„Aš buvau neteisingai apkaltintas anabolinių steroidų vartojimu ir diskvalifikacija sustabdė mano karjerą dvejiems metams. Tačiau mano vardas buvo suterštas visam laikui. Apgyniau savo garbę teisme ir prisiteisiau 27,3 mln. JAV dolerių kompensaciją, kurios taip ir negavau. Negana to, IAAF (Tarptautinė lengvosios atletikos federacija, – red. past.) dar pratęsė mano diskvalifikaciją.
Kai 1993 metais grįžau į bėgimo takelį, laimėjau tris aukso medalius, sidabro medalį ir pagerinau pasaulio rekordą 4x400 m estafetėje (galioja iki dabar – red. past.). Po beveik trijų dešimčių metų aš pasirengęs papasakoti pasauliui savo istoriją“, – su užuomina į pasirodysiančią autobiografinę knygą socialiniuose tinkluose rašė B. Reynoldsas.
Šiuo metu B. Reynoldsas skaičiuoja 57-us metus, jis yra įtrauktas į JAV lengvosios atletikos Šlovės muziejų, o o sprinterio trofėjų kolekcijoje yra Seulo olimpinis auksas (4x400 m estafetė) ir sidabras (400 m), trys pasaulio čempiono titulai (4x400 m estafetė), du planetos vicečempiono laimėjimai (400 m) ir pasaulio uždarų patalpų čempionato nugalėtojo vardas.
11 metų Harry Lee, labiau žinomo Butcho vardu, 400 m bėgimo rezultatas – 43,29 sek. – buvo neįveikiamas pasaulio rekordas. Aišku, iki tol, kol pasirodė kita lengvosios atletikos legenda, genialusis Michaelas Johnsonas.
Visame šiame šlovės spindesyje yra tamsi bedugnė, kuri jei visiškai nesugriovė, tai gerokai apgriovė iki tol nepriekaištingu laikytą B. Reinoldso karjeros kelią.
Vietoje krepšinio – bėgimo takelis
B. Reynoldso kelias į sporto olimpą – įkvepiantis ir motyvuojantis. Paauglys iš pradžių norėjo tapti krepšininku ir visiškai atsitiktinai pateko į bėgimo takelį, o įstojęs į Ohajo valstijos universitetą tapo tikra bėgimo sensacija.
Mikčiojimo sutrikimą dar vaikystėje įveikęs sprinteris tapo itin vertinamu Akrono ir Kolambuso miestų sporto bendruomenės nariu ir gero atleto pavyzdžiu.
„Ir jis bėgo 400 m distanciją, kuri yra viena sunkiausių, nes žmogus paprasčiausiai nėra sutvertas bėgti tokį atstumą“, – cleveland.com pastebėjo buvęs Klivlando sporto leidinio „Plain Dealer“ apžvalgininkas Billas Livingstonas, prisidedantis prie knygos apie B. Reynoldsą pasirodymo.
Žurnalistas pasakojo prieš dvejus metus sulaukęs B. Reynoldso skambučio ir prašymo padėti parašyti knygą, kuri leistų atskleisti visą tiesą apie įvykius, kurie paliko gilų ir bjaurų randą bėgiko gyvenime.
„Aš visuomet galvojau, kad tie kaltinimai prieš Butchą buvo neteisingi, – teigė B. Livingstonas. – Daugybę metų jis vėliau kentėjo dėl panikos priepuolių, atsibusdavo viduryje nakties išpiltas prakaito. Visa tai – rezultatas gyvenimo su prilipinta apgaviko etikete“.
Nespėjo pasimėgauti šlove
Likus mėnesiui iki 1988 metų Seulo olimpinių žaidynių, B. Reynoldsas Šveicarijoje 400 m nubėgo per 43,29 sek. ir šio pasaulio rekordu tapusio rezultato niekas neįkando 11 metų.
Seule 400 m distancijoje jis nusileido tik Steve'ui Lewisui, iškovodamas sidabro medalį ir kartu su JAV komanda 4x400 m estafetėje tapo olimpiniu čempionu.
Netrukus po Seulo žaidynių, nespėjus kaip reikiant pasimėgauti žvaigždės statusu, JAV sprinterį apkaltino dopingo vartojimu ir diskvalifikavo dvejiems metams.
Viskas nutiko niekuo neišsiskiriančiose komercinėse varžybose Monte Karle.
Tuo metu WADA (Pasaulinė antidopingo agentūra, – red. past.) dar neegzistavo, tad visus su dopingo kontrole susijusius reikalus tvarkė IAAF (Tarptautinė lengvosios atletikos federacija, – red. past.).
Ir čia – sensacija. B. Reynoldso testas yra teigiamas, jo organizme rasta draudžiamos medžiagos nandrolono.
Supainioti testai: iš kur moteriškas estrogenas?
„Kai pirmą kartą išgirdau testo rezultatus, pagalvojau, kad čia kažkoks kitas atletas buvo pagautas. Man patiko Butchas, dėl to įvykio buvo tikrai liūdna. Tačiau tuo metu tiek daug panašių vyrukų pakliuvo su teigiamais testais“, – prisiminė B. Livingstonas.
Ir išties, tuo metu anaboliniai steroidai sprinteriams buvo it duona kasdieninė, todėl B. Reynoldso atvejis pasauliui tikrai netapo staigmena. Vis dėlto amerikietis griežtai neigė vartojęs bet kokį dopingą.
„Butchas buvo labai mielas žmogus, netgi naivus. Jis niekada neturėjo jokio advokato iki to atvejo su dopingu“, – pasakojo B. Livingstonas.
Susitaikyti su dvejų metų diskvalifikacija sprinteris nė neketino ir netrukus pakartojo testą kitoje laboratorijoje, Vokietijoje.
„Jis buvo dar kartą tikrinamas ir šįkart testas buvo neigiamas. Jei jis būtų vartojęs nandroloną, šis jo organizme būtų aptinkamas beveik metus laiko. Kaip gali būti, kad po dviejų savaičių jo nebeliko? – klausė tiesos paieškas pradėjęs sporto apžvalgininkas.
Savo tyrimą jau šiais laikais atlikęs B. Livingstonas kalba apie „siaubingą teisingumo klaidą“. Anot jo, B. Reynoldso mėginiai buvo supainioti, o Monte Karlo laboratorija apskritai darė daug techninių klaidų, kurios nuvedė prie klaidingų rezultatų.
„Išsiaiškinau, kad jo mėginys buvo supainiotas su moters atletės iš Rytų Vokietijos mėginiu, – sakė B. Livingstonas. – Kodėl esu dėl to tikras? Nes mėginyje buvo rasta estrogeno. Tai – moteriškas hormonas. Jei jis būtų priklausęs Butchui, ten būtų testosteronas“.
Teismo ignoravimas ir „ant popieriaus“ likę milijonai
B. Reynoldsas nenuleido rankų ir JAV laimėjo teismą po teismo, kol galiausiai jo nekaltumą patvirtino ir Aukščiausiasis šalies teismas. Tik tai visiškai nejaudino IAAF, kurios vadovybė teigė nepripažįstanti jokių teismų verdiktų.
Negana to, IAAF paskelbė, kad bet kuris atletas, kuris varžysis su B. Reynoldsu, bus diskvalifikuotas.
Tiesa, sulaukusi JAV Aukščiausiojo teismo sprendimo IAAF nusileido ir leido „nuodėmingajam“ sprinteriui varžytis JAV atrankoje į 1992 metų Barselonos olimpines žaidynes.
Ten jis užėmė 5-ą vietą ir kaip atsarginis 4x400 m estafetės bėgikas galėjo vykti į Katalonijos sostinę, bet tuomet IAAF vėl netikėtai apsigalvojo ir tai daryti jam uždraudė.
B. Reynoldsui neliko nieko kito, kaip prisiteisti bent jau moralinę kompensaciją. Juk Barselonos žaidynės sportininkui galėjo tapti vyšnia ant karjeros torto. O teismas sprinteriui priteisė įspūdingą 27,3 mln. JAV dolerių žalos atlyginimą, tačiau verta iš karto pastebėti, kad iš šios sumos jis negavo nė cento.
Mat IAAF visiškai ignoravo šį teismo nuosprendį, o ir jį įgyvendinti vargu ar būtų įstengusi – federacijos metinis biudžetas buvo keliais kartais mažesnis nei minėta kompensacija.
Nusipelno daugiau nei išteisinimo
Išteisintas, tačiau kartu vis dar gero vardo neatgavęs sprinteris į oficialias varžybas grįžo su trenksmu – 1993 metais tapo pasaulio uždarų patalpų čempionu, o planetos pirmenybėse dukart iškovojo sidabro medalį.
Su 4x400 m estafetės komanda jis dar du kartus tapo pasaulio čempionu (iš viso laimėjo tris aukso medalius), o 1993 metais pasiektas rezultatas – 2 min. 54,29 sek. – iki šių dienų yra nepajudinamas 4x400 estafetės planetos rekordas.
Šiuo metu garsusis sprinteris dirba treneriu viename privačiame Ohajo valstijos katalikiškame universitete ir rūpinasi 1995 metais paties įsteigto Butcho Reynoldso paramos vaikams fondo reikalais.
B. Reynoldsas nusipelno daugiau nei išteisinimo. Bent jau taip sako knygą apie atletą rašyti padedantis B. Livingstonas. „Jis turi atgauti savo gerą vardą. IAAF paprasčiausiai ignoravo faktus ir sugriovė jo gerą reputaciją. Tikiu teisingumu šioje istorijoje ir man tai daug reiškia“, – kalbėjo jis.
B. Reynoldsas išlieka visų laikų greičiausiu 400 m bėgiku po Michaelo Johnsono (43,18 sek.) ir dabartinio planetos rekordininko Wayde'o van Niekerko (43,03 sek.).
