad juo paseks kiti atletai.

„Sportininkai Rusijoje yra kaip įrankiai. Propagandos įrankiai. Tačiau niekas negalvoja apie jų veiksmų įtaką kitų gyvenimams. Niekas negalvoja, kad jų veiksmai gali lemti berniukų ir mergaičių, vyrų ir moterų, garbaus amžiaus žmonių mirtį. Žinoma, kiekvienas nusprendžia pats, ką daryti. Tačiau jie turės su tuo gyventi toliau. Man labai gaila pripažinti, tačiau Rusijos sportininkai negali pakeisti situacijos. O daugelis jų net nesupranta, kas vyksta“, – BBC sakė A. Lesunas.