Antradienį į Slovakiją autobusu atkakę Lietuvos rankininkai kitą dieną treniravosi ledo rūmuose, kuriuose įprastai šeimininkauja šimtametę istoriją turintis „Kočice“ ledo ritulio klubas, dažnai užsuka ir šios šalies ledo ritulio rinktinė.

8,3 tūkst. vietų turinti arena artimiausią savaitę tarnaus rankiniui.

Europos rankinio federacija (EHF), pirmenybių organizatoriai ir Slovakijos vyriausybė tik praėjusį sekmadienį galutinai patvirtino, jog užpildyti bus leidžiama daugiausiai ketvirtadalį žiūrovų kėdžių.

Praėjusį mėnesį dar vieną koronaviruso bangos piką fiksavusioje šalyje sporto varžybos kurį laiką apskritai vyko už uždarų durų, bet dėl rankinio čempionato nuspręsta padaryti išimtį.

„Tuomet subruzdo ir kitos sporto šakos. Futbolo, ledo ritulio atstovai taip pat ėmė reikalauti atlaisvinti ribojimus – vyriausybė nusileido. Taigi, būsime arba herojai, arba nacionaliniai niekšai – jeigu atsitiks kažkas blogo, visi kaltins mus“, – juokavo už žiniasklaidos darbo organizavimą atsakingas pirmenybių rengėjų atstovas.

Penkiuose Slovakijos ir gerokai lengvabūdiškiau į karantino priemones žiūrinčios Vengrijos miestuose Europos pirmenybės prasidės ketvirtadienį.

Košicėje F grupės kovas atidarys lietuvių ir rusų akistata, prasidėsianti 19 val. Lietuvos laiku.

Abi komandos dėl teigiamų koronaviruso testų patyrė minimalių nuostolių: namuose kol kas lieka užsikrėtęs Klaipėdos „Dragūno“ dešiniojo krašto žaidėjas Mykolas Lapiniauskas bei Prešovo „Tatran“ (Slovakija) legionierius Viačeslavas Kasatkinas.

Rusijos rinktinė mėgins ištiesinti nugarą, kurią pastaraisiais metais gerokai sulenkė nuviliantys rezultatai.

Praeityje viena stipriausių planetos ekipų, 1993 ir 1997 metais tapusi pasaulio, 1996-aisiais – Europos, 2000-aisiais – ir olimpine čempione, praėjusiose žemyno pirmenybėse nusirito į neregėtas žemumas.

Vos 22-ą vietą užėmę rusai ėmėsi reformų, kurias patikėjo Bosnijoje ir Hercegovinoje gimusiam, bet Vokietijoje didžiąją gyvenimo dalį praleidusiam Velimirui Petkovičiui.

Laužyta rusų kalba, kuria dabar atkakliai bendrauja patyręs specialistas, daugeliui kelia šypseną, vis dėlto treneris į savo darbą žiūri labai rimtai.

Jo iš pagrindų atjauninta komanda pernai pasaulio čempionate kalnų dar nevertė – tenkinosi 14-a pozicija.

Kita vertus, Europos pirmenybių atrankoje naujosios kartos žvaigždutės Sergejaus Kosorotovo vedami rusai didesnių problemų neturėjo.

„Prieš turnyrą sunku kalbėti apie tikslus. Komandos skirtingai patiria COVID-19 įtaką, traumos taip pat keičia padėtį. Žiūrovams ir žurnalistams šioms varžybos turėtų būti įdomios, o mūsų pirma užduotis – įveikti grupės barjerą. Po to jau žiūrėsime“, – trečiadienį iš Košicės viešbučio nuotolinės spaudos konferencijos metu kalbėjo V. Petkovičius.

Delfi paklaustas, ką žino apie pirmąjį varžovą, jis išskyrė žaidimo variklį Aideną Malašinską.

„Lietuviai žaidžia greitą rankinį, pagrindinė jų figūra aikštėje – A. Malašinskas. Mūsų pirma užduotis bus kontroliuoti dvikovos tempą“, – pažymėjo Rusijos rinktinės vairininkas.

Beje, lažybų kontoros jo auklėtinių galimybes įveikti Lietuvą vertina net 90 proc. Tačiau tiesioginis V. Petkovičiaus ketvirtadienio oponentas Mindaugas Andriuška su tokiais skaičiais nesutinka.

„Mes savo šansus vertiname 50 ir 50“, – pareiškė 43-ejų specialistas.

Prieš pirmąsias rungtynes Lietuvos ekipos strategas apie taktinius niuansus kalba abstrakčiai ir labiau akcentuoja psichologiją.

„Vyrai kaip visada nusiteikę šimtu procentų, o rytoj gal ištrauksime iš jų ir dar daugiau. Rusai tikrai moka žaisti rankinį, kaip ir visos kitos komandos šiame turnyre. Reikės šalto proto ir vieno kumščio, kabintis nagais ir dantimis. Bet visi mūsų žaidėjai turi vienokios ar kitokios tarptautinio rankinio patirties – jiems tai neturėtų būti kažkoks stebuklas“, – kalbėjo M. Andriuška.

Kiek tiesmukiau lietuvių ir rusų jėgų santykį palygino vienintelis Rusijoje legionieriaus duoną kremtantis Lietuvos rinktinės žaidėjas – Deividas Virbauskas.

26-erių buvęs „Dragūno“ kairysis kraštas, prieš šį sezoną persikėlęs į „Taganrog“ klubą, juokauja – jei pats gerai pasirodys, gal kvietimų keltis į Rusijos čempionatą sulauks ir daugiau lietuvių.

Tiesa, jis neslepia, jog Rusijos pirmenybių, kuriose rungtyniauja ir didžioji dalis nacionalinės rinktinės žaidėjų, pajėgumas nėra aukščiausias.

„Rusijos klubų lygis tikrai aukštesnis nei Lietuvos, bet nėra kažkoks labai jau įspūdingas. Prie to lygio prisideda ir iš Europos kartas nuo karto atvykstantys legionieriai. Jis po truputį kyla, bet tikrai nėra toks kaip geriausiais laikais“, – svarstė D. Virbauskas.

Simboliška, jog Lietuvos ir Rusijos rankininkai susirems sausio 13-ąją – dieną, kai prieš 31-erius metus sovietų tankai prie Vilniaus televizijos bokšto traiškė laisvės gynėjus.

Vis dėlto dar sykį priminti šio šalies žiniasklaidoje jau linksniuoto sutapimo M. Andriuška savo auklėtiniams neketina ir šiurpių kruvinos nakties vaizdo įrašų prieš rungtynes nerodys.

„Politika ir sportas nesipainioja. Dirbsime savo darbą, žaisime už Lietuvą“, – sakė treneris.

Iki šiol Lietuvos ir Rusijos rankininkai oficialiose varžybose buvo susidūrę keturis kartus ir visas keturias pergales vidutiniu 9 įvarčių skirtumu šventė rusai.

Kitose ketvirtadienio F grupės rungtynėse šeimininkai galynėsis su norvegais.

Primename, kad lietuviai į Europos čempionatą iškopė po 24-erių metų pertraukos ir tik antrą sykį istorijoje.