Olimpinis deglas perduotas kitą dieną po aktyvistų sutrikdytos olimpinės ugnies įžiebimo ceremonijos.

Stadione „Panathenaic“ – II amžiaus arenoje, kur 1896 metais žaidynės atgimė – Graikijos olimpinio komiteto pirmininkas Spyros Kapralos olimpinį deglą įteikė Pekino olimpiados viceprezidentui ir Kinijos olimpinio komiteto viceprezidentui Yu Zaiqingui.

„Olimpinė ugnis keliaus prie Didžiosios kinų sienos ir per kitas Kinijos dalis, nešdama taikos ir draugystės šviesą“, – sakė Yu Zaiqingas.

Pasak jo, Kinija žada surengti „sklandžias, saugias ir nuostabias žaidynes“.

Žiemos olimpiadoje, vyksiančioje 2022 metų vasario 4–20 dienomis, dalyvaus apie 2,9 tūkst. sportininkų, atstovaujančių maždaug 85 nacionaliniams olimpiniams komitetams.

Senovės graikų žynėmis apsirengusios aktorės anksčiau olimpine ugnimi uždegė aukurą, 2006 metų Turino ir 2010 metų Vankuverio žaidynių akrobatinio slidinėjimo sidabro medalių laimėtojai kinei Li Ninai su deglu rankose apibėgus ratą šiame senoviniame stadione.

Ceremonija vyko be žiūrovų, dalyvavo daugiausia pareigūnai ir žiniasklaidos atstovai.

„Pandemija gal ir sutrukdė mums surengti olimpinės ugnies ceremoniją dalyvaujant žmonėms, bet esu tikras, kad sėkmingų ir saugių žaidynių organizavimas bus dar viena žmonijos pergalė prieš koronavirusą“, – sakė S. Kapralas.

„Pekinas patenka į istoriją tapdamas pirmuoju miestu, surengusiu ir vasaros, ir žiemos olimpines žaidynes. Mes labai džiaugiamės, nes įteikdami jums ugnį taip pat tampame šios istorijos dalimi“, – pridūrė jis.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) yra sakęs, kad olimpinė liepsna bus demonstruojama visuomenei Pekine, o paskui bus vežiojama po šalį.

„Genocidinės“ žaidynės

Anksčiau antradienį aktyvistai paragino atidėti 2022 metų Pekino žiemos olimpines žaidynes, pareiškę, kad Kinija vykdo uigūrų ir tibetiečių „genocidą“.

„Tai užglaistymas per sportą. Nėra jokių teisėtų priežasčių rengti žaidynes genocido metu“, – Atėnuose surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Pasaulinio uigūrų kongreso aktyvizmo vadovė Zumretay Arkin.

Per pirmadienį Olimpijoje vykusią olimpinės ugnies įžiebimo ceremoniją aktyvistai išskleidė Tibeto vėliavą ir transparantą su užrašu „Genocidui – ne“. Panaši akcija buvo surengta ir Atėnų Akropolyje.

Tibetas šimtmečius būdavo tai nepriklausomas, tai kontroliuojamas Kinijos, teigiančios. Pekinas teigia, kad 1951 metais „taikiai išvadavo“ šį plokščiakalnį, sukūrė jame infrastruktūrą ir atnešė į jį švietimą.

Tačiau daug išeivijoje esančių tibetiečių ir žmogaus teisių aktyvistų kaltina Kinijos centrinę vyriausybę religinėmis represijomis, kankinimais, priverstinėmis sterilizacijos operacijomis ir kultūros trynimu perauklėjimo stovyklose.

Aktyvistai teigia, kad Sindziango regiono stovyklose kalinama ne mažiau kaip 1 mln. uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių daugiausia musulmoniškų mažumų narių.

Pekinas, iš pradžių neigęs, kad Sindziango stovyklos apskritai egzistuoja, vėliau šias įstaigas pradėjo ginti, vadinamas jas „profesinio ugdymo centrais“, kuriais esą siekiama sumažinti islamiško ekstremizmo patrauklumą.

Aktyvistai antradienį teigė, kad honkongiečiai, tibetiečiai ir uigūrai „orveliškomis“ priemonėmis stebimi Kinijoje, kuri, anot jų, buvo „padrąsinta“, kai 2008 metais surengė vasaros žaidynes.

TOK įteisina „vienus didžiausių žmogaus teisių pažeidimų per visą XXI amžių“, taip pat niekina žaidynių dvasią, pareiškė organizacijos „Studentai už laisvą Tibetą“ kampanijų vadovė Pema Doma.

„Šios žaidynės negali vykti, kaip planuota – jos turi būti atidėtos“, – sakė ji.

Taip pat būta raginimų atletams ir vyriausybėms boikotuoti žaidynes.

TOK pirmininkas Thomas Bachas atmetė kalbas apie galimą boikotą, tvirtindamas, kad jo institucija yra politiškai neutrali. Th. Bacho nuomone, vyriausybės pačios turi vykdyti savo įsipareigojimus.

Buvęs fechtuotojas, 1980 metais nukentėjęs dėl Maskvos olimpinėms žaidynėms paskelbto boikoto, pabrėžė, kad tokie žingsniai baudžia tik atletus. Jis taip pat patikino, jog TOK sprendžia žmogaus teisių klausimą „pagal savo kompetenciją“.