Lietuvos imtynių federacijos vykdantysis direktorius Valdas Malinauskas liko nusivylęs, kuomet išvydo kandidatus laimėti „Metų sportininko“ nominacijoje bei tarp trijų atletų nerado imtynininko Kristupo Šleivos pavardės.
Visuomenė kviečiama balsuoti už plaukiką Daną Rapšį, disko metiką Andrių Gudžių bei irkluotoją Mindaugą Griškonį.
K. Šleiva, skirtingai nei ši trijulė, nepateko į olimpines žaidynes, tačiau pasižymėjo pasaulio čempionate iškovodamas bronzos medalį.
Tiek A. Gudžius, tiek M. Griškonis Tokijuje užėmė 6-ą vietą, D. Rapšys olimpinėse žaidynėse liko 8-as ir 13-as.
„Ko verta pasaulio bronza?“, – feisbuke klausia Vilniaus imtynių klubo vadovas V. Malinauskas.
„Vos prieš pusantro mėnesio jis (Kristupas Šleiva) mažajame finale į ragą suraitė iranietį ir užčiaupė gausiai salėje susirinkusią persų diasporą. Jis stovėjo ant pasaulio čempionato bronzinės pakylos. Jam kilo trispalvė. Jis – Kristupas Šleiva – trečias planetoje! Šiemet kol kas nei vienas olimpinės sporto šakos atletas nepasiekė tokio dėsningo rezultato. Kodėl dėsningo? Todėl, kad pernai Kristupas nugvelbė ir Europos bronzą“, – rašė V. Malinauskas.
Anot jo, imtynininkas tik dėl nelemtos ligos nedalyvavo paskutinėje atrankoje į Tokijo žaidynes.
„Vos ne su ašaromis palaidojęs šansą, Kristupas nenuleido rankų. Pasaulio čempionate Osle jis parodė savo galią ir privertė už galvų susiimti Kazachstano, Bulgarijos ir šeimininkų norvegų trenerius ir specialistus.
<...> Po bronzinės pergalės vienas kitam uždavinėjome klausimą, o kaip būtų ten, Tekančios saulės šaly, jei ne ta liga“, – svarstė imtynių specialistas.
„Šiandien į akis sukrito LTOK nominacijos. Žagtelėjau. Tik ką mintyse Kristupui kabinau metų geriausio šalies atleto laurus, o čia net užuominos į puotos confetti nebuvo.
Na, gali nepatikti sportas, gali būti persona nesimpatiška, bet su faktais reikėtų skaitytis. O jie nedviprasmiški – šiai dienai Lietuvos sportininkas Kristupas Šleiva yra pasiekęs geriausią rezultatą pasaulyje. Kad niekas nekibtų į atlapus, patikslinsiu – geriausią tarp vyrų olimpiniame sporte. Toje sporto šakoje, kuri nuo 776 metų prieš Kristų įtraukta į olimpinę programą.
Telieka tikėtis, kad rekomeduojant nominantus, įvyko grubi techninė klaida. Na, o jei, vis dėlto, tai buvo dėsningas nusipelniusių atletų pateikimas, norėtųsi išgirsti loginį pagrindimą. Tad ką reikia nuveikti, kad tave įtrauktų į išrinktųjų sąrašą?“, – klausia V. Malinauskas.
„Įdomu, ar pačius atletus labai jau guostų iškovota nominacija, žinant, kad vertinimuose yra grubios paklaidos elementų. Ir dar. Jei yra abejojama dėl atletų pasiekimų svarbos, kas trukdo pateikti keturias ar šešias pavardes?“, – retoriškai klausė imtynių specialistas.
LTOK: bronza – neolimpinėje svorio kategorijoje
LTOK Komunikacijos vadovė Lina Motužytė pastebėjo, jog K. Šleivos laimėjimas – aukštas, tačiau pasiektas neolimpinėje svorio kategorijoje (iki 72 kg), taip pat leido suprasti, jog pati Lietuvos imtynių federacija neskubėjo siūlyti atleto LTOK geriausiųjų rinkimams.
„Federacijos turėjo galimybę siūlyti sportininkų kandidatūras Lietuvos sporto apdovanojimų nominacijoms, kurias vėliau svarstė Lietuvos sporto apdovanojimų taryba. Jeigu sportininkų, kurių rezultatai aukščiausio lygio varžybų olimpinėse rungtyse buvo aukšti, federacijos nepasiūlė, taryba juos iškėlė pati ir svarstė posėdyje.
Lietuvos sporto apdovanojimuose bus apdovanoti olimpinio ir paralimpinio sporto atletai. Kristupo laimėjimas yra aukštas, tačiau pasiektas neolimpinėje svorio kategorijoje, tuo metu visi pretendentai į Metų sportininko apdovanojimą yra olimpiniai prizininkai (1-8 v.)“, – komentavo L. Motužytė.
Kaip pastebi V. Malinauskas, pasaulio čempionate nėra tokio dalyko kaip „olimpinės ar neolimpinės“ svorio kategorijos, nes žaidynėse ir planetos pirmenybėse skiriasi svorio kategorijų intervalai ir skaičius: pasaulio čempionate jų – 10, o olimpiadoje – šešios.
V. Malinauskas stebisi ir tai, jog Lietuvos sporto apdovanojimų taryba, sudaryta iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, LTOK, Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK), Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Nacionalinės sportininkų asociacijos atstovų, galėjo nepastebėti K. Šleivos medalio.
„Nesuprantu, kodėl dar federacijai reikia LTOK atskirai informuoti apie pasaulio čempionate bronzą iškovojusį sportininką? Suprasčiau, jei medalius planetos čempionatuose būtų iškovojęs būrys Lietuvos atletų. Dabar – tik vienas. Kaip galima to nepastebėti?“, – stebėjosi imtynių federacijos vykdantysis direktorius.
Apdovanojimai – po metų pertraukos
Geriausi Lietuvos sportininkai, komandos ir treneriai bus apdovanoti gruodžio 21 dieną. Po metų pertraukos vyksiančiuose prestižiniuose Lietuvos sporto apdovanojimuose bus pagerbti olimpinio ir paralimpinio sporto atletai.
Balsuoti kviečiami ir sporto gerbėjai. Iki gruodžio 14 dienos portale LTOK.lt visi norintieji gali atiduoti savo balsą „Metų komandos“, „Metų proveržio“, „Metų sportininko“, „Metų sportininkės“ ir „Metų trenerio(-ės)“ nominacijose. Renkant nugalėtojus visuomenės balsas sudarys 25 proc.
Geriausius metų paralimpiečius išrinks paralimpinė bendruomenė – laureatus įvardins LPAK Vykdomasis komitetas.
Olimpinio sporto nominacijos:
Metų komanda: dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė, Lietuvos regbio rinktinė 7×7, irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė.
Metų proveržis: plaukikė Kotryna Teterevkova, dviratininkė Olivija Baleišytė, Lietuvos regbio rinktinė 7×7.
Metų sportininkas: plaukikas Danas Rapšys, disko metikas Andrius Gudžius, irkluotojas Mindaugas Griškonis.
Metų sportininkė: penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė.
Metų treneris(-ė): Tokijo žaidynėse 5 vietą užėmusių dviratininkių S. Krupeckaitės ir M. Marozaitės treneris Dmitrij Leopold, Tokijo žaidynėse 2 vietą užėmusios penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės treneris Andrejus Zadneprovskis, Tokijo žaidynėse 4 vietą užėmusių irkluotojų Mildos Valčiukaitės ir Donatos Karalienės treneris Virgaudas Leknickas.
Paralimpinio sporto nominacijos: „Metų sportininkas“, „Metų sportininkė“, „Metų komanda“, „Metų treneris(-ė)“, „Metų proveržis“.
