Baigiamąjį pasirengimo Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms etapą Lietuvos biatlonininkai pradėjo spalio 21-ąją, o lapkričio pradžioje jau startavo sezono atidarymo varžybose Norvegijoje.
Lapkričio 27 d. Švedijoje prasidėjo Pasaulio taurės varžybos. Jau pirmame jų etape dukart tarp dvidešimties greičiausiųjų (18 vieta 20 km asmeninėse lenktynėse) pateko dabartinis Lietuvos rinktinės lyderis 29-erių Vytautas Strolia, kuris antrajame varžybų etape tame pačiame Estešunde sprinto varžybose užėmė 17 vietą. Trečiajame etape Austrijoje šis anykštėnas kartelę užsikėlė dar aukščiau ir Pasaulio taurės varžybose pasiekė asmeninį rekordą – sprinto trasoje finišavo dvyliktas.
Prieš pat didžiąsias metų šventes stipriausi Lietuvos biatlonininkai – V. Strolia, Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis, Linas Banys, Gabrielė Leščinskaitė ir Natalija Kočergina –grįžo kelioms dienoms namo. Po Naujųjų treniruosis Italijos aukštikalnėse Antholce, dalyvaus dviejuose Pasaulio taurės etapuose Vokietijoje ir Italijoje.
Būtent šis biatlonininkų šešetas, jei viskas vyks taip, kaip suplanuota, ir turėtų atstovauti Lietuvai vasario 2 d. Pekine startuosiančiose žiemos olimpinėse žaidynėse. Iki šiol daugiausia mūsų šalies biatlonininkų – keturi – dalyvavo 2018 m. žaidynėse Pjongčange.
Pirmąkart – vyrų estafetės komanda
Kol kas aišku, kad šalies olimpinėje rinktinėje biatlonininkų tikrai bus daugiausiai. O kiek tiksliai – keturi, penki ar šeši, paaiškės kitų metų sausį.
Lietuvos biatlono federacijos (LBF) generalinis sekretorius Ričardas Griaznovas neabejoja, kad Pekine tikrai rungtyniaus keturi vyrai. O tai reiškia, kad lietuviai pirmą kartą žaidynėse turės ir vyrų estafetės komandą. Tai jau labai didelis pasiekimas, nes jose leidžiama dalyvauti tik dvidešimties šalių komandoms, esančioms reitingų lentelės viršuje. Antrame Pasaulio taurės etape Lietuvos vyrų kvartetas užėmė 14 vietą tarp 27 komandų. Nuo geriausiųjų dešimtuko mūsiškius skyrė vos minutė. Po lietuvių liko pajėgios Austrijos, Slovėnijos, Kanados ir kitų šalių ekipos.
Dideles viltis LBF sieja ir su moterų pasirodymu. Dabar viena tvirtai yra dešimtuke, į kurį patenkančios sportininkės pelnys papildomus asmeninius kelialapius į žaidynes, o kita, kaip sakoma, yra ant ribos. Iš viso biatlonininkėms bus skirta net ne dešimt, o dvylika papildomų vietų. Ir federacijos vadovai, ir treneriai tikisi, kad į Pekiną vyks N. Kočergina ir G. Leščinskaitė. O jeigu bus rinktinėje dvi moterys, tai Lietuvos sportininkai, kaip ir 2018 m. Pjongčange, galės varžytis su kitomis mišrios estafetės komandomis.
Ir nauji, ir pažįstami veidai
Po 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių Lietuvos biatlono federacija treniruoti rinktinę pakvietė specialistą iš Baltarusijos Sergejų Sokolovskį. Su juo sutartis sudaryta ketverių metų olimpiniam ciklui.
Šiam treneriui talkina Ruslanas Nikitinas, kuris labiau rūpinasi šaudymu, bei Aurimas Bučelis. Dabar su rinktine visada keliauja gydytojas iš Ukrainos Igoris Gorobetsas bei kineziterapeutė Laura Gedminaitė.
Beje, pastarieji keturi specialistai su biatlonininkais dirbo ir prieš Pjongčango olimpines žaidynes. Tik tada vyriausiasis treneris buvo latvis Ilmaras Bricis. Biatlono rinktinės „serviso“ komandoje nuo lapkričio dirba dar du slidžių priežiūros specialistai iš Baltarusijos.
Teks su I. Briciu mūsų biatlonininkams bendradarbiauti ir Pekine. Į Kinijos sostinę latvis atvyks su pajėgiausia kaimyninės šalies biatlonininke Baiba Bendika, kurią dabar treniruoja. O prieš šį sezoną treniruotis pas I. Bricį sugrįžo ir T. Kaukėnas.
Su dabartiniu rinktinės treneriu S. Sokolovskiu Tomas išsiskyrė be jokių pykčių. Paprasčiausiai nesutapo sportininko ir trenerio metodikos vizijos. T. Kaukėnas norėjo daugiau treniruotis aukštikalnėse, kurias taip mėgsta ir I. Bricis su Baiba. Prieš varžybas prie kitų komandos draugų dabar prisijungiantis Tomas rinktinėje klauso S. Sokolovskio nurodymų.
Reikia ir psichologinės tvirtybės
S. Sokolovskis pats sporte didelių aukštumų nepasiekė. 45-erių dabartinis Lietuvos rinktinės treneris pasirodymus biatlono trasose baigė būdamas jaunimo amžiaus.
Treneriu dirba jau 22 metus. Pradėjo treniruoti vaikus, po to darbavosi su jaunimu. Treniravo Baltarusijos vyrų ir moterų rinktinės narius, su vyrais dirbo 2014 m. Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse. Su Lietuvos biatlonininkais darbuojasi ketvirtus metus.
Su S. Sokolovskiu telefonu šnekėjome likus mažiau nei dviem mėnesiams iki pirmojo olimpinio starto Pekine.
– Kaip keliaujate – automobiliais ar lėktuvais?
– Visaip būna. Kartais skraidome, bet dažniau keliaujame su visu turtu dviem mikroautobusais. (Beje, vieną LBF įsigijo su LTOK pagalba – aut. past.).
– Kaip vertinate sezono pradžią?
– Manau, kad pasirengimo olimpinėms žaidynėms sezoną pradėjome sėkmingai.
Biatlono varžybos Pekine vasario 5-ąją prasidės mišrių estafečių startu. Komandą sudarys du vyrai ir dvi moterys. Kaip manote, ar Lietuvos sportininkai dalyvaus šioje rungtyje?
Dalyvaus. Aš tikiu, kad mūsų rinktinėje bus dvi moterys ir keturi vyrai. Mes lenktyniausime visose distancijose. Žinoma, persekiojimo rungtyse dalyvaus tik tie, kurie į jas pateks.
Anksčiau buvo kalbama ir rašoma, kad silpnoji Lietuvos biatlonininkų rungtis yra šaudymas. Bet pirmieji startai šiemet tarsi paneigia šiuos tvirtinimus.
Šaudymas – tai ne tik sportas, bet ir psichologija. Daug priklauso ne tik nuo to, su kokia nuotaika atšliuoži į šaudyklą, bet ir nuo oro – vėjo, sniego, šalčio. Patikėkite: per treniruotes visi šaudo taikliai. Šiemet kol kas viskas vyksta palyginti sklandžiai.
– Beje, ar yra biatlono rinktinėje kapitonas?
– Ne, tokių pareigų nėra. Čia norėčiau pasakyti, kad komandoje labai geri tarpusavio santykiai. Sportininkai panašaus amžiaus, tik Linas ir Gabrielė keleriais metais jaunesni.
– Prieš ankstesnes žaidynes, likus metams iki jų pradžios, olimpinėje trasoje būdavo rengiamos bandomosios varžybos. Prieš Pekiną jų nebuvo.
– Daug planų sujaukė pandemija. Trasos bus visiškai nežinomos. Aišku, jas puikiai bus ištestavę kinai. Mes tas trasas matėme tik virtualiai. Gal bus kažkuo panašios į prieš ketverius metus žaidynes rengusios kaimyninės šalies Pietų Korėjos?
– Kada biatlono rinktinė planuoja vykti į Pekiną?
– Kitų metų sausio 17-ąją pradėsime dėlioti paskutinius pasirengimo žaidynėms taškus. Manau, į Pekiną skrisime sausio 31 arba vasario 1 dieną.
– Papasakokite apie savo šeimą, laisvalaikio pomėgius.Šeima gyvena Baltarusijos miestelyje Lahoiske. Žmona dirba biatlono trenere. Vyriausioji 23 metų dukra yra kalnų slidinėjimo instruktorė. Penkiolikmetis sūnus sėkmingai žaidžia futbolą. Jauniausioji devynmetė dukra bando biatloną. Tik septyniolikmetė dukra toliau nuo sporto.
– Laisvalaikiu skaitau knygas, domiuosi psichologija, klausausi muzikos – dažniausiai roko.
– Kur, kai atvykstate į Lietuvą, gyvenate?
– Netoli Ignalinos esančiame Lietuvos biatlono federacijos prezidento Arūno Daugirdo name gyvename visi biatlono užsieniečiai.
– Jūsų nuomone, ar yra Lietuvoje sąlygos treniruotis, vaikams lankyti biatlono užsiėmimus?
– Tikrai yra. Atnaujinta Ignalinos sporto bazė. Rekonstruota šaudykla atitinka visus saugos reikalavimus. Rudenį ten vyko tarptautinės vasaros biatlono Baltijos taurės varžybos. Kiek žinau, šiuo metu yra įrengta 7,5 km slidinėjimo trasa. Puiki treniruoklių salė.
Jaunieji sportininkai gali treniruotis Vilniuje, Nemenčinėje, Anykščiuose, Visagine. Gerų trenerių turite, tik reikia entuziastingų tėvų, kad sudomintų vaikus šia sporto šaka.
Bet, kaip sako LBF generalinis sekretorius R. Griaznovas, biatlonas – nelengva ir nešilta sporto šaka. Čia reikia didelio entuziazmo ir atsidavimo. Net ir tuose miestuose bei rajonuose, kuriuose yra senos ir gilios biatlono tradicijos, kultivuojama daug kitų sporto šakų. O vaikų nedaugėja.