Sportininko vertė – 60 eurų
„Vyksta vos ne atviras sukčiavimas, ir niekas nieko nedaro“, – kalbėdamas su Delfi, piktinosi Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) prezidentas Darius Levickis.
Aukšto meistriškumo grupei priskirtinų dviratininkų šalyje yra 267 – būtent tiek sportininkų pernai dalyvavo Lietuvos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionatuose.
Nacionalinėje varžybų sistemoje startuojančių atletų skaičius yra vienas iš kriterijų, lemiančių valstybės sporto federacijoms skiriamos paramos dydį.
Kiekvienas olimpinėse rungtyse startuojantis sportininkas metų pabaigoje atnešė kiek daugiau nei 60 eurų.
Peržiūrėję kolegų pateiktas ataskaitas, LDSF atstovai apstulbo pamatę, jog kai kurios iš pirmo žvilgsnio panašiai populiarios sporto šakos dviratininkus masiškumu pranoksta keliolika kartų.
Įdėmiau panagrinėjus varžybų protokolus, abejonės tik sutirštėjo.
„Net nesuprasi, kokių konkrečiai varžybų protokolai buvo pateikti. Nejau užtenka, pavyzdžiui, pavadinti Vilniaus maratoną Lietuvos čempionatu, kad tūkstančius jo dalyvių galėtumei priskaičiuoti į savo sąskaitą? Protokoluose radome ir latviškų, ir estiškų pavardžių, kai kuriais atvejais įtraukiami vaikai, kai kuriuose protokoluose apskritai nenurodomos dalyvių gimimo datos“, – įtarimus vardijo D. Levickis.
Per metus gretos išaugo trigubai
Daugiausiai šurmulio sukėlė Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) pateikta paraiška.
Remiantis ja, trijų amžiaus grupių nacionalinėse pirmenybėse pernai dalyvavo net 2208 irkluotojai.
Skaičius dar įspūdingesnis dėl to, kad 2020-aisiais LIF nurodė savo čempionatuose sulaukusi 739 dalyvių – tad vos per vienerius metus jų pagausėjo trigubai.
LDSF padarė išvadą, jog jų kolegos sportininkus daugino iš rungčių, kuriose šie lenktyniavo, skaičiaus.
„Sportininkas, kuris irklavo vienvietę, dvivietę ir keturvietę valtį, tampa trimis sportininkais. Absurdas, net nežinau, kokį dar žodį čia parinkti“, – atletų „populiacijos“ šuoliu stebėjosi D. Levickis.
Keisti jam atrodo ir kitų sporto šakų – bokso, šiuolaikinės penkiakovės, gimnastikos, sunkiosios atletikos – paskaičiavimai.
Savo abejonėmis LDSF dar žiemą pasidalino su paramą federacijoms skirstančia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tačiau pinigai vis tiek buvo išmokėti – įskaitant 833 tūkst. eurų, paskirstytų tarp strateginių sporto šakų atsižvelgiant į masiškumo rodiklius.
„Bandėme visaip parodyti ministerijai, kad čia yra akivaizdus piktnaudžiavimas, sakyčiau, net viešųjų lėšų grobstymas ar neteisėtas gavimas. Bet į mus pažiūrėjo su ironiška šypsenėle. Suprask, jei jūs patys – žiopliai, o kiti – gudresni už jus, tai jie ir vertesni tų pinigų“, – dėstė D. Levickis.
Nors reakcijos nesulaukė, LDSF nesusitaikė su padėtimi ir nusprendė toliau ieškoti teisybės.
Prireikus žada pasitelkti ir specialiąsias tarnybas
Vasario pabaigoje federacija kreipėsi į teismą, skųsdamasi dėl neteisingai paskirstytų biudžeto lėšų. Pirmas skundas nebuvo priimtas, tad LDSF dabar beldžiasi į aukštesnės instancijos teismo duris.
„Kai supratome, kad niekas nieko realiai keisti nesiruošia, nusprendėme ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis. Esame pasiruošę eiti iki galo. Kadangi kalba eina apie valstybės lėšas, galime įjungti ir tokias institucijas, kurios turi įgaliojimų viską ištirti iki smulkmenų – ką pirmiausia ir privalėjo padaryti ministerija.
Tai liečia tik 10 proc. viso federacijų finansavimo – niekas nebūtų sužlugęs, jei mums prašant šitos dalies pinigų išmokėjimas būtų sustabdytas. Buvo galima perskaičiuoti pateiktus duomenis, ir nereikėtų tokio skandalo. Tačiau ministerija užsispyrė.
Kodėl jie taip aplaidžiai tikrino ar visai netikrino skaičių, man sunku komentuoti. Bet labiausiai nesuprantama, kaip galima pamačius, kad privelta klaidų, tiesiog nusisukti nuo jų. Jeigu jie sako, jog finansavimo skaidrinimas sukelia kažkokių biurokratinių trikdžių, tai atsiprašau, ko tada verta mūsų Vyriausybė“, – kalbėjo D. Levickis.
Į ginčą tarp dviračių sporto atstovų bei ministerijos įsitraukė ir Nacionalinė sporto federacijų asociacija (NSFA), kuriai priklauso LDSF.
Pastaroji raštu pakartotinai kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, taip pat premjerę Ingridą Šimonytę.
„Plika akimi matyti, kad daugelio federacijų pateikti skaičiai yra neadekvatūs. Čia ne tik dviračių sporto problema – kriterijai ir sąlygos visiems turi būti vienodi. Jeigu ministerija neatsakys į mūsų raštą arba atsakymas nebus tenkinantis, manau, patys kreipsimės į teisėsaugą prašydami ištirti šitą atvejį“, – Delfi sakė NSFA direktorius Edis Urbanavičius.
Primena sovietmečio praktikas
Anot D. Levickio, ŠMSM tonas ėmė keistis po kovo 16 d. vykusio Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdžio.
Jo metu LDSF vadovas parlamentarų akivaizdoje susikirto su viceministru Linu Obcarsku.
Kolegų elgesį D. Levickis lygino su sovietmečiu klestėjusiu „prirašinėjimu“, kuomet sporto šventėse „dalyvaudavo“ daugiau darbo kolektyvų atstovų nei jų apskritai būdavo. O ministeriją LDSF prezidentas kaltino aplaidžiai vykdant pareigas.
„Vyksta vos ne legalus lėšų grobstymas, apgailėtina. Man yra gėda prieš dviračių sporto bendruomenę, kad vyksta tokie dalykai. Liksime nabagais, nes pasielgėme sąžiningai, o kažkas juoksis iš už kampo. Kažkas apvogė kitas federacijas, ir jūs žadate viską taip ir palikti?“ – viceministrą mygo D. Levickis.
L. Obcarskas tuomet replikavo, kad viešai paskelbus paraiškas federacijos turėjo mėnesį patikrinti viena kitos duomenis.
Vis dėlto Seimo komisijos pirmininkui Virgilijui Aleknai užsiminus apie parlamentinės kontrolės priemones ir galimą finansavimo perskirstymą, kalkuliatorius galiausiai išsitraukė ir ŠMSM specialistai.
Pripažįsta „žmogiškąją klaidą“
Praėjusią savaitę ministerija sporto federacijų paprašė iš naujo pateikti patikslintus masiškumo duomenis.
Pavyzdžiui, perskaičiavus dėmesio centre atsidūrusios LIF čempionatų dalyvių gretas, jos „susitraukė“ maždaug keturis kartus – Delfi žiniomis, iš 2,2 tūkst. irkluotojų armijos beliko kiek daugiau nei 600.
LIF generalinis sekretorius Saulius Ritteris teigė, jog skaičiuojant pirmąsyk „veikiausiai įsivėlė žmogiškoji klaida“. Tiesa, galutinių skaičių jis įvardinti dar neskubėjo – pirma norėjo juos suderinti su ministerija, kad „nereikėtų skaičiuoti trečią kartą“.
„Manau, klaida įsivėlė dėl to, jog buvo per daug protokolų suskaičiuota – jie tiesiog susidubliavo. Jeigu tikrai taip, prisiimsiu atsakomybę. Kam nepasitaiko – klaidų nedaro tie, kurie išvis nieko nedaro.
Tik nereikia iš karto taip pulti kaltinti lėšų grobstymu. Mes tikrai viešiname visus savo varžybų protokolus, patys jais naudojamės ir skaičiuojame. Nemanau, kad labai sąžininga vadinti kitus sukčiais. Jeigu padaryta klaida – esu pasiruošęs ją ištaisyti, tačiau drabstytis purvais... Nenoriu kurstyti kažkokios nesantaikos, bet nelabai malonu. Manau, reikia turėti garbės ir žmogiškumo“, – kalbėjo buvęs irkluotojas.
Anot jo, federacija yra pasiruošusi grąžinti nepagrįstai išmokėtą valstybės paramos dalį.
„Tikrai nesigviešiame tų pinigų, kurie mums nepriklauso. Jeigu patys suklydome, tai tikrai nebandysime užsispyrusiai tvirtinti priešingai“, – sakė S. Ritteris.
LIF pagal masiškumo kriterijų iš biudžeto buvo skirta 136 tūkst. eurų, kai LDSF – vos 11 tūkst.
Daugiau aukšto meistriškumo sportininkų turinčios deklaravo ir atitinkamai didesnį finansavimą gavo tik lengvoji atletika (182 tūkst.) bei gimnastika (141 tūkst.). Palyginimui, krepšinio nacionalinių pirmenybių apimtys konvertavosi į 116 tūkst. eurų.
Ar gali vienas būti teisus, o visi klysti?
Tuo „mirusių sielų“ reinkarnacijų istorija dar nesibaigia.
Federacijos skirtingai interpretuoja aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą.
Vietoje to, kad išsiaiškintų, kiek atletų pasirodo visų amžiaus grupių nacionaliniuose čempionatuose, dauguma federacijų sumuoja sportininkų startų skaičių.
Kitaip tariant, tas pats trijų amžiaus pakopų pirmenybėse konkuravęs sportininkas skaičiuojamas kaip trys skirtingi dalyviai: jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų varžybų.
L. Obcarskas pripažįsta, jog tokia matematika nėra logiška, tačiau laikosi nuomonės, jog dabartinės aprašo formuluotės palieka erdvės skaičiuoti taip, kaip patogiau pačiai federacijai.
„Pritarčiau, kad aktualus turėtų būti sportininkų, o ne jų startų skaičius. Bet tvarkos aprašas leidžia interpretuoti kitaip. Vienintelis dviračių sportas traktavo taip, kaip jiems nenaudinga, ir dėl to nukentėjo.
Problemą jie kelia teisingai, bet jei visos organizacijos suprato vienaip, ir tik viena – antraip, vadinasi, kažkas irgi nėra gerai. Juk nėra normalu, jei vienas teisus, o visi klysta. Svarstome, ką daryti“, – Delfi komentavo viceministras.
D. Levickis su juo kategoriškai nesutinka.
„Nėra čia jokių pilkų zonų, apie kurias bandoma kalbėti, viskas parašyta labai aiškiai. Ir mums vienas ministerijos specialistas bandė sakyti, kad darytume kaip visi. Bet nepykite, mes darysime taip, kaip parašyta įstatyme ir teisės aktuose.
Tikrai norint būtų labai paprasta tiksliai identifikuoti sportininkus, kadangi visų strateginių sporto šakų federacijos juos licencijuoja. Užtektų paprašyti licencijų sąrašų. Bet vietoje to renkami kažkokie išpūsti skaičiai. Nežinau, ar čia aplaidumas, ar sąmoningas noras pasitarnauti kai kurioms federacijoms“, – samprotavo LDSF prezidentas.
L. Obcarsko teigimu, ŠMSM nėra pajėgi pati patikrinti visos federacijų jai pateikiamos informacijos.
„Viena kita federacija pasirinktinai patikrinama, bet visų protokolų neįmanoma peržiūrėti, nes tai – tūkstančiai lapų. Tikime, kad federacijos pačios moka suskaičiuoti“, – pažymėjo viceministras.
Pasak jo, iš naujo perskaičiavus federacijų masiškumo rodiklius grąžinti į biudžetą permokėtų pinigų nebus skubama.
Metų viduryje ŠMSM planuoja paskirstyti sporto šakoms papildomas paramos lėšas, kurias atitinkamai ir pakoreguos – vieniems sumažins, kitiems pridės.
Kitais metais finansuoti federacijas ketinama jau pagal naują tvarką. Nors sulaukia siūlymų apskritai atsisakyti masiškumo kriterijaus ir lėšas skirstyti atsižvelgiant tik į rezultatus tarptautinėje arenoje, L. Obcarskas kol kas negali pasakyti, kokie sprendimai bus priimti – jo žodžiais, tai yra diskusijų objektas.
Dabar sporto šakos masiškumas lemia 15 proc. federacijos finansavimo dydžio, rezultatai tarptautinėse varžybose – 75 proc., vadybinės veiklos rezultatai – 10 proc.
Šiemet federacijoms iš viso išmokėta 8,8 mln. eurų. Daugiausiai – 927 tūkst. eurų – atsiriekė plaukimas.
Irklavimui viso atiteko 719 tūkst. eurų, o dviračių sportui – 291 tūkst.
Anksčiau ŠMSM žadėjo nukreipti dar 5 mln. eurų į aukšto meistriškumo sportą po liepos 1 d., kuomet įsigalios Loterijų įstatymo pataisos. Pagal jas, loterijų organizatoriai nebeturės prievolės 8 proc. nuo savo apyvartos skirti paramai, bet atitinkamai išaugs į valstybės biudžetą surenkamo mokesčio tarifas.
Jau publikavus straipsnį, ŠMSM atsiuntė komentarą Delfi, kuriuo pažymima, kad „LDSF šįkart dalyvių skaičiuoti nusprendė skaičiuoti kitaip nei tai darė ankstesniais metais ir tuomet ėmė piktintis blogu rodiklio rezultatu“.
Anot ŠMSM, ateityje valdyti panašius duomenis turėtų padėti šiuo metu kuriamas šalies sporto organizacijų, aukšto meistriškumo ir fizinio aktyvumo sportininkų, trenerių, sporto bazių bei teisėjų registras, kuris veikti turėtų pradėti kitąmet.
