Apie komplikuotą sporto santykį su politika Delfi TV pokalbių laidoje „Iš esmės“ su jos vedėju Aurimu Peredniu diskutavęs konservatorius Andrius Navickas aiškino, jog autoritariniai režimai „nusiperka“ tokius stambius renginius kaip olimpinės žaidynės, kad pelnytų tarptautinį pripažinimą.

Praėjusią savaitę svarstantis apie vasarį vyksiančios Pekino olimpiados diplomatinį boikotą pranešė JAV prezidentas Joe Bidenas. Tai reikštų, jog į žaidynes JAV sportininkai keliautų be oficialių asmenų palydos.

Grupė Lietuvos parlamentarų – daugiausiai valdančiųjų atstovų – siūlo elgtis taip pat. Tiesa, jų kreipimasis atrodo pavėluotas: anot D. Gudzinevičiūtės, LTOK pats teiravosi valstybės vadovų ir kitų pareigūnų apie jų planus apsilankyti žiemos žaidynėse ir negavo nė vieno teigiamo atsakymo.

Aišku, ką ten kinai, ką ten uigūrai, ką ten žūstantys žmonės. Čia tik smulkmenos. Svarbiausia, kad poniai LTOK prezidentei, kuri nuo nieko nepriklauso, būtų patogu.
Andrius Navickas, Seimo narys

„Niekas iš mūsų oficialių asmenų į Pekiną nevyksta. Kodėl nevyksta, tai jau klausimas ne mums“, – informavo LTOK prezidentė, priminusi, jog praėjusią vasarą pasaulį tebekaustant pandemijai ir organizatoriams nusprendus rengti varžybas be žiūrovų, Tokijo žaidynėse iš Lietuvos pareigūnų taip pat viešėjo vienintelis švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

Pati D. Gudzinevičiūtė, kuri yra ir viena iš šimto Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narių, atsisakyti kelionės į Pekiną bet kokiu atveju nesiruošia.

„Negaliu nevykti. Prieš žaidynes vyks IOC sesija, kurioje kiekvienas IOC narys privalo dalyvauti, nes už nelankomumą yra labai baudžiama“, – sakė LTOK vadovė.

Tuo metu A. Navickui atrodo, kad LTOK turėtų būti principingesnis ir imtis aktyvaus vaidmens ginant demokratines vertybes.

„Sprendžiant iš gynybinės reakcijos, turbūt labiausiai dėl šio mūsų siūlymo boikotuoti Pekino žaidynes susijaudino sporto funkcionieriai. Norėčiau, kad kartais jie pagalvotų, kodėl olimpiados vyksta Sočyje, Pekine ar, pavyzdžiui, 1936 metais nacistiniame Berlyne. Norėčiau, kad fukcionieriai susimąstytų, ar padarė viską, jog sportininkams nereikėtų dalyvauti varžybose tokiomis supolitintomis aplinkybėmis.

Aišku, ką ten kinai, ką ten uigūrai, ką ten žūstantys žmonės. Čia tik smulkmenos. Svarbiausia, kad poniai LTOK prezidentei, kuri nuo nieko nepriklauso, būtų patogu. Ir nesidangstykite sportininkais – prieš juos niekas čia nėra nusiteikęs. Bet kai turime tokį apgailėtiną olimpinį komitetą, kuris po Tokijo žaidynių pareiškė nesantis už nieką atsakingas... Man tas dangstymasis ir pilietiškumo stoka nepatinka, sportininkai tampa funkcionierių aukomis“, – kalbėjo parlamentaras, kurio nuomone, į Pekiną nederėtų keliauti ir D. Gudzinevičiūtei.

Andrius Navickas

Pastaroji į pastabas taip pat reagavo audringai.

„Pasijutau lyg olimpinės žaidynės prieš tūkstantmetį buvo sustabdytos dėl mano korupcijos, lyg būčiau įkūrusi mažų mažiausiai vieną koncentracijos stovyklą Kinijoje. Pone Navickai, mes jums neaiškiname, kaip turėtumėte elgtis Seime, o jūs aiškinate, kaip turėtų elgtis sporto žmonės.

Dabar mes esame kalti, kad IOC pasirinko žaidynių šeimininku Pekiną. Bet noriu priminti, kad tas pats IOC 2018 metais ištraukė iš visiško boikoto Šiaurės Korėją ir atvedė pas kaimynus į žaidynes Pietų Korėjoje. Ne kažkas kitas, o IOC pirmą kartą atvežė armėnus į Azerbaidžaną, į 2015-ųjų Europos žaidynes.

Kalba eina apie tai, kad sportas turi tiesti tiltus, o ne juos griauti. Jeigu mūsų ten nebus, tiesiog nematysime Lietuvos vėliavos milijardus žiūrovų pritraukiančiame renginyje. Tai yra ne politinis renginys, ir jis vyksta ten, kur yra galimybė geriausiai organizuoti žaidynes.

Mane ragino boikotuoti žaidynes Pietų Korėjoje, nes jie gaudo banginius, Kinijoje – nes valgo šunis. Norinčių paraginti kiekvieną kartą yra labai daug. Įdomu, o jūs pats neturite Kinijoje pagamintų daiktų – gal pradėkime nuo to, kad juos visus reikėtų peržiūrėti ir išmesti“, – A. Navickui replikavo D. Gudzinevičiūtė.

Daina Gudzinevičiūtė

Ji taip pat dėstė, jog lietuvių galimybes paveikti tarptautinių sporto organizacijų sprendimus renkantis varžybų šeimininkus silpnina nacionaliniai teisės aktai, ribojantys sporto vadovų kadencijų skaičių.

„Tarptautinėse federacijose greičiausiai niekada neturėsime lietuvių prezidentų, nes įstatyme buvo įrašytas kadencijų ribojimas – ne daugiau dviejų. Galiu pasakyti, kad pirmos kadencijos metu su tavimi pasaulyje apskritai niekas net nepradeda kalbėtis. Aš pati Europos olimpinių komitetų viceprezidente tapau eidama trečią kadenciją LTOK, o tapti prezidente šansų nebeturėsiu, nes tiesiog nebeužteks kadencijų“, – skundėsi D. Gudzinevičiūtė, LTOK vadovaujanti nuo 2012 metų.

Anot jos, Pekine Lietuvos delegaciją turėtų sudaryti 12 sportininkų, kuriems ypatingų tikslų nėra keliama.

„Svarbiausia – dalyvauti ir nugalėti save, iš mūsų atletų to ir tikimės“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.

Visą diskusiją laidoje „Iš esmės“ stebėkite antradienį, nuo 19 val., per Delfi TV ir portale Delfi.

Pekino olimpinės žaidynės vyks kitų metų vasario 4-20 dienomis.