Geriausia lengvaatletė – Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas)
„Kai svajoji realiai, tada ateina rezultatai“, – nusišypsojo ieties metikė Liveta Jasiūnaitė. Vasarą vykusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse lengvaatletė buvo viena iš vos keturių visos Lietuvos rinktinės sportininkų, kuriems pavyko užimti aukštesnę poziciją nei planuota – iš Rokiškio kilusi 27-erių kaunietė buvo septinta.
Atrankoje ietininkė įrankį numetė 61,96 m (aštuntas rezultatas), o finale – 60,06 m.
Atvyko, sudalyvavo ir išvyko. L. Jasiūnaitė Tekančios Saulės šalyje neužsibuvo ir vienintelė iš Lietuvos lengvaatlečių komandos žaidynėse dalyvavo be adaptacinės stovyklos. Kone iki varžybų išvakarių Teresės Nekrošaitės auklėtinė svarbiausiam karjeros startui ruošėsi Kaune.
„Čia buvo mūsų geriausias sprendimas, kurį priėmėme su trenere. Toks noras galbūt labiau buvo iš mano pusės, o trenerė turbūt būtų prisitaikiusi ir palaikiusi bet kokiu atveju. Man labai svarbu emocijos. Jei prieš mėnesį atvyksti į olimpiadą, tai kiekvieną dieną atsikeli su mintimi, kad tuoj varžybos ir išsitaškai emocijomis. Viskas nauja, negali bendrauti kaip įprasta, išeiti su šeima. Likau Lietuvoje vien su ta mintimi, kad iki pat varžybų gyvensiu įprastu ritmu, rėžimu, neiššvaistysiu emocijų kur nereikia. Atvažiavau į varžybas, išsimiegojau ir dalyvavau. Tai pasiteisino“, – paaiškino L. Jasiūnaitė.
Vis dėlto net ir praėjus po žaidynių keliems mėnesiams sportininkei finalas Tokijuje kelia dviprasmiškus jausmus.
„Norėjosi aukštesnio rezultato, be to, finale nesijaučiau taip, kaip jaučiausi kvalifikacijoje. Man tai labai nepatiko, nes pasimečiau, kažko išsigandau. Negaliu sakyti, kad savęs nerealizavau, bet gal nepilnai. Norėčiau, kad tokia būsena, kokia buvo finale, ateityje nepasikartotų. Jei kovoji, tai kovok iki galo. Reikia nedvejoti, rizikuoti ir išeiti iš komforto ribų – to pritrūko ir dėl to gaila“, – paaiškino metikė.
Disko metikas Andrius Gudžius svajoja apie 70 metrų, ietininkas Edis Matusevičius – apie 100. Į kokį rezultatą taikosi L. Jasiūnaitė?
„Aš labai neatsiplėšiu nuo realybės. Mano tikslas kitų metų sezone – stabiliai mesti visose varžybose 64 metrus. Pasiekus tokį lygį, tokį rezultatą, galima tikėtis kokiame nors starte numesti pora metrų toliau. Tikslas 64, o tada gal dar porą metriukų, – nusijuokė L. Jasiūnaitė. – Suprantu ir Edį, ir Andrių, nes reikia svajoti ir turėti aukščiausią tikslą. Aš tokį irgi turiu, bet žengiu žingsnį po žingsnio, nes dideli lūkesčiai po nesėkmių labai sutrikdo. Kai svajoji realiai, tada ateina rezultatai.“
Geriausia metų Lietuvos lengvaatlete L.Jasiūnaitė išrinkta antrą kartą – šiuo titulu ji džiaugėsi ir 2018-aisiais.
Geriausias lengvaatletis – Andrius Gudžius (disko metimas)
Geriausias 2017 ir 2018 metų Lietuvos sportininkas A. Gudžius geriausiu lengvaatlečiu išrinktas rekordinį šeštąjį kartą: nuo 2014-ųjų šį titulą disko metikas buvo užleidęs sykį, prieš dvejus metus nusileidęs Edžiui Matusevičiui.
Vaclovo Kidyko auklėtinis sezoną pradėjo sėkmingai ir net trumpai pabuvo planetos sezono lyderiu, gegužę Birštone diską nuskraidinęs 68,62 m. Šio rezultato planetos ir Europos čempionas vasarą nepagerino, o už mūsiškį 2021-aisiais toliau metė švedai Danielis Stahlis, Simonas Petterssonas, austras Lukas Weissheidingeris ir slovėnas Kristjanas Čehas. Visi šie varžovai bei australas Matthew Denny lietuvį pranoko ir Tokijo olimpinėse žaidynėse, kuriose mūsiškis buvo šeštas (64,11 m).
„Iš mano pusės nėra jokių pasiteisinimų, nepasirodžiau taip, kaip turėjau pasirodyti. Gaila labai tų, kurie labai palaikė, gaila tų, kurie labai tikėjo. Gaila ir trenerio, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto lūkesčių. Kol kas dar nežinau, kur buvo mano klaidos. Nes kad ir ką bedariau, nebuvau arti tų rezultatų, kurie buvo reikalingi medaliui. Kita vertus, šeštoji vieta olimpinėse žaidynėse, kur suvažiuoja geriausi pasaulio sportininkai… Po savaitės ar dviejų ši vieta jau bus visai nebloga. Bet kai lūkesčiai didžiausi, kai gyveni dėl medalio, kiekvieną dieną keliesi dėl to medalio ir atvažiavęs čia pasirodai taip, kaip pasirodžiau – apmaudu“, – po finalo kalbėjo A. Gudžius.
Disko metiko iškovota šeštoji pozicija tapo geriausia tarp lengvaatlečių Tokijo žaidynėse. Nurimus emocijoms A. Gudžius prakalbo apie varžovams ruošiamą revanšą po trejų metų Paryžiuje.
„Manau, jau išlipau iš tos duobės. Nusipurčiau, nusikračiau olimpiados likučius ir jau pradėjome intensyvų pasiruošimą kitam sezonui. Nuo Rio de Žaneiro man pavyko pagerinti šešias pozicijas. Tikiuosi, kad Paryžiuje dar pagerinsiu šešias“, – šyptelėjo A.Gudžius.
Kylanti žvaigždė – Mykolas Alekna (disko metimas)
Gali būti, kad vienu iš pagrindinių A.Gudžiaus varžovų Paryžiuje bus lietuvis. 19-metis Mykolas Alekna šiemet ne tik tapo Europos ir pasaulio jaunimo čempionu, bet ir pasiekė antrą rezultatą planetos istorijoje, 1,75 kg svorio diską numetęs net 69,81 m. Kylanti lengvosios atletikos žvaigždė nepralaimėjo nė vienerių varžybų jaunimo grupėje, tuo tarpu Lietuvos čempionate suaugusiųjų diską (2 kg svorio) nusviedė 63,52 m.
Tiesiai iš Kenijos, kurioje vyko pasaulio jaunimo čempionatas, Manto Jusio auklėtinis išskrido į JAV, kur kremta mokslus Berklio universitete.
„Viskas taip, kaip ir tikėjausi. Sąlygos labai puikios tiek treniruočių prasme, tiek mokslų prasme, esu labai patenkintas. Turime dvi treniruotes per dieną: viena treniruotė būna pirmoje dienos pusėje, antra – vakare. Paskaitos priderintos, turime padėjėjus, kurie padeda susiderinti, susirasti geriausias paskaitas. Viskas suderinta, todėl išeina ir treniruotis, ir mokytis“, – sąlygas Kalifornijoje apibūdino dusyk olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnus.
Nuo kito sezono sportininkas mėtys tik 2 kg diską ir taikysis į Europos čempionato normatyvą, nors pasikeitus treniruočių metodikai grandiozinių tikslų sau nekelia.
„Pirmos varžybos bus kovo pabaigoje, mūsų Berklio universitete. Apie sezono tikslus sunku kalbėti, nes pakeičiau trenerį, truputį kitokia treniruočių metodika. Norėtųsi pagerinti savo asmeninį rezultatą ir iškovoti kuo aukštesnę vietą NCAA čempionate. Dabar pagrinde mėtau tik 2 kg diską. Pradžioje buvo kiek neįprasta, bet dabar pripratau. Skirtumas yra, su sunkesniu įrankiu reikia daugiau kantrybės, tačiau sekasi gana gerai“, – pasakojo M. Alekna.
Jaunojo lietuvio rezultatai neliko nepastebėti ir tarptautiniame fronte: jis pateko tarp 10 pretendentų tapti kylančia Europos lengvosios atletikos žvaigžde. Vis dėlto šis titulas atiteko ne M. Aleknai, o planetos jaunimo 110 m barjerinio bėgimo rekordą pagerinusiam prancūzui Sashai Zhoyai.
„Nenusivyliau, jog nelaimėjau, nes žinojau, kad šansų ne tiek ir daug. Keli sportininkai buvo pasiekę pasaulio rekordus, o man to pasiekti nepavyko. Apdovanojimų nesureikšminu, nors ir smagu būti pripažintam. Smagu jau vien tai, kad buvau nominuotas“, – šypsojosi lietuvis.
Geriausias neolimpinės rungties lengvaatletis – Aleksandras Sorokinas (24 val. bėgimas)
2021-aisiais pasaulio rekordus vieną po kito gerino ultra bėgikas Aleksandras Sorokinas. Balandžio mėnesį Didžiojoje Britanijoje jis pagerino 100 mylių bėgimo rekordą, nuotolį įveikęs per 11 val. 14 min. 55 sek., o tose varžybose pratęsęs bėgimą galėjo džiaugtis ir naujuoju 12 valandų bėgimo rekordu – per tokį laiką Lietuvos sportininkas nubėgo 168,7 km.
Vis dėlto maloniausiu pasiekimu jam tapo skaičiai, kuriuos užfiksavo rugpjūčio pabaigoje Lenkijoje vykusiame 24 valandų bėgimo čempionate: A. Sorokinas per parą nubėgo 309,399 km ir pagerino 24-erių metų senumo planetos rekordą.
„Pandemija truputį pakeitė sezono planus. Turėjau vykti į pasaulio 24 valandų bėgimo čempionatą, bet jis buvo nukeltas, turbūt apskritai jo nebebus, tad teko varžytis kitur. Sezonas praėjo puikiai, pavyko pagerinti pasaulio rekordus. Svarbiausia buvo pagerinti 24 valandų bėgimo rekordą – šis rekordas man svarbiausias“, – teigė A. Sorokinas.
Planetos rekordą Lietuvos lengvaatletis pagerino iki finišo likus dar 33 minutėms.
„Tik kai buvo likę porą valandų iki finišo pagalvojau, kad tikriausiai bus pamuštas rekordas. Per 24 valandas gali įvykti bet kas, gali bėgti gerai pirmas 12 ar net 16 valandų, gerai jaustis, bet paskui gali sustoti ir nieko nebegalėti padaryti. Viduje galėjau nusišypsoti tik likus porai valandų“, – prisiminė A. Sorokinas.
2022-aisiais sportininkas tikisi dar labiau pagerinti savo rezultatus. Tiesa, viena pirmųjų galimybių, turėjusių būti dar sausio 6-ąją, pakibusi nežinioje.
„Kol kas matau rezervų, dar planuoju bandyti pagerinti šiuos savo rezultatus. Matau, kur galima patobulėti, ką daryti kitaip. Tačiau niekada nežinai, kaip bus – vėl pandemija. Pavyzdžiui, dabar vyko tikslingas pasiruošimas sausio 6 dienos varžyboms, kurios planuojamos Tel Avive, Izraelyje. Varžybos vyks, bet Izraelis užsidarė. Visą savaitę kovojame dėl patekimo. Sėdžiu ant lagaminų ir nežinau, ar pavyks“, – sakė A. Sorokinas.
Geriausi Lietuvos lengvaatlečiai:
2009 m. – Lina Grinčikaitė (100 m) ir Virgilijus Alekna (disko metimas)
2012 m. – Austra Skujytė (septynkovė) ir Virgilijus Alekna (disko metimas)
2013 m. – Zinaida Sendriūtė (disko metimas) ir Virgilijus Alekna (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Benediktas Mickus (800 m)
2014 m. – Zinaida Sendriūtė (disko metimas) ir Andrius Gudžius (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį)
2015 m. – Brigita Virbalytė-Dimšienė (20 km sportinis ėjimas) ir Andrius Gudžius (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Edis Matusevičius (ieties metimas)
2016 m. – Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį) ir Andrius Gudžius (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Urtė Baikštytė (šuoliai į aukštį)
2017 m. – Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį) ir Andrius Gudžius (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Urtė Bačianskaitė (septynkovė)
2018 m. – Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas) ir Andrius Gudžius (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Urtė Baikštytė (šuoliai į aukštį)
2019 m. – Živilė Vaiciukevičiūtė (20 km sportinis ėjimas) ir Edis Matusevičius (ieties metimas). Kylanti žvaigždė – Akvilė Andriukaitytė (200 m)
2021 m. – Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas) ir Andrius Gudžius (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Mykolas Alekna (disko metimas). Geriausias neolimpinės rungties lengvaatletis – Aleksandras Sorokinas (24 val. bėgimas)
