Arenoje darbuojasi vilniečiams pažįstamas futbolo teisėjas
Slovakijos rytuose esanti Kočicė – toli gražu ne rankinio miestas. Šio žaidimo tradicijų verčiau ieškoti už 40 km Prešove, kur įsikūręs tituluočiausias šalies klubas „Tatran“.
Ne šiaip sau Košicės šaligatvius margina išdažytos rodyklės, anglų kalba nurodančios kryptį į „Steel“ areną būtent ledo ritulio mėgėjams.
2006-aisiais pastatytuose ledo rūmuose du kartus – 2011 ir 2019 metais – vyko pasaulio ledo ritulio čempionatas.
Arena turi 8,3 tūkst. vietų, tad pritaikius Slovakijos vyriausybės neseniai įvestą 25 proc. užpildymo limitą, rankinį Europos čempionato metu čia gali stebėti daugiausiai 2 tūkst. žiūrovų.
Bet tiek nesutraukė nė pirmosios šeimininkų rungtynės su Norvegija – remiantis oficialiu protokolu, jas stebėjo 1,5 tūkst. gerbėjų.
Be ledo ritulio, Košicėje populiarus moterų krepšinis – „Good Angels“ ekipa praeityje rungtyniavo Eurolygoje, o jos garbę gynė ir lietuvės Iveta Šalkauskė, Daugilė Šarauskaitė, Marina Solopova.
Tuo metu rankinio aistros vietinės publikos pernelyg nejaudina.
Organizacinius čempionato reikalus Košicėje taip pat sprendžia ne rankinio, o kitų sporto šakų atstovai, pasitelkti specialiai šiam turnyrui.
Pavyzdžiui, už sklandų „Steel“ arenos spaudos centro darbą atsakingi du slovakai iš futbolo pasaulio: UEFA dirbantis Tomašas Čunčikas ir tarptautinės FIFA kategorijos teisėjo asistentas Peteris Bednaras.
Beje, pastarasis vėliavėlę yra kilnojęs ir Vilniuje greta LFF stadiono aikštės šoninės linijos. 2016-aisiais jis dirbo UEFA Europos lygos atrankos rungtynėse, kuriose tuomečiai „Trakai“ žaidė su „Nomme Kalju“ klubu iš Estijos.
Tribūnose – ir praeities grandai, ir už borto likę kandidatai
Daugiau nei 200 tūkst. Košicės gyventojų kasdienybės Europos rankinio čempionatas gal ir nesujudino, bet nepastebėti viešbučių languose iškabintų trispalvių bei po jaukų senamiestį marširuojančių lietuvių grupelių būtų sunku.
Ketvirtadienį, kai startavo pirmenybės, jų į „Steel“ areną sugužėjo apie šimtą, o savaitgalį atvyksta dar daugiau.
Pirmosiose rungtynėse su rusais tribūnose šmėžavo ir nemažai buvusių žaidėjų bei specialistų.
Vyriausiai kartai atstovauja dar 1987 metais su Kauno „Granitu“ IHF taurę laimėjęs Stasys Vasiliauskas.
Iš skirtingų Europos kampelių suvažiavo net trečdalis 1998-aisiais žemyno čempionate debiutavusios rinktinės sudėties: Arūnas Vaškevičius, Julius Marcinkevičius, Gintautas Vilaniškis, Andrius Stelmokas.
Prie jų reikia pridėti du mohikanus dabartinėje rinktinėje: vartininkų trenerį Almantą Savonį bei gydytoją Gediminą Bučį.
Šeštadienį mače su Slovakija tautiečius turėtų palaikyti ir buvę ilgamečiai rinktinės žaidėjai Augustas Strazdas bei Tomas Eitutis.
Į Slovakiją taip pat atvyksta geriausia praėjusių metų Lietuvos rankininkė Audinga Kniubaitė.
O tarptautinių agentūrų fotografų dėmesį ketvirtadienį traukė speciali Vilniaus „Šviesos“ klubo palaikymo komanda, į „Steel“ arenos tribūnas atsinešusi rinktinėje rungtyniaujančių Lietuvos čempionų portretus. Bičiulius ragino ir „Šviesos“ rankininkai, patys nepatekę į galutinę nacionalinės komandos sudėtį: Laurynas Palevičius, Matas Pranckevičius, Tomas Bernatavičius.
Sakant kalbą komandai drebėjo balsas
Po pirmojo mačo Lietuvos rankininkai vienas per kitą kartojo, jog „Steel“ arenoje jautėsi kaip namuose.
Šeimyniška atmosfera virpino širdį ir trenerių štabo atstovams.
„Labai daug rankininkų, visi puikiai pažįstami. Labai džiaugiamės čia juos matydami ir žinodami, kad jie mus palaiko. Visi laukėme šio momento, ir pagaliau jis atėjo.
Mačiau, ir kai kurių bendražygių žmonos atvažiavo. Rankinis mums niekada nebuvo tik darbas – ypač kai kalbame apie rinktinę. Joje praleidome nuostabų laiką, drauge kažko pasiekėme. Rankinis buvo didelė mūsų gyvenimo dalis. Ir tebėra – žmona pyksta, nes tikėjosi, kad grįžus iš užsienių vyras pagaliau bus namuose, o dabar vėl su rinktine iškeliavęs“, – kalbėdamas su Delfi, šypsojosi A. Savonis.
52-ejų ilgametis Lietuvos rinktinės vartų sargas graužiasi dėl to, jog nepavyko pabendrauti su Košicę aplankiusiais kolegomis – spėjo tik susimojuoti prieš mačą.
„Po rungtynių buvau labai nusivylęs, skubėjau į rūbinę nusiraminti ir apgalvoti. O kai vėliau išėjau, visi jau buvo išsiskirstę“, – apgailestavo dabar rinktinės vartininkus treniruojantis specialistas.
A. Savonis neslepia – emocijų pirmąją Europos čempionato dieną buvo daug. Net pernelyg daug.
Prieš rungtynes su Rusija būtent jis rėžė motyvacinę kalbą komandai, primindamas debiutą 1998 metais ir po to sekusius nusivylimus.
„1998-aisiais man buvo 28-eri, ir tada aš to čempionato nelabai sureikšminau: prieš tai dalyvavome pasaulio pirmenybėse, atrodė, kad pateksime į tokius turnyrus dar ne sykį.
Bet po to vertėme 23 tuščius lapus, ir ta gija nutrūko. Kai kalbėjau apie tai komandai, net balsas drebėjo. Be jokios abejonės, didelis malonumas čia grįžti. Nors aš irgi jaučiuosi kaip debiutantas, juk pirmą kartą dalyvauju kaip treneris. Sakyčiau, būti žaidėju net lengviau – jaudinausi tikrai smarkiai. Nenuostabu, kad ir visai komandai dvikovos pradžioje jaudulys kišo koją. Deja, galbūt tai mums ir kainavo rungtynes. Gaila, kad pačioje pradžioje tas pirmas blynas truputį pasvilo“, – svarstė A. Savonis.
Po 27:29 Rusijai pralaimėto mačo iš Druskininkų kilęs rankinio veteranas prisipažino miegojęs sunkiai – tikėjosi geresnio rezultato.
Tiesa, savo paties auklėtiniams – 24 proc. rusų metimų atrėmusiems vartininkams Viliui Rašimui ir Giedriui Morkūnui – jis daug pastabų neturėjo.
„Nebuvo kažkas įspūdingo, bet visai solidus žaidimas. Sakykime taip: nesu nepatenkintas“, – įvertino A. Savonis.
Kovas F grupėje lietuviai šeštadienį tęs su slovakais, kurie pirmame ture 25:35 neprilygo Norvegijai.
Norint išsaugoti viltis žengti į antrą etapą, Lietuvos rinktinę iš esmės tenkintų tik pergalė. Ir tokia užduotis A. Savoniui neatrodo per sunki.
„Ir prieš čempionatą, ir dabar mąstau vienodai: tokios komandos kaip rusai ar slovakai mums yra įveikiamos. Sakyčiau, galimybės laimėti – 50 ir 50. Atidėlioti nėra ko, reikia laimėti prieš slovakus, ir manau, kad mes tai padarysime“, – karingai nusiteikęs komandos trenerių štabo atstovas.
Dvikova tarp Lietuvos ir Slovakijos Košicėje šeštadienį prasidės 19 val. Lietuvos laiku. Į kitą etapą pateks dvi pajėgiausios grupės ekipos.
Primename, kad lietuviai į Europos čempionatą iškopė po 24-erių metų pertraukos ir tik antrą sykį istorijoje.
