Paklaustas, ar nejaučia apmaudo dėl tradicinių rinkimų rezultatų, 26-erių panevėžietis akimirką sutrikęs šypsojosi.
„Kaip suprantu, nelaimėjau?“ – pasitikslino D. Rapšys.
Išgirdęs, jog prizas atiteko M. Griškoniui, 2019-ųjų geriausias Lietuvos sportininkas traukė pečiais.
„Džiaugiuosi dėl jo. Šie metai mums visiems nebuvo lengvi. Jeigu būčiau aš laimėjęs, gal ir nesijausčiau to vertas. Gerai, kad kažkas buvo už mane pranašesnis – o man tiesiog reikėtų plaukti greičiau“, – nenusivylė D. Rapšys.
Daugiau apmaudo – dėl Abu Dabyje taip ir nesužvejoto tauriausios prabos medalio.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusiame pasaulio plaukimo čempionate trumpame (25 m) baseine lietuvis pelnė sidabrą ir bronzą, bet neslėpė turėjęs ir didesnių ambicijų.
„Kai iki aukso trūksta keliasdešimt ar keliolikos šimtųjų sekundės dalių, šiek tiek gaila. Galėjau ir geriau. Bet, kaip sakė mūsų kineziterapeutas, reikia bent kartą pasimėgauti tuo, ką pasiekei. Ką kalbėti, kas būtų, jeigu būčiau į finalus nepatekęs ir išvis tuščiomis likęs – geriau pasidžiaugti tuo, ką turi“, – vertino D. Rapšys.
Vieną iš savo medalių jis socialiniame tinkle iš anksto dedikavo sunkia COVID-19 forma sergančiam ir reanimacijoje gulinčiam bičiuliui. Dabar mėgins apdovanojimą pristatyti tiesiai į palatą.
„Kol kas jis dar komos būsenos, situacija nelabai gerėja. Tikiuosi, kaip nors pavyks per artimuosius perduoti tą medalį. Pakabinsime palatoje, galbūt tai padės“, – sakė sportininkas.
Sidabrą D. Rapšys pelnė plaukdamas 400 m laisvu stiliumi – greitesnis buvo tik austras Felixas Aubockas. Praėjusiame pasaulio čempionate, 2018 metais vykusiame Kinijoje, lietuvis šioje rungtyje neturėjo lygių.
Perpus trumpesnio nuotolio finale Lietuvos rinktinės lyderis į priekį praleido du jaunosios kartos atstovus: čempionu tapusį Hwang Sun-woo iš Pietų Korėjos bei rusą Aleksandrą Ščiogoliovą.
Ilgametis Inos Paipelienės auklėtinis, po nusivylimų Tokijo olimpiadoje pradėjęs dirbti su kitu treneriu Žilvinu Ovsiuku, teigia matantis augančią konkurenciją baseine ir pasiruošęs reaguoti.
„Metai man nebuvo labai sėkmingi rezultatų prasme. Bet jie padėjo suvokti, kad ne visada skrosi vandenį viską laimėdamas. Supratau, kad pasaulis lygiai taip pat nemiega, tyliai ruošiasi. Padus jau kutena plaukikai, apie kuriuos aš anksčiau net nebuvau girdėjęs.
Suvokiau, kad reikia labai stipriai ruoštis – gal net dar stipriau nei tai dariau. Galbūt šiek tiek nudegiau atsipalaidavęs, kuomet olimpiada buvo metams nukelta, pagalvojęs, kad viskas toliau eisis, kaip ėjosi iki tol“, – pasitempti žada plaukikas, po savo startų vis dar sulaukiantis buvusios trenerės žinučių – ne tik sveikinimų, bet ir kritiškų pastabų.
D. Rapšys taip pat pakomentavo skambų Rūtos Meilutytės sugrįžimą į baseiną praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos čempionate – po trejų metų pertraukos startavusi Londono olimpinė čempionė susižėrė keturis medalius.
„Visiems buvo labai įdomu, kaip Rūtai seksis. Pamenu, kažkada ginčijausi su Giedriumi Titeniu (buvusiu tituluotu Lietuvos olimpiečiu, dabar dirbančiu treneriu – Delfi), kas būtų, jei ji nuspręstų grįžti. Jis sakė, kad Rūta ir vėl būtų tarp greičiausių pasaulyje. O man atrodė, kad tai sunkiai įmanoma, nes pasaulis vietoje nestovi, tobulėja. Bet, kaip matėme, teisus buvo Giedrius – Rūta savo 50 m praskriejo išties auksiniu tempu. Vadinasi, turint tokį milžinišką talentą galima grįžti net ir po trejų metų pertraukos“, – tautiete stebėjosi D. Rapšys.
Primename, kad Abu Dabyje jis kartu su Andriumi Šidlausku, Deividu Margevičiumi bei Simonu Biliu taip pat tris kartus plaukė skirtingų vyrų estafečių finaluose.
Pasaulio čempionato finalą taip pat pavyko pasiekti Kotrynai Teterevkovai, pagerinusiai asmeninį rekordą ir užėmusiai 7-ą vietą 100 m plaukimo krūtine rungtyje.
Valstybių įskaitoje Lietuva pasidalino 18-21 vietomis kartu su Airija, Pietų Afrikos Respublika ir Šveicarija.
