Jubiliejinį, penktą kartą organizuojama sporto šventė šiemet po metų pertraukos jos dalyvius pasitiko gyvai – į renginį atvyko ne tik profesionalūs atletai, bet ir jų treneriai, klubų, federacijų vadovai, sporto specialistai, sirgaliai, aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjai.
Sporto kultūros populiarinimui dedikuotoje konferencijoje buvo galima išgirsti skirtingas sporto sritis apimančius pranešimus: įžvalgomis bei patirtimi dalinosi olimpiečiai, sporto medikai, psichologai, teisininkai, komunikacijos specialistai, netrūko įvairių diskusijų, interaktyvių pramogų.
Konferenciją sveikinimo žodžiu atidarė pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. „Man neparastai svarbu būti šiandien su jumis, svarbu kalbėti apie sportui svarbius reikalus“, – kalbą pradėjo ji.
Pasak pirmosios ponios, olimpinės pergalės stiprina visų pasididžiavimo valstybe jausmą, įgalina drąsiai siekti tikslų, stiprina bendrumo jausmą. „Svarbu ir prasminga, kad šiandien būtent jūs – tie, kam sportas yra gyvenimo būdas, keliate klausimus apie sporto svarbą visuomenei ir valstybei. Tik ta visuomenė, kurioje nuo pat ankstyvos vaikystės yra skatinamas judėjimas ir sveika gyvensena, gali įkopti į olimpines aukštumas“, – tardama sveikinimo žodį „LTeam konferencijoje“ kalbėjo D. Nausėdienė.
Fizinį aktyvumą ir įprotį sportuoti ji ragino ugdyti nuo mažų dienų, tačiau ne mažiau aktualiu klausimu kelia suaugusiųjų sąmoningumo didinimą, jų supažindinimą su fizinio raštingumo samprata.
„Deja, ne kiekvienam suprantama, kad fizinis aktyvumas yra toks pat svarbus, kaip ir gebėjimai skaityti, rašyti. Judėjimas, sportas tampa aktualūs kaip niekada iki šiol. Olimpines vertybes puoselėjančios iniciatyvos kaip ir ambicingi strateginiai valdymo tikslai yra nepaprastai svarbūs – tai mūsų bendras rūpestis, kad sportininkai galėtų gerinti savo rezultatus Lietuvoje, vadovaudamiesi inovatyviais būdais ir naujausiomis technologijomis sporto medicinos, psichologijos, vadybos ir kitose srityse“, – savo kalboje tikino viešnia.
D. Nausėdienė pabrėžė efektyviai veikiančios sporto sistemos svarbą, esą tik tuomet galimi teigiami pokyčiai, turintys įtakos Lietuvos sportininkų ateičiai. Būdama „Lietuvos mažųjų žaidynių“ globėja, ji sakė esanti dėkinga už pastangas stiprinti ir vystyti fizinio aktyvumo kultūrą Lietuvoje. „Nuoširdžiai linkiu, kad konferencija taptų postūmiu naujoms vizijoms, atrandant judėjimo džiaugsmą ir siekiant olimpinių pergalių“, – kalbėjo pirmoji ponia.
Susirinkusius svečius ir tiesioginės transliacijos žiūrovus sveikino ir olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Šiandien kalbame apie sportą: nuo pačių didžiausių pergalių, iki fizinio raštingumo, kuris svarbus visai valstybei. Dėkoju pirmajai poniai Dianai, kuri ne tik aktyviai dirba skatindama vaikų fizinį aktyvumą, bet ir rado laiko šiandien susitikti su sporto bendruomene. Jūsų parama mums labai svarbi. Sportas yra daugialypis ir įtraukia kone kiekvieną gyventoją – tai darbas, aistra, verslas, pramoga. Džiaugiuosi, kad prieš penkerius metus inicijuota „LTeam konferencija“ sulaukia vis didesnio sporto gerbėjų ir profesionalų dėmesio. Linkiu aktyviai įsitraukti į diskusijas ir dar stipriau praplėsti savo žinių bagažą“, – kalbėjo ji.
Pirmoji konferencijos programą pradėjo Tokijo olimpinių žaidynių vicečempionė, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Drauge su savo komandos nariais – Atėnų olimpinio sidabro ir Pekino olimpinio bronzos medalių laimėtoju, penkiakovininku, treneriu Andrejumi Zadneprovskiu, penkiakovės treneriu Jevgenijumi Kliosovu bei olimpiete, bėgimo trenere Irina Krakoviak ji kalbėjo apie tai, kas slypi už olimpinio sidabro, dalinosi mintimis apie komandinio darbo svarbą.
„Kiekvienam sportininkui vienam kažką laimėti, pasiekti aukštumų, pelnyti daugybę apdovanojimų būtų sunku, drauge turi dirbti didžiulė komanda. Šalia manęs jau daug metų yra būrys kartu dirbančių žmonių – tai treneriai, gydytojai, be jų mano pergalių nebūtų“, – tikino L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Konferencijoje olimpietė pasakojo ir apie savo sportinės karjeros pradžią, džiaugėsi jau daugiau nei 20 metų trunkančiu bedradarbiavimu su savo pirmuoju treneriu J. Kliosovu, dėl aukščiausių rezultatų kartu besistengiančiais A. Zadneprovskiu, I. Krakoviak.
Pasak jų, penkiakovė – didžiulio fizinio ir emocinio pasirengimo reikalaujanti sporto šaka. Skirtingų disciplinų treniruotės reikalauja nuoširdaus atsidavimo, tačiau įdėtas darbas, noras bendradarbiauti su savo sritį išmanančiais treneriais, gydytojais – visa tai duoda neabejotinų rezultatų.
Renginyje didelis dėmesys buvo skiriamas sporto mokslui, į diskusiją apie jo svarbą siekiant rezultatų leidosi maratonininkas, Lietuvos sporto universiteto mokslininkas Tomas Venckūnas, sporto medikas, Lietuvos olimpinės irklavimo rinktinės gydytojas, medicinos centro „Affidea Lietuva“ atstovas Mantvydas Šilkūnas bei olimpinis vicečempionas, irkluotojas Saulius Ritter.
Pasak M. Šilkūno, rezultatai sporte yra neatsiejami nuo šiuolaikinio mokslo pasiekimų. „Mokslas mums padeda pasiekti piką, kurio ir norime eidami į varžybas, kurio siekiame norėdami būti geros formos“, – sako jis. Tam pritaria ir T. Venckūnas. Jo teigimu, sporto mokslas šiandien leidžia atlikti unikalius tyrimus naudojant šalčio, karščio technologijas, specialios procedūros padeda lengviau atsistatyti po intensyvaus fizinio krūvio.
Kad aukščiausios fizinės formos neįmanoma pasiekti be medicininės priežiūros ir pagalbos, kryptingo stebėjimo sutinka ir S. Ritter. „Per 20 metų technologijos labai ištobulėjo, dabar tyrimai atliekami gerokai išsamiau nei anksčiau: galima sužinoti tiek apie sportininko pasirengimą, jo vidinę būseną, net nuovargį. Pagal kraujo rodiklius, galiu matyti kaip jaučiasi mano organizmas, pagal tai vėliau koreguoti treniruočių planus“, – sako jis.
„LTeam konferencijoje“ viena svarbiausių temų tapo ir sporto psichologija, pranešimą šia tema skaitė viena labiausiai lauktų šių metų renginio viešnių, iš Olandijos specialiai į Lietuvą atvykusi sporto psichologė Anje Marijcke van Boxte. Savo karjeroje jai teko dirbti ir su Nyderlandų olimpine rinktine, ir „Brunel“ komanda „Volvo Ocean Race“ varžybose, dalyvauti aukščiausio meistriškumo sporto renginiuose.
Aktualia ir žiūrovų dėmesio sulaukusia tema tapo advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkės Ramintos Bučiūtės pranešimas apie tai, ką svarbu žinoti naudojant sportininko atvaizdą. Susirinkusiems ji kalbėjo apie svarbiausius reklamos ribojimus, taikomus olimpinių žaidynių metu, dalijosi patarimais, ką svarbu žinoti ir atletams, ir jų vadybininkams apie sporto rėmimo sutarčių nuostatas, susijusias su sportininkų įvaizdžio naudojimu.
Naudingos informacijos apie ryšį kuriančius dialogus komandos ir asmeniniam augimui kalbėjo profesionalus koučingo specialistas Povilas Petrauskas. „Bet kokiame dialoge labai svarbu aiškiai sutarti ir suvokti, ar tai, kas pasakyta, yra išgirsta, ar tai, ką pasakome, kitas supranta teisingai. Todėl kuriant dialogą, fokusą pirmiausia reiktų nukreipti ne į problemą, o į žmogų – kartais apie tai daugelis pamiršta“, – sakė P. Petrauskas.
Pasak jo, labai svarbu suvokti, kad reakcija į tam tikras situacijas neapibūdina pačios situacijos, o parodo požiūrį į jas. Tai galioja ir kalbant apie žmones. „Kartais mes ginčijamės dėl principų, tačiau kai sutariame dėl vertybinių pagrindų, į priekį judame daug greičiau“, – įsitikinęs pašnekovas.
Konferencijos dalyvius sudomino ir skaitmeninės komunikacijos stratego, „Instinctus“ atstovo Elvino Jakimovo pranešimas komunikacijos socialiniuose tinkluose tema. Jis kalbėjo apie efektyvią komunikaciją ir strateginį medijų išnaudojimą.
„Feisbuke jūs konkuruojate su absoliučiai visu likusiu pasauliu. Kitaip tariant, konkuruojate su labai daug reklamdavių. Todėl jei tikitės ko nors iš feisbuko už dyką, atsiduriate pačiame eilės gale. Yra vienas būdas, kuris veikia žiniasklaidą – „užšerti“ algoritmą turiniu. Todėl jei esate sportininkas, olimpietis ir jei norite dar didesnio pasiekiamumo – turite dažniau išeiti į eterį. Jei taip negalite ir norite sumažinti turinio, turite skirti didesnį biudžetą reklamai“, – patarė E. Jakimovas.
Konferencija pakvietė įsitraukti į diskusiją apie įmonių atsakomybę įtraukti darbuotojus į įvairias aktyvumo ir sveikatinimo programas. Įvairūs sporto renginiai, judėjimą skatinančios iniciatyvos, bendros kolektyvinės veiklos – kaip tai veikia darbuotojų motyvaciją? Mintimis dalinosi į Everestą kopusi „DHL Lietuva“ atstovė Asta Lukoševičiūtė, aktyvaus gyvenimo būdo šalininkas Lietuvos sporto klubų asociacijos prezidentas, „Impuls“ sporto klubų vadovas Vidmantas Šiugždinis, „Eurovaistinės“ komunikacijos turinio vadovė Laura Čiginskaitė.
Susirinkę dalyviai buvo kviečiami ir mankštai – ją drauge su „Impuls“ vedė trenerė Agnė Buta. Renginį moderavo laidų ir renginių vedėjas, sporto entuziastas Paulius Ambrazevičius.
