„Negaliu už Marių kalbėti, bet jei viskas bus gerai... Mes komandoje susėdę pasikalbėjome, ką toliau darysime, ar išsiskirstome, ar dirbame ir giname toliau Lietuvos vardą olimpinėse žaidynėse. Turiu nudžiuginti savo gerbėjus, draugus, kad kol kas rinktinė nesiskirsto, dirbsime toliau“, – „Delfi TV“ laidoje „Įveik save“ kartu su kitu komandos nariu Mantu Brazauskiu kalbėjo G. Pavliukianecas.

Jis taip pat atskleidė, kad iš Tekančios saulės šalies tiek jis, tiek M. Zibolis grįžo traumuoti, o traumas išsigydyti prireiks laiko.

„Artimiausiame Europos čempionate (lapkričio mėnesį Turkijoje) nedalyvausime, nes organizmas jau siunčia signalus, kad gana sportuoti. Mariaus trauma sunkesnė, negalės sportuoti pusę metų, o aš – kokias tris savaites. Tačiau kovoti Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse tikrai esame nusiteikę. Kaip sakė vienas paralimpietis, kodėl gi ne“, – sakė rinktinės lyderis.

Jei G. Pavliukianecas išvyks į Paryžių, tai jam bus jau septintos žaidynėse karjeroje. Kol kas nė vienas olimpietis ar paralimietis tokio slenksčio nebuvo peržengęs.

„Čia atsiranda toks kaip ir iššūkis. Iki šių žaidynių mano draugas Saulius (Leonavičius – red.) buvo dalyvavęs penkeriose vasaros ir vienose žiemos paralimpinėse žaidynėse. Vienoje srityje aplenkiau jį – sudalyvavau šešeriose vasaros paralimpinėse žaidynėse. Žaidynių skaičiumi esame susilyginę, tai dabar gal įsirašysiu į Gineso rekordų knygą ir žaidynių skaičiumi Saulių aplenksiu. Degu noru dalyvauti Paryžiuje, bet matysime, kokia bus mano sveikata, nes mano, kaip sportininko, amžius bus solidus“, – juokdamasis mintimis dalijosi G. Pavliukianecas.

Jis kol kas turi didžiausią medalių kolekciją savo apdovanojimų lentynoje – Sidnėjaus ir Pekino paralimpinėse žaidynėse laimėjo po sidabro medalį, Rio de Žaneire – auksą, o iš Tokijaus su grįžo su paralimpine bronza.

„Kolekcijoje neturėjau paralimpinės bronzos. Turiu visų trijų spalvų medalius iš Europos ir pasaulio čempionatų. Turėjau olimpinį auksą ir du sidabro medalius. Tai buvo toks papildomas stimulas, iškovoti medalį. Bronza Tokijuje užpildė visą kolekciją. Be to, šios žaidynės buvo neįprastos, jose nebuvo žiūrovų. Kiek dalyvaudavau, rungtynėse paprastai būdavo apie 8-10 tūkst. žiūrovų“, – pasakojo G. Pavliukianecas, kuris po Rio de Žaneiro žaidynių jau buvo nusprendęs baigti karjerą, tačiau pernai į rinktinė sugrįžo.

Kitas laidos „Įveik save“ svečias M. Brazauskis sulaukė klausimo, ar nepavydu įvarčius mušantiems komandos draugams, nes pats būdamas centro gynėjas, tik ginasi.

„Man sunkiau išlaikyti savo teigiamą naudingumo koeficientą, nes neatmušu atgal, jei praleidžiu, padarau klaidą. Bet mes akcentuojame žaidimą nuo gynybos. Tai savo pozicija džiaugiuosi. Aišku, kartais pagalvoju, kaip galėčiau prisidėti prie puolimo, nes visko gali būti, žaidėjų gali sumažėti, jaunų neateina, gali tekti tobulėti ir kitoje srityje. Tikriausiai dėl to geras atkarpas žaidžiu gynyboje, nes nesiimu to, ko neišmanau“, – svarstė Mantas.

Mantas Brazauskis, Genrik Pavliukianec

„Mantas kukliai kalba. Pataisysiu. Neoficiali statistika vedama, kur Mantas blokuoja daugiausiai varžovų metimų. Tas juodas darbas neatsispindi rezultatyvumo skiltyje, bet Manto darbas galbūt vertingesnis, nei kad kažkuris iš rinktinės žaidėjų tampa rezultatyviausiu turnyro žaidėju, – pertraukė komandos draugą G. Pavliukianecas. – Ne vien puolėjai groja pirmuoju smuiku komandoje. Manau, kad Mantas komandoje atlieka pagrindinę partiją“.

Abu Lietuvos golbolo rinktinės žaidėjai sutiko, kad vienas aktualiausių klausimų – septyniskart besiskiriantis olimpiečių ir paralimpiečių premijų dydis – turi būti taisytinas.

„Toks didžiulis skirtumas neturėtų būti tarp olimpiečių ir paralimpiečių. Mes vykstame į tą pačią vietą, skamba tas pats himnas, keliama ta pati vėliava, medaliai praktiškai niekuo nesiskiria. Premijos ir požiūris į mus taip pat turėtų būti vienodas. Savo šalies žmogų, pilietį, vertinti septyniskart mažiau nei sveikąjį žmogų... lygios teisės turėtų būti visiems“, – kalbėjo G. Pavliukianecas.

Aurimas Kuckailis, Mantas Brazauskis, Genrik Pavliukianec

„Kiekvieną kartą apie tai klausimą išgirdus, sunku rasti atsakymą. Tuomet suprantu iš naujo, kad mus vertina 7 kartus prasčiau nei sveiką olimpietį. Mes manome, kad turi mažėti vertinimo premijomis skirtumas. Turime puikius darbuotojus paralimpiniame komitete ir federacijose, tikiuosi, kad tas skirtumas išties sumažės“, – komandos draugui pritarė M. Brazauskis.

„Negalvoju, kad mūsų premijos turėtų būti 100 proc. tokios pačios, kaip ir olimpiečių, bet jei tas skirtumas sumažėtų bent perpus, būtų didelis žingsnis. Žadame atstovauti Lietuvai ir ginti Lietuvos vardą, bet norime, kad ir Lietuvos valdžia su tokiu pačiu užsidegimu žiūrėtų į mus“, – pridūrė G. Pavliukianecas.

Daugiau golbolo rinktinės narių minčių – laidos vaizdo įraše.