Apdovanojimų metu olimpinio ir paralimpinio sporto atletai buvo pagerbti šiose nominacijų kategorijose: „Metų sportininkas“, „Metų sportininkė“, „Metų komanda“, „Metų treneris(-ė)“, „Metų proveržis“.

Metų sportininku išrinktas irkluotojas Mindaugas Griškonis, kuris Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojo 6-ą vietą.

Jis nurungė šioje kategorijoje taip pat nominuotus plaukiką Daną Rapšį bei disko metiką Andrių Gudžių.

M. Griškonis scenoje sulaukė staigmenos – nugalėtojo statulėlę į sceną įnešė jo dukra Atėnė.

„Apdovanojimą norėčiau skirti visiems kolegoms sportininkams – kad mūsų balsas būtų išgirstas. Viename interviu esu minėjęs, kad valdininkai sportą vertina kadencijomis, bet mums, sportininkams, tai – visas gyvenimas“, – kalbėjo M. Griškonis.

Mindaugas Griškonis
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Metų sportininke išrinkta penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Drauge su L. Asadauskaite-Zadneprovskiene tarp geriausių moterų sportininkių varžėsi ieties metikė Liveta Jasiūnaitė ir penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė. Apdovanojimą olimpinei čempionei, pastarųjų olimpinių žaidynių sidabro laimėtojai įteikė muzikantas Andrius Mamontovas.

„Labai malonu jau ketvirtą kartą gauti tokią statulėlę ir būti išrinktai Metų sportininke. Man tai labai daug reiškia. Tačiau tai nėra mano vienos apdovanojimas, tai – visos mano komandos nuopelnas. Nėra geresnio jausmo, kaip stovėti ant aukščiausio laiptelio ir iškelti Lietuvos vėliavą. Noriu palinkėti niekada nepasiduoti, net iškilus sunkumams“, – sakė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.


Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Olimpine „Metų komanda“ pretendavo tapti dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė, Lietuvos regbio rinktinė 7×7, irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė.

Po įtempto balavimo paaiškėjo, kad geriausiomis šiemet įvertintos irkluotojos.

„Noriu padėkoti labiausiai vyrui Jonui – už galimybę siekti“, – sakė D. Karalienė.

Emocijų neslėpė ir M. Valčiukaitė, nustebinusi savo atsisveikinimu.

„Mes, sportininkai, dažnai kalbame apie tai, ką paaukojame sportuodami. Man prireikė daug laiko suprasti, kad mes neaukojame, sportuodami mes turime privilegiją.

Turime komandą, kurios dėka galime siekti svajonių, šalia mūsų yra artimieji, kurių širdys tai pat stipriai plaka. Man niekas nepasakė, kad sportas turi šalutinį poveikį: sportas kuria draugystes, sportas kuria šeimas. Kodėl poveikis šalutinis? Norėjau pasakyti sudie, bet pasakyti sudie negaliu.

Tačiau, kaip sako Juozukas – au revoir“, – siųsdama oro bučinį nuo scenos kalbėjo M. Valčiukaitė.

Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Pirmąjį apdovanojimą „Metų komandos“ paralimpinėje kategorijoje iškovojo Lietuvos vyrų golbolo rinktinė, šiais metais laimėjusi medalius ir Tokijo vasaros paralimpinėse žaidynėse, ir Europos čempionate.

Paralimpiniame Tokijuje Lietuvos rinktinės vyrai vėl įrodė esantys elite: nužygiavo iki mažojo finalo, kuriame pasipuošė bronzos medaliais. Metus komanda baigė skambiu akordu Senojo žemyno pirmenybėse, penktą kartą istorijoje tapdama Europos čempione. Titulą Lietuvos rinktinė susigrąžino po ketverių metų pertraukos.

„Dėkojame už įvertinimą. Trijų metų derlius, du medaliai – manau, komanda verta šito apdovanojimo“, – atsiimdami apdovanojimą kalbėjo Lietuvos vyrų golbolo rinktinės nariai.

Geriausių paralimpinio sporto „Metų treneriu“ įvertintas plaukimo treneris Ramūnas Leonas. Plaukimo specialistas iš Kauno pasiekė pačių aukščiausių rezultatų su savo auklėtiniu Edgaru Mataku. Ramūno Leono treniruojamas neregys plaukikas šiais metais iškovojo Tokijo vasaros paralimpinių žaidynių bronzos medalį, o prieš tai Europos čempionate nuskynė net tris auksinius apdovanojimus, taip paskelbdamas apie sugrįžimą į pasaulio elitą.

„Ačiū už apdovanojimą, jis man labai daug reiškia“, – dėkojo R. Leonas.

Gausių ovacijų sulaukė ir „Metų trenerio“ kategorijoje du varžovus nurungęs, Tokijo žaidynėse sidabro medalį iškovojusios penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės treneris Andrejus Zadneprovskis.

Šioje kategorijoje taip pat nominuoti buvo Tokijo žaidynėse 4 vietą užėmusių irkluotojų Mildos Valčiukaitės ir Donatos Karalienės treneris Virgaudą Leknickas bei Tokijo žaidynėse 5 vietą užėmusių dviratininkių Simonos Krupeckaitės ir Miglės Marozaitės treneris Dmitrij Leopold.

„Ačiū Laurai, kad ji sugebėjo ir atvežė Tokijo sidabrinį medalį. Visiems noriu palinkėti daug sveikatos“, – kalbėjo Metų treneris.

Andrejus Zadneprovskis
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Nebuvo nepastebėti ir tie, kurie šiemet pagerino savo asmeninius rezultatus, jie įvertinti „Metų proveržio“ kategorijose. Paralimpinio sporto „Metų proveržiu“ pripažintas dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis. Regėjimo negalią turinčiam sportininkui šiais metais pavyko pasiekti ilgametės karjeros aukštumų – iškovoti Tokijo vasaros paralimpinių žaidynių bronzos medalį svorio kategorijos iki 74 kilogramų varžybose. Daugkartiniam Lietuvos dziudo ir sambo turnyrų prizininkui šis medalis – kol kas aukščiausias karjeros pasiekimas.

O. Bareikį sveikino Edmundas Jakilaitis. „Labai norėčiau paspausti šiam žmogui ranką, bet labai nenorėčiau patekti į šio žmogaus rankas – jos tikrai labai labai stiprios“, – teikdamas statulėlę juokavo E. Jakilaitis.

„Metai buvo labai sunkūs. Gavęs šansą Tokijuje parodžiau, kad pasiryžimas, sunkus darbas atsiperka. Jei nepasiduoti, ateina tas sunkaus darbo įvertinimas, pasiekimas“, – sakė O. Bareikis.

„Metų proveržio“ kategorijoje pergalę iškovojo olimpinė Lietuvos vyrų regbio 7×7 rinktinė. Jai teko susirungti su kitomis dviem nominantėmis – plaukike Kotryna Teterevkova ir dviratininkė Olivija Baleišyte, tačiau regbininkai sulaukė didžiausio komisijos palaikymo.

„Regbis mūsų šalyje dažnam negirdėtas. Tačiau bendruomenė stipri ir ji vis labiau plečiasi. Tikimės, kad kitąmet turėsime ne tik Metų proveržį, bet ir dar geresnius rezultatus“, – sakė vyrų regbio 7×7 rinktinė nariai.

Ovacijos skambėjo ir Lietuvos parolimpiniam plaukikui Edgarui Matakui, jis apdovanotas kaip „Metų sportininkas“. Kaunietis Tokijo vasaros paralimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį, plaukdamas 50 metrų laisvu stiliumi ir užėmė 5 vietą 100 metrų krūtine rungtyje.

Regėjimo negalią turintis kaunietis 2021 m. Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate iškovojo net tris auksinius apdovanojimus – 50 ir 100 metrų laisvu stiliumi bei 100 metrų krūtine. „Šis apdovanojimas nuspalvina visą mano kolekciją. Esu dėkingas“, – sakė E. Matakas.

Paralimpine „Metų sportininke“ pripažinta – lengvaatletė Oksana Dobrovolskaja. Viesulu į paralimpinio sporto aukštumas įsiveržusi kaunietė šiemet debiutavo Tokijo vasaros paralimpinėse žaidynėse ir pateko į disko metimo varžybų finalą, kur užėmė aštuntą vietą. 2021 m. Europos žmonių su negalia čempionate regėjimo negalią turinti Oksana Dobrovolskaja iškovojo ketvirtą vietą.

„Tai labai jaudinanti akimirka. Pildosi mano svajonės! Tai dar kartą įrodo, kad gyvenime viska įmanoma, kai šalia yra žmonės, kurie palaiko“, – sakė O. Dobrovolskaja. Jai renginio organizatoriai taip pat surengė siurprizą – paralimpietei V. Bareikis įteikė gitarą.

Apdovanojimų ceremonijoje atskirai buvo pagerbtas ir „Už gyvenimo nuopelnus“ apdovanotas žymus pedagogas, biomedicinos mokslų daktaras, socialinių mokslų habilituotas daktaras, sporto mokslininkas, sporto meistras, nusipelnęs treneris, profesorius Juozas Skernevičius.

Jis paskelbė apie 300 mokslo darbų Lietuvos ir kitų šalių mokslo leidiniuose, parašė kelias dešimtis knygų, skaitė šimtus pranešimų įvairiose mokslinėse konferencijose. Solidžios sportininko karjeros metu J. Skernevičius tapo Lietuvos čempionu slidinėjimo ir baidarių irklavimo sporto šakose, Lietuvos rekordininku 20 km sportinio ėjimo rungtyje.

Kaip treneris išugdė daug žymių sportininkų, prisidėjo prie olimpinių čempionų slidininkės Vidos Vencienės ir biatlonininko Algimanto Šalnos pasiekimų. Ir nors šiais metais paminėjo 90 metų jubiliejų, J. Skernevičius iki šiol bet kokiu oru dviračiu mina iki Žaliųjų ežerų ir čia paneria į ežero bangas.

Jam statulėlę įteikė kunigas Ričardas Doveika. „Šis žmogus visą savo gyvenimą yra pašventęs tarnystei, šiame žmoguje atrandame patys save. Šį vakarą išdalinome daug nominacijų, tačiau pati gražiausia nominacija – tai pagarba sau. Viską galima pasiekti pasitikint savimi, gerbiant save, išdovanojant save“, – sakė R. Doveika.

„Netikėtai čia mane pakėlė ir pristatė, esu stipriai sujaudintas. Nors 60 metų teko kalbėti prieš studentus, rašytojus, dabar susijaudinau“, – jautrią akimirką sunkiai žodžius rinko J. Skernevičius.

Pasak jo, kone 70 metų trukęs jo bendradarbiavimas su Lietuvos rinktine davė daugybę vertingų patirčių. „Man teko tyrinėti beveik visus olimpiečius, išsiaiškinti, kaip adaptuojasi jų organizmas prie įvairių fizinių krūvių. Teko kartu kopti į Olimpą. Lengva žmogaus organizmą stiprinti, bet dar labiau – sulamdyti. Visas mano gyvenimas buvo skirtas sportui. Fizinis judėjimas yra sveikatos pagrindas“, – kalbėjo J. Skernevičius.

Lietuvos geriausieji:

1994 m. – Raimundas Mažuolis (plaukimas)

1995 m. – Remigijus Lupeikis (dviračių sportas)

1996 m. – Arvydas Sabonis (krepšinis)

1997 m. – Raimondas Šiugždinis (buriavimas)

1998 m. – Diana Žiliūtė (dviračių sportas)

1999 m. – Edita Pučinskaitė (dviračių sportas)

2000 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)

2001 m. – Rasa Polikevičiūtė (dviračių sportas)

2002 m. – Raimondas Rumšas (dviračių sportas)

2003 m. – Šarūnas Jasikevičius (krepšinis)

2004 m. – Virgilijus Alekna

2005 m. – Virgilijus Alekna

2006 m. – Virgilijus Alekna

2007 m. – Ramūnas Šiškauskas (krepšinis)

2008 m. – Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)

2009 m. – Simona Krupeckaitė (dviračių sportas)

2010 m. – Simona Krupeckaitė

2011 m. – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)

2012 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas)

2013 m. – Rūta Meilutytė

2014 m. – Rūta Meilutytė ir Jevgenijus Šuklinas

2015 m. – Laura Asadauskaitė ir Ramūnas Navardauskas (dviračių sportas)

2016 m. – Simona Krupeckaitė ir Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika)

2017 m. – Airinė Palšytė (lengvoji atletika) ir Andrius Gudžius (lengvoji atletika)

2018 m. – Rūta Meilutytė ir Andrius Gudžius

2019 m. – Laura Asadauskaitė ir Danas Rapšys (plaukimas)