Toks sprendimas priimtas specialiai pokyčiams sporte aptarti suburtoje darbo grupėje.
„Su darbo grupe apsisprendėme dėl tam tikrų esminių krypčių, diskusija dar tęsiasi, dar šlifuojame detales, bet yra aiškiai sutarta, kad turi būti įsteigia Nacionalinė sporto agentūra, kuri būtų atsakinga sporto politikos įgyvendinimą, ministerijoje liktų sporto politikos formavimas“, – antradienį žurnalistams sakė J. Šiugždinienė.
„Agentūra būtų atsakinga už paraiškų vertinimą, sporto rezultatų stebėseną, pagalbą federacijoms, jų kompetencijų stiprinimą, skaidrumo dalykus“, – pridūrė ji.
Ministrės teigimu, prieš keletą metų, kai buvo likviduotas Kūno kultūros ir sporto departamentas, sporto politikos funkcijos buvo perduotos ministerijai, tačiau su turimais resursais efektyviai dirbti nepavyko.
„Norime, kad tai būtų lankstus vienas langelis sporto politikos įgyvendinimui. Ar labai skirsis (nuo Sporto departamento – BNS) man sunku pasakyt, nes nedirbau, nežinau, kaip veikė Sporto departamentas tuo metu“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
„Problema turbūt buvo tame, kad prieš kelerius metus vykdyta reforma buvo neužbaigta, ji buvo palikta tokia pusiau skusta, pusiau lupta – sunaikintas departamentas ir ministerijoje palikta grupė su aštuoniais etatais, kur praktiškai neįmanoma įgyvendinti efektyvios sporto politikos“, – kalbėjo ji.
Anot jos, kuriamoje agentūroje veiks federacijų kompetencijų centras.
„Federacijoms reikalinga (...) vadybinė pagalba – kaip organizuoti visą veiklą, taip pat skaidrumo dalykai, auditavimas, stebėsena, kompetencijų stiprinimas“, – sakė J. Šiugždinienė.
Nacionalinė sporto agentūra, anot ministrės, būtų pavaldi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ją planuojama įsteigti iki 2022 metų liepos 1 dienos.
Be kita ko, turėtų būti sukurtas aukšto meistriškumo sportininkų ombudsmeno institutas, kuris užtikrintų sportininkų interesų apsaugą santykiuose su federacijomis ar kitomis institucijomis.
Taip pat – sporto organizacijų, aukšto meistriškumo ir fizinio aktyvumo sportininkų, trenerių, sporto bazių, teisėjų registrą, kuris padėtų laiku priimti duomenimis grįstus sprendimus.
Siekiant parengti gausesnę aukšto meistriškumo sportininkų pamainą ir pagerinti jaunų sportininkų ugdymo kokybę, siūloma suformuoti juos rengiančių sporto centrų akreditavimo sistemą, aktyviau remtis sporto klubais, sporto klasėmis, peržiūrėti sporto gimnazijų veiklos efektyvumą.
Siūloma į aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimą įtraukti ir aukštąsias mokyklas: pirmiausia sukuriant palankias sąlygas jauniems sportininkams studijuoti ir užsiimti aukšto meistriškumo sportu, o ilgainiui įgyti bei pritaikyti reikiamas kompetencijas įsiliejant į darbo rinką.
Trenerių trūkumo ir jų kvalifikacijos problemas darbo grupė siūlo spręsti atnaujinant sporto specialistų rengimo ir kvalifikacijų sistemą ir numatant skatinimo priemones, kurios padėtų pritraukti jaunų trenerių į regionus.
Darbo grupė pokyčiams sporte rengti sudaryta rugpjūčio pabaigoje.
Apie būtinybę pertvarkyti aukšto meistriškumo sportininkų rengimą aktyviau imta kalbėti po Tokijo olimpinių žaidynių. Jose Lietuva laimėjo vieną medalį – penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.
Apie poreikį šalies mastu turėti sporto strategiją ir plėtros programą kalbėjo ir Prezidentūra.
