Lietuvių rimtai nevertinę rusai – nepatenkinti

Rusijos žiniasklaida irzliai reagavo į tai, ką pamatė pirmąją Senojo žemyno pirmenybių dieną „Steel“ arenoje.

Neguodė net faktas, kad ketvirtadienį Velimiro Petkovičiaus treniruojama ekipa nutraukė ilgiausią šalies istorijoje penkių nesėkmių Europos čempionatuose seriją – pastarąjį sykį laimėti šioje scenoje rusams buvo pavykę prieš šešerius metus.

Prieš turnyro startą dienraštis „Izvestija“ Lietuvos komandą vadino „reta viešnia aukščiausio lygio varžybose“ ir „viena silpniausių čempionato dalyvių“, kurią privalu įveikti „be jokių kalbų“.

Vis dėlto temų diskusijoms atsirado – 7 įvarčių persvarą iššvaistę rusai pabaigoje pirmavo minimaliu skirtumu ir galiausiai laimėjo tik 29:27.

„Lietuva atrodė kaip idealus varžovas startui turnyre, ir iš pradžių reikalai aikštėje tikrai klostėsi be jokių rūpesčių. Vis dėlto vėliau priešininkai atsigavo, o pabaigoje rungtynės netikėtai virto trileriu. Lietuviai kaip išprotėję džiaugėsi kiekvienu sėkmingu veiksmu, o eksperimentų nevengę rusai kažkuriuo metu pametė žaidimo kontrolę. Vis dėlto Sergejaus Kosorotovo šaltakraujiškumas leido išvengti didesnių nemalonumų“, – mūšio lauką apžvelgė dienraštis „Sport Express“.

Socialiniuose tinkluose rusų rankinio aistruoliai lieja nemažai karčių žodžių savo numylėtiniams, tad juos užstojo buvęs Rusijos moterų rinktinės treneris Jevgenijus Trefilovas, paraginęs rimčiau žiūrėti į varžovus Europos čempionate.

„Nėra jokio reikalo menkinti mūsų komandos. Juk sovietmečiu Lietuva garsėjo stipriais klubais: vaikinai, kuriems nesisekdavo krepšinio aikštėje, žaisdavo rankinį ir darydavo tai puikiai. Taip, galbūt dabar jie neturi garsių žaidėjų, bet tradicijos yra tradicijos – ši komanda neturėtų būti nuvertinama“, – komentavo Rusijos rankinio veteranas.


10 klaidų pirmame kėlinyje padariusių lietuvių sugrįžimas į kovą po pertraukos padarė įspūdį ir neutraliai publikai.

„Lietuva įspūdingai atkakliai grūmėsi su Rusija ir neatrodė kaip komanda, kurioje absoliučiai visi žaidėjai debiutuoja Europos čempionate“, – įvertino oficiali Europos rankinio federacijos (EHF) interneto svetainė.

Į lovą – tik paryčiais

Vis dėlto į aikštę pirmame ture lietuviai žengė kaip visiškai „žali“ naujokai, ir dėl to labiausiai apmaudu M. Andriuškai.

Kita vertus, treneris patenkintas tuo, kaip žaidėjai reaguoja priremti prie sienos.

Jo nuomone, pabaigoje Lietuvos rinktinė jau diktavo savo sąlygas ir rusus gelbėjo tik pirmoje rungtynių dalyje pasisiūta apsauginė liemenė.

„Po tiek metų startavus čempionate jaudulio neišvengėme – šaika perdegė. Bet po 10-15 min. įsivažiavome, ėmėme žaisti savo žaidimą ir kovėmės kaip lygūs su lygiais. Galvoju, jei kas būtų dar bent porą minučių prie rungtynių laiko pridėjęs, būtume susitvarkę iki galo. Nors pradžia nuvylė, džiugina tai, kad nosis nenusileido kažkur į rūsį, atsigavome“, – dėstė 43-ejų specialistas.

Po akistatos su Rusija jis iš „Steel“ arenos neskubėjo ir su savo asistentais liko stebėti artimiausių varžovų slovakų rungtynių su Norvegija.

Varžybų šeimininkai prieš Europos čempionatą nesužaidė nė vieno kontrolinio susitikimo – planuotos dvikovos su Austrija buvo atšauktos dėl koronaviruso grėsmės.

Tad ketvirtadienį Lietuvos rinktinės štabas turėjo vienintelę progą susipažinti su būsimu priešininku.

O grįžę į komandos viešbutį treneriai dar jungėsi kompiuterius ir narstė pačių lietuvių žaidimo vaizdo įrašą ieškodami klaidų.

„Miegoti nuėjome trečią ar ketvirtą valandą nakties“, – neslėpė M. Andriuška.

Vieni kitų nebijo

Kartu su vengrais pirmenybes organizuojantys slovakai turnyrą pradėjo ambicingai – įpusėjus pirmam kėliniui pirmavo prieš grupės favoritus 8:7. Vis dėlto ilgai šeimininkauti „Steel“ arenoje norvegai jiems neleido ir galiausiai užtikrintai laimėjo rezultatu 35:25.

„Slovakai, kitaip nei mes, pradžioje nepasimetė, pirmas 10-15 minučių tikrai kovėsi. Paskui jau išryškėjo lygių skirtumas: kai pirmas slovakų šešetas pavargo ir prasidėjo keitimai, norvegai susikrovė persvarą, kurios nebeišleido iš rankų“, – iš tribūnos matytą vaizdą apibendrino M. Andriuška.

Slovakijos ekipos gretose išsiskyrė Vokietijos „Bundesliga“ pirmenybėse rungtyniaujantis dešiniojo krašto žaidėjas Tomašas Urbanas (6 įvarčiai) ir jo kolega priešingame krašte Jakubas Prokopas (5 įv.) iš Ispanijos lygos.

Vis dėlto antrajame kėlinyje, kai norvegai jau pirmavo saugiu skirtumu, jie daugiau ilsėjosi – treneris Peteris Kukučka nusprendė pataupyti savo lyderius.

„Atrodo, kad slovakai viską stato ant rungtynių su Lietuva kortos“, – išvadą padarė M. Andriuška.

Vos ištraukus pirmo etapo burtus buvo aišku, kad tarpusavio dvikova lietuviams ir slovakams bus žūtbūtinė, mat tai – vienos lentynos komandos.

Tiesa, Slovakijos rankininkai Europos čempionate dalyvauja jau ketvirtą sykį, bet per tris ankstesnius bandymus neiškovojo nė vienos pergalės ir kaskart likdavo paskutiniai turnyre.

Kiek geriau jiems sekėsi planetos pirmenybėse, kuriose 2009-aisiais užimta 10-a, o po dvejų metų – 17-a vietos.

Per visą istoriją tarpusavyje Lietuvos ir Slovakijos rinktinės buvo susidūrusios penkis kartus. Slovakų sąskaitoje – viena pergalė, dusyk išsiskirta lygiosiomis, dar du kartus pranašesni buvo lietuviai.

Sunkia Lietuvos pergale 25:24 baigėsi ir paskutinė akistata 2020 metais pasaulio čempionato atrankoje Liuksemburge.

„Žaidėjai žino, kad varžovas yra įveikiamas, nes jau yra tai padarę. Manau, tai gali būti papildoma motyvacija jiems, reikės tik kovoti nuo pirmos iki paskutinės minutės. Reikės žaisti savo žaidimą, vykdyti susitarimus gynyboje, o puolime išsukti kamuolį iki laisvo žmogaus“, – į priekį žvelgė M. Andriuška.

Mindaugas Andriuška (Foto: Edgaras Alšauskas)
Foto: LRF

Ginklais žvangina ir varžovai.

„Pralaimėjome norvegams dideliu skirtumu, bet jie čia atvyko siekti aukso. Mūsų svarbiausi mačai – dar priešakyje. Dabar laukia Lietuva, kuri neturi tokio ilgo atsarginių suolo, ir tai gali būti mūsų pranašumas. Pabandysime pro juos prasibrauti“, – žadėjo P. Kukučka.

Dvikova tarp Lietuvos ir Slovakijos komandų Košicėje šeštadienį prasidės 19 val. Lietuvos laiku. Į kitą etapą pateks dvi pajėgiausios grupės ekipos.

Primename, kad lietuviai į Europos čempionatą iškopė po 24-erių metų pertraukos ir tik antrą sykį istorijoje.