Nesupranta, kuo prastesni už beisbolą ar šachmatus

Lietuvos karatė federacijos (LKF) narystė buvo opiausias klausimas vasario pabaigoje vykusioje LTOK generalinės asamblėjos sesijoje, sukėlęs panašiai šurmulio kaip ir Ukrainą griuvėsiais nusėjusi pirmoji rusiškų raketų salvė.

„Visi nariai turėtų būti lygūs, visiems įstatai turėtų galioti vienodai. Mūsų sporto šaka vis tiek yra olimpiniame kelyje, mums labai svarbu čia būti. Vienijame 80 klubų, ir jie visi lauks paaiškinimo, kodėl mus išbraukė iš LTOK narių. Bet aš pats nesuprantu, kodėl yra beisbolas, šachmatai, o karatė – jau nebe“, – Delfi sakė LKF prezidentas Alfonsas Valuntonis.

Į LTOK narius LKF buvo priimta 2017 metais – artėjant karatė debiutui šios sporto šakos tėvynėje vykusiose olimpinėse žaidynėse.

2024-aisiais Paryžiuje karatė meistrų nebebus – juos pakeis breiko šokėjai.

Tačiau karatė išlieka Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) pripažinta sporto šaka, o jos atstovai pasirodys 2026 metais Dakare (Senegalas) vyksiančiose jaunimo olimpinėse žaidynėse bei puoselėja viltis ateityje sugrįžti į pagrindinę olimpinę programą.

Tuo metu Lietuvoje karatė nuo praėjusio mėnesio jau nebėra olimpinio judėjimo dalis.

Sprendžiant dėl LKF narystės nuomonės generalinėje asamblėjoje pasiskirstė panašiomis proporcijomis. Už LTOK vykdomojo komiteto siūlymą išbraukti karatė iš narių sąrašo balsavo 34 iš 60 delegatų.

Daina Gudzinevičiūtė
Foto: Rokas Lukoševičius

Prieš nutarimą pasisakė 10, susilaikė 6 LTOK nariai, o likę 10 nepareiškė jokios pozicijos.

Balsavimas buvo atviras, nes Lietuvos krepšinio federacijai atstovavusio viceprezidento Remigijaus Milašiaus siūlymas balsuoti slaptai nesulaukė palaikymo.

Bet už borto atsidūrusios LKF atstovai rankų dar nenuleidžia ir mėgins įrodyti, kad narystės neteko pažeidžiant LTOK įstatus.

Nariams galioja skirtingi įstatai

LKF narystės klausimą iškėlęs LTOK vykdomasis komitetas motyvavo jį tuo, jog įstatai apibrėžia ribotą narių skaičių – ne daugiau 67. Būtent tiek fizinių bei juridinių asmenų LTOK vienijo iki praėjusio mėnesio.

LTOK neatsakė į Delfi klausimą, ar yra gavęs potencialių naujokų prašymų priimti į narius.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apskritai nesutiko kalbėtis su Delfi, nurodžiusi pateikti klausimus raštu. Taip ir padarius atsakymai galiausiai vis tiek buvo suformuluoti ne D. Gudzinevičiūtės, o LTOK vardu.

Įdomu, jog LTOK narių skaičius šiemet neišvengiamai sumažės dėl kitos priežasties. Parlamentarui Dainiui Kepeniui ateinantį rugpjūtį sukaks 70 metų – remiantis LTOK įstatais, tokio amžiaus sulaukęs fizinis asmuo automatiškai netenka LTOK nario statuso tų pačių kalendorinių metų pabaigoje.

Šios aplinkybės LTOK taip pat nepakomentavo.

Dainius Kepenis

LTOK dabar priklauso 12 fizinių asmenų: D. Gudzinevičiūtė (IOC narės teisėmis), trys olimpiečių atstovai ir aštuoni 1988 metais veikusios LTOK atkuriamosios darbo grupės nariai.

Be jau minėto D. Kepenio, tarp pastarųjų yra Seimo nario Algirdo Butkevičiaus patarėja Irena Ramelytė, Seimo ir prezidento rinkimuose dalyvavęs Arvydas Juozaitis, kuris šiuo metu eina partijos „Kartų solidarumo sąjunga – santalka Lietuvai“ pirmininko pareigas.

LTOK taip pat vienija 12 organizacijų, įvardijamų kaip „olimpizmą propaguojantys sporto susivienijimai“, ir tris neolimpinių sporto šakų federacijas: sportinių šokių, orientavimosi sporto bei šachmatų.

39 olimpinės sporto šakos sudaro likusius 59 proc. LTOK narių.

Tarp pastarųjų išliko ir Lietuvos beisbolo asociacija (LBA). Nors beisbolo, lygiai kaip ir karatė, nebebus Paryžiaus olimpinių žaidynių programoje.

Sausio 25 d. vykusiame LTOK vykdomojo komiteto posėdyje D. Gudzinevičiūtė dar siūlė svarstyti abiejų šių sporto šakų narystės klausimą. Bet vasario 7 d. vykdomasis komitetas balsavo jau tik dėl karatė likimo.

Kaip LTOK vadovybė pasirinko, kuriai sporto šakai įžiebti raudoną signalą?

Atsakydamas į Delfi klausimus, LTOK nurodė, jog beisbolas nariu tapo anksčiau nei karatė – dar galiojant senesnei įstatų redakcijai, kuri buvo pakeista 2016 metais.

„Ankstesniuose įstatuose, pagal kuriuos buvo priimta LBA, tokios narystės netekimo sąlygos nebuvo numatyta. Todėl toks nutarimas LBA atžvilgiu nebuvo teiktas“, – rašoma LTOK atsakyme.

Delfi konsultavusiam „Adlex“ advokatui Antanui Paulauskui šis argumentas atrodo nesuprantamas.

„Mano nuomone, galiojanti LTOK įstatų redakcija yra taikoma visiems LTOK nariams. Taigi, pagal juos LTOK narystės turėtų netekti bet kuris jos narys, jeigu jis neatitinka LTOK įstatuose nustatytų narystės sąlygų, neatsižvelgiant į tai, kada tapo LTOK nariu“, – teigė teisininkas.

Beje, LBA prezidentas Virmidas Neverauskas, pats išvengęs narystės grėblio, LTOK generalinės asamblėjos sesijoje savo kolegų iš karatė neatjautė ir balsavo už tai, kad jie būtų išbraukti iš LTOK narių.

Virmidas Neverauskas

Kam reikalingas narių limitas?

Nario statuso LKF galiausiai neteko vadovaujantis LTOK įstatų punktu, apibrėžiančiu, jog „narystės netenkama taip pat tuo atveju, jei LTOK nariai miršta arba pripažįstami neveiksniais įstatymų nustatyta tvarka, arba neatitinka įstatuose nustatytų narystės sąlygų.“

Tačiau pagal kitą įstatų punktą, LTOK nariais gali būti „tinkamai įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos ir veikiančios sporto federacijos, esančios tarptautinių federacijų narėmis“. Tokia formuluotė LTOK duris atveria iš esmės visoms šalies sporto federacijoms – tiek olimpinėms, tiek neolimpinėms.

Tad ar išties vietos olimpinėje programoje bent kuriam laikui netekusi karatė automatiškai nebeatitinka narystės sąlygų?

„LTOK pripažino, kad LKF neteko narystės dėl to, jog neatitinka narystės sąlygų, įtvirtintų LTOK įstatuose. Narystės netekimas tokiu pagrindu išties yra aprašytas LTOK įstatuose.

Bet šiuo konkrečiu atveju nematau motyvų, kodėl LKF neatitinka, pavyzdžiui, sąlygos, pagal kurią nare gali būti bet kuri nustatyta tvarka įsteigta ir veikianti Lietuvos sporto federacija“, – komentavo A. Paulauskas.

Antanas Paulauskas

Pats LTOK pabrėžia karatė į savo narius priėmęs kaip olimpinę sporto šaką.

„Pagrindinė narystės sąlyga buvo ta, kad LKF yra olimpinės sporto šakos federacija (tokia tapo įtraukus karatė į Tokijo žaidynių programą). Šiuo metu karate nėra olimpinė sporto šaka ir LKF nebėra olimpinė sporto federacija. Kadangi šios sąlygos neatitinka, narystės netenka“, – rašoma LTOK atsakyme Delfi.

Tačiau dokumentai to nepatvirtina. 2017 metų LTOK vykdomojo komiteto nutarime, kuriuo pritarta karatė narystei, jokia konkreti sąlyga nebuvo nurodyta – LKF priimta į LTOK kaip vienintelė šią sporto šaką Lietuvoje kuruojanti organizacija.

A. Paulauskas pastebi, kad LTOK įstatuose pakabintos maksimalaus narių skaičiaus lubos – apskritai nebūdingos panašioms organizacijoms.

„Asociacijų veikloje toks limito nustatymas – itin retas reiškinys. Asociacijų paskirtis – vienyti konkrečius kriterijus atitinkančius asmenis ir atstovauti jų interesams. Paprastai asociacijos yra ar bent jau turėtų būti suinteresuotos vienyti kuo daugiau narių, kadangi jų skaičius iš esmės atspindi asociacijai suteiktų įgaliojimų tvirtumą ir galią“, – teigė advokatas.

2017 m. LTOK sprendimas dėl LKF narystės

Regi susidorojimą su nepalankia nuomone

Paprašytas pasidalinti savo nuomone, kodėl karatė neįtiko LTOK vadovybei, A. Valuntonis užsiminė apie „asmeniškumus“.

„Nežinau, gal yra kažkokių nesutarimų tarp ankstesnio mūsų prezidento ir LTOK prezidentės. Manau, čia esama kažkokio šališkumo, asmeniškumų“, – sakė LKF vadovas.

Pernai jis savo pareigas perėmė iš Romo Vitkausko – vieno LKF steigėjų ir dabartinio Lietuvos kiokušin karatė federacijos prezidento, kuris tebėra ir LKF prezidiumo narys.

Pastarasis per praėjusius LTOK prezidento rinkimus viešai deklaravo palaikymą D. Gudzinevičiūtės konkurentui Emiliui Vaitkaičiui.

Būtent R. Vitkauskas kalbėjo LKF vardu ir LTOK generalinės asamblėjos sesijoje, kaltindamas D. Gudzinevičiūtę „kasdieniu pritempinėjimu ir cinizmu“.

„Nėra jokio teisinio pagrindo išmesti mūsų iš LTOK. Yra tik D. Gudzinevičiūtės asmeninis siekis susidoroti su federacija, kuri visada turi savo nuomonę. Esminis dalykas yra LTOK valdymas, skaudu matyti žmones, šokančius pagal jų eurų dūdelę. Gaila, kad tiek metų esame mulkinami“, – tuomet iš tribūnos į kitus LTOK narius kreipėsi R. Vitkauskas.

Romas Vitkauskas (kairėje), Emilis Vaitkaitis

Po balsavimo nepalankiais rezultatais jis nesistebėjo.

„Nieko naujo čia nesužinojome. Mus pašalino turbūt dėl to, kad turime savo nuomonę – dėl sporto valdymo, dėl olimpinio komiteto. Matyt ji neatitinka prezidentės lūkesčių. Bet eliminuojant mūsų federaciją LTOK įstatai buvo pažeisti tris kartus – be abejo, dėl to kreipsimės į teismą“, – Delfi teigė R. Vitkauskas.

LKF prezidiumas formaliai sprendimą skųstis teismui priėmė praėjusią savaitę.

Piktinasi R. Vitkauskas ir dėl to, jog balsuojant dėl LKF narystės sprendimas priimtas paprasta balsų dauguma.

Remiantis LTOK įstatais, narys gali būti pašalintas, jei už tai balsuoja du trečdaliai generalinės asamblėjos sesijos dalyvių.

Tačiau LTOK pabrėžia, kad LKF nebuvo pašalinta iš narių, o neteko narystės pagal kitą įstatų punktą.

„Kadangi tai nebuvo nario šalinimo procedūra, narystės netekimo patvirtinimui pakako paprastos balsų daugumos“, – tikino LTOK.

Tuo metu atsakydamas į klausimą, kodėl narių skaičius nėra mažinamas kitų LTOK priklausančių neolimpinių sporto šakų sąskaita, LTOK nurodė, jog šios „stiprina olimpinio komiteto veiksmingumą“.

„Olimpinės chartijos 28 straipsnis nustato, kad olimpinės federacijos turi būti nacionalinio olimpinio komiteto narės, o kitos federacijos gali būti priimtos, jei gali stiprinti nacionalinio olimpinio komiteto veiksmingumą arba daug prisideda prie sporto ir olimpizmo plėtojimo. Tiek Lietuvos orientavimosi sporto federacija, tiek Lietuvos šachmatų federacija buvo priimtos kaip neolimpinio sporto federacijos“, – rašė LTOK.